79. Tėvo mokymas apie gyvąjį kelią, mums perduotas jau pasibaigus gyvosioms pamaldoms Rojaus Trejybės šventovėje, Vilniuje, 2009 08 22

Šis Tėvo mokymas buvo perduotas po Rojaus Trejybės šventovėje įvykusių gyvųjų pamaldų, ir net jau po mūsų diskusijų prie bendro stalo ant žolės, nes mes susirinkome skvere prie senojo Žvėryno tilto, kada dalis mūsų net jau buvo po diskusijų ir išvykę.

Algimantas: Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu Tave, kad Tu, būdamas pats galingiausias, sumažėji iki pat žemiausio, laisvą valią turinčio tvarinio – mirtingojo žmogaus, ir jam padovanoji savo dalelę, kad pajaustų Tavo gyvą buvimą savo viduje. Aš garbinu Tave, kad Tu savo gyvu vedimu ir buvimu kiekvieną stiprini iš vidaus, kad tik jis drąsėtų; ir jaustų šitą kelią, kuris nėra po materialiomis kojomis, bet yra daug tvirtesnis, kada siela turi gyvą atsivėrimą Tau, ir savo patyrimu paliudija, kad nėra kito kelio – tik Tu. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Mylimas Tėve, mes čia susibūrėme šiandien visiškai netikėtai. Vakar buvo Tavo Sūnaus, mums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, žemiškasis gimtadienis. Ką mes dabar iš Tavęs galėtume išgirsti? Ką Tu galėtum mums pasakyti šito mūsų ­susibūrimo proga ir šitos akimirkos proga?

Tėvas: Mano mylimieji vaikai, Aš jus sveikinu ir šlovinu, kada jūs atsiveriate Man. Aš neapsakomai jaučiu pakylėjimą, kada jūs išliejate savo sielos virpesiais Mano jums suteiktą meilę; išliejate nepasilikdami sau nė lašelio, kadangi vos tiktai jūs išliejate ją, Aš ją iš naujo pripildau, kad tas iš jūsų išėjęs gyvasis Manosios meilės lašelis, ir pasiekiantis visą kūriniją, visus jūsų sielos brolius ir seses, ir sugrįžtantis pas Mane, tuoj pat būtų atnaujinamas nauju lašeliu.

Žinokite, Aš esu neišsenkantis meilės ir jūsų gerovės Šaltinis. Jūsų sveikata, jūsų gerovė priklauso nuo jūsų gyvo atsivėrimo Man. Aš jus visus globoju. Dėl to jūs turite suprasti, kad bet kokia jūsų vakarykštės dienos akimirka, kurią jūs pašventėte Mano Sūnui Kūrėjui, jums žinomam Jėzaus iš Nazareto vardu, yra verta tiek, kiek siela nori susilieti su Manimi. Ir jeigu dar nėra jai jauku susilieti su Manimi, tai kiek ji trokšta susilieti su pačiu Jėzumi. Svarbus yra susiliejimas, bet ne ta, nustatyta žmogiškąja prasme, pradžios susiliejimui akimirka.

Aš jums sakiau – ir sakau – kad amžinybės procesas išsitęsia, kada jūsų siela atsiveria Man; išsitęsia į daugybę jūsų įveikiamų viršukalnių, ir kiekviena nauja viršukalnė jus stiprina iš vidaus ir leidžia stiprinti jūsų pasitikėjimą Manimi. Todėl jūs šitokių akimirkų, kurias vertinsite, turėsite nesuskaičiuojamą daugybę per visą amžinybę. Kiekviena akimirka nebus pakartojama. Todėl jūs neturėtumėte susitelkti ties pradine akimirka, nesvarbu kieno ji bebūtų: ar jūsų Sūnaus Kūrėjo, jums žinomo Jėzaus iš Nazareto vardu, ar jūsų pačių pradžios akimirka šitame pasaulyje.

Jūs ženkite šitame procese ir vertinkite kiekvieną įveiktą viršukalnę, kada šitoje viršukalnėje jūs turite akimirką atsikvėpimo. Jūs pažvelgiate į nueitą kelią, žiūrite į jį, kuris visą laiką kilo. Jūs žvelgiate iš tos įveiktos viršukalnės, žvelgiate žemyn, į tą nueitą kelią, tačiau, žvelgdami žemyn, jūs jaučiate, kad šitas kelias jus stiprina, kad šitas kelias buvo jums iš tikrųjų vertas eiti; ir po trumpo atokvėpio, per kurį jūs patiriate pasitenkinimą savojo aš tikruoju atsiskleidimu, per kurį jūs taip pat mėgaujatės tam tikra poilsio akimirka, kad galėtumėte susitelkti ties naujuoju etapu, kuris laukia link naujosios viršukalnės.

Jūs negalite įveikti Mano jums paskirto amžinojo kelio ir jūsų patekimo į Rojų per vieną etapą. Jūs turėsite daugybę etapų, ir kiekvieną iš jūsų žymės nauja įveikta viršukalnė. Tiktai nuo viršukalnės prie ­viršukalnės žengdami, jūs patirsite savąjį augimą, ir tuo pačiu patvirtinsite, kad šitas augimas yra jūsų patyrimas. Jis nėra jūsų perskaityta knyga ar išmokta kokia nors teorinė samprata. Tai yra jūsų gyvas atsiskleidimas, savo tikruoju žengimu.

Patyrimas – tai yra jūsų įprasminimas – bet kokių jums teikiamų žinių – visumos labui, ir tuo pačiu savo paties labui, įprasminimas tų žinių, kurios kitiems tą akimirką galbūt ir nesuprantamos.

Tačiau jūs įveikiate, kiekvienas, savąjį kelią ir užkopiate, kiekvienas, ant savojo etapo tos viršukalnės. Jus negalite numatyti, kokios laukia jūsų viršukalnės ateityje. Lygiai taip pat negalite jūs pakartoti šito kelio, ­žengdami dar kartą, mėgindami ištaisyti tai, ką jūs padarėte prieš tai, netekę ryžto, drąsos, ar suklydę, priimdami klaidingą sprendimą. Nepergyvenkite niekada, kad ir kokia būtų baisi, jūsų supratimu, žmogiškuoju supratimu, neįveikta jūsų užduotis ar viršukalnė. Visuomet Aš esu jums parengęs naujų viršukalnių, ir jas Aš jums pateikiu. Tik atsiverkite Man ir jūs pastebėsite, kad šitų viršukalnių yra pažerta daugybė!

Tas Kelias yra platus. Ženkite juo.

Vieną akimirką jūs matote vieną sau užduotį, šalia jūs galite ­pastebėti kitą užduotį, ir jūs patys turite apsispręsti, kuri jums yra priimtinesnė – tą akimirką – užduotis. Nesibaiminkite, kad jūs negalite aprėpti visų užduočių per vieną etapą. Tos užduotys jums yra skiriamos tam, kad galėtumėte įgyti didesnį pasitikėjimą Mano vedimu iš vidaus, nes kiekviena įveikta viršukalnė jums leis patirti, kad Mano jums pasiūlyti keliai iš tikrųjų nė vienas nebuvo menkesnis už kitą. Dėl to nepergyvenkite, kad atsisakėte kažkurio vieno kelio, o pasirinkote sau priimtinesnį. Tą akimirką jis jums ir buvo priimtinesnis, nes anas jums pasirodė per aukštas.

Mano mylimi vaikai, Aš jums sakau šituos žodžius ne tam, kad išgąsdinčiau, bet kad sustiprinčiau. Jūs turite suvokti, kad jumyse yra toji pagrindinė viršukalnė, kurią jūs turite nugalėti per atsiverimą Man. Tai yra ta viršukalnė, kuri šiandien jus neramina, pripildo baimės virpesių. Tai yra jūsų tikrojo aš užtemimas, kada jūs savo tikrąjį aš užtemdote nepasiektais iliuziniais troškimais ir tuo pačiu nepasiektomis pergalėmis; pergalėmis, kurios jus atskleidžia savo tikruoju švytėjimu; pergalėmis, kurios leidžia kitiems patvirtinti, kad iš tikrųjų šitas žmogus yra Mano sūnus arba dukra; šitas žmogus yra besielgiantis taip, kaip elgėsi Jėzus; šitas žmogus yra net ir atskleidžiantis Manąjį atvaizdą.

Jūs neturite ieškoti Manojo atvaizdo materialiu pavidalu. Tai yra jūsų vidinė būsena.

Kada jūs jaučiate palaimą, ramybę, kada jūs atsiveriate Man ir ­pajuntate, kaip stiprėjate savo vidumi, kaip dingsta jūsų nerimas, tada jūs ir pajuntate, kad Aš atsispindžiu jūsų viduje, ir šitas ­atsispindėjimas jus stiprina. Jūs tada galite pamokyti ir kitus, pasidalindami savo ­patyrimu, kaip jie gali pajusti Mano atvaizdą savo viduje, nesiekdami jokių konkrečių vietų, kurias jūs vadinate bažnyčia ar šventąja vieta.

Šventoji vieta yra jūsų viduje, kada siela atsiskleidžia Man, ir jūs ją su savimi visą laiką nešiojate.

Neveltui Jėzus, kalbėdamas jums, sakė, kad šitoji šventovė, kurią jis ketina sugriauti, bus atstatyta po trijų dienų ir, rodydamas į savo kūną, jis turėjo mintyje save; turėjo mintyje, kad šitoji šventovė yra apgyvendinta Mano dalele, Mano šviesa, Mano spinduliu, kuris ir veda jį į tokius žingsnius, kurių priešingu atveju jis niekada nebūtų žengęs. Jėzus nebuvo išskirtinis žmogus, nors jis buvo tuo metu tas pats Visatos vienas iš dviejų Sutvėrėjų ir Valdovų. Jisai buvo, tuo pačiu, pasirinkęs eilinio mirtingojo karjerą; ir jis pasirinko šitą žingsnį, nuspręsdamas pasirinkti jūsų pasaulį, kuris buvo pilnas tamsos, kuris siūlė jam rizikingą ir labai sunkią aplinką. Jis pasirinko ją, kad stiprintų jus iš vidaus, kad net ir tokioje aplinkoje gali suspindėti dieviškoji ir nuostabi meilės šviesa, kada atsivėrimas, kuris įvyksta ne per jėgą, bet per nuoširdumą, iš tikrųjų nutiesia gyvąjį tiltą tarp Manęs ir kiekvieno iš jūsų. Dėl to ir Jėzus, demonstruodamas savo gyvenimą, demonstravo kiekvienam iš jūsų kelią.

Kada jūsų siela atsiveria Man, tada ji išdrįsta žengti šituo keliu, žvelgdama į savo kitus sielos brolius ir seses Manuoju žvilgsniu, apkabindama tuo dvasiniu glėbiu visus, net ir tuos, kurie iš tikrųjų jai atrodo neverti šito glėbio apkabinimo. Tačiau Aš apkabinu kiekvieną ir spaudžiu prie Savęs kiekvieną. Nė vienas jūs negalite ištrūkti iš Manojo glėbio, kad ir kaip jūs besistengtumėte. Tačiau nevisi Mano vaikai pajunta Mano šitą glėbį. Dėl to jie sukelia daug skaudžių ir labai karčių nusivylimų savo sielos broliams ir sesėms, kurie nori eiti šviesos keliu. Tačiau jie mato milžinišką sieną, tamsos sieną, kuri atrodo neįveikiama, tokia aukšta, ir taip esanti arti, kad negali per ją niekaip perkopti, nes tu nematai nei kur jos pradžia ir pabaiga, nei kaip pasiekti tą viršų.

Ir tiktai atsivėrę Man jūs galite per šitą sieną praeiti kiaurai. Toji siena nustoja jums būti kliūtimi, materialia kliūtimi.

Žinokite, Mano mylimieji vaikai, jūs turite savo rankose visą Mano jums suteiktą likimą. Aš jums suteikiau šitą materialų kūną, kuris yra jūsų šventovė – tuo pačiu ir Mano šventovė materialiu pavidalu; jūs turite jį saugoti, puoselėti, neužteršti blogomis mintimis, nešvariu maistu; jūs turite žinoti, kad šitas kelias yra meilės kelias.

Aš nieko iš jūsų nereikalauju, nieko neverčiu daryti per prievartą. Jūs galite kaip norite elgtis ir su savo kūnu. Jį galite teršti, galite nesirūpinti juo. Tačiau ir pasekmės taip pat bus jums tokios, kokių jūs siekėte savo pataikavimu savajam materialiam kūnui.

O Aš jums siūlau – pataikaukite Man atsivėrimu!

Tada jūs pajausite, kokią stiprybę Aš suteikiu jums. Aš negaliu jums atverti tų klodų ir tos gelmės, kuri laukia jūsų, nes kaip ir ta siena, kuri jums sukelia milžinišką pojūtį, atrodo neįveikiama prieš jus kalno viršūnė, kurios negalima nei apeiti, nei užkopti, nes perdaug stati, taip, Aš jums negaliu į priešingą pusę atskleisti tos panoramos, kuri jūsų laukia net ir artimu metu, nes Aš jums kalbu iš tos aukštumos, kurios jūs negalite suprasti. Tai, kas laukia jūsų, Aš negaliu jums atvirai pasakyti, nes jūs galėsite nuo Mano žodžių sutrikti ir išsigąsti.

Dėl to Aš jus skatinu – atsiverkite Man daugiau. Atsiverdami, jūs bręsite ir būsite pribrendę tai aplinkai, kuri jus sups ne tiktai jūsų betarpiškoje aplinkoje, bet ir toliau nuo jūsų.

Aš jus visą laiką vedu ten, kur geriausia yra kiekvienam iš jūsų. Niekada neabejokite Mano vedimu, ir niekada neabejokite, kad Aš esu jūsų viduje. Kokia toji aplinka jums bebus, visada žinokite – Aš esu jūsų viduje, ir visada Aš jums padėsiu.

Visada apsauga jums bus suteikta, kol jūs vykdysite Mano šviesos misiją.

Algimantas: Ačiū Tau, Tėve. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.