Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
1. Raudonasis žmogus. Šitie žmonės buvo puikūs žmogiškosios rasės pavyzdžiai, daugeliu atžvilgių labiau išsivystę už Andoną ir Fontą. Jie buvo labai protinga grupė ir pirmieji iš sangikų vaikų įkūrė genties civilizaciją ir valdymą. Jie visada buvo monogamiški; net jų susimaišę palikuonys retai kada praktikavo daugpatystę. – 0723 – 022. Oranžinis žmogus. Šitos rasės išskirtinė savybė buvo jų ypatingas noras statyti, statyti bet ką ir viską, kad ir didžiulius pylimus iš akmenų, tiesiog tam, kad pasižiūrėtų, kuri gentis gali sukrauti didžiausią pylimą. Nors jie ir nebuvo progresyvūs žmonės, bet jie daug naudos gavo iš Princo mokyklų, o ten mokytis jie siųsdavo savo atstovus. – 0723 – 09, 0724 – 00
3. Geltonasis žmogus. Primityvios geltonųjų gentys buvo pirmosios, kurios atsisakė medžioklės, įkūrė sėslias bendruomenes, ir išvystė namų ūkį, paremtą žemdirbyste. Intelektualiai kažkuria prasme geltonieji žmonės buvo menkesni už raudonąjį žmogų, bet visuomeniškumu ir kolektyviškumu jie buvo labiau išsivystę už visas kitas sangikų rases puoselėjant rasinę civilizaciją. Kadangi jie išugdė brolybės dvasią, įvairios gentys išmoko gyventi kartu santykinai taikiai, tai jie sugebėjo išstumti raudonąją rasę, kada palaipsniui jie plito po Aziją. – 0724 – 04
4. Žaliasis žmogus. Žalioji rasė buvo primityviųjų žmonių viena iš mažiau gabių grupių, ir ją smarkiai susilpnino didžiuliai migravimai įvairiomis kryptimis. Iki jos pasklidimo šitos gentys, vadovaujamos Fantado, patyrė didžiulį kultūros atgimimą, maždaug prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. – 0724 – 07
5. Mėlynasis žmogus. Mėlynieji žmonės buvo didi tauta. Jie anksti išrado ietį, ir po to parengė modernios civilizacijos daugelio menų pagrindus. Mėlynasis žmogus turėjo raudonojo žmogaus smegenų galią, apjungtą su geltonojo žmogaus siela ir jausmu. Adominiai palikuonys iš visų vėliau išlikusiųjų spalvotųjų rasių pirmenybę teikė jiems. – 0725 – 02
6. Indigo rasė. Kaip iš visų sangikų tautų raudonieji žmonės buvo labiausiai išsivystę, taip juodieji žmonės buvo labiausiai atsilikę. Jie paskutinieji išmigravo iš savųjų namų, buvusių aukštumose. Jie nukeliavo į Afriką, užėmė žemyną, ir nuo to meto visą laiką gyveno ten, išskyrus tuomet, kada, per amžius, juos prievarta išveždavo vergais. – 0725 – 06
Nepaisant savo atsilikimo, šitos indigo gentys dangiškųjų jėgų akimis turėjo lygiai tokį patį statusą, kaip ir bet kuri kita žemiškoji rasė. – 0725 – 07
Tai buvo smarkių kovų tarp įvairių rasių amžiai, bet netoli Planetos Princo būstinės labiau apsišvietusios ir daug ilgiau mokytos grupės drauge gyveno santykinai harmoningai, nors pasaulio rasės ir nepasiekė jokių didžiulių kultūros užkariavimų iki to laiko, kada įvyko rimtas šito režimo žlugimas dėl kilusio Liuciferio maišto. – 0725 – 08
Kartas nuo karto visos šitos skirtingos tautos patirdavo kultūrinį ir dvasinį atgimimą. Mansantas buvo didis mokytojas Planetos Princo dienomis. Bet paminimi tiktai tokie įžymūs lyderiai ir mokytojai, kurie ryškiai paveikė ir įkvėpė visą rasę. Laikui einant, skirtinguose regionuose iškilo daug mažesnių mokytojų; ir visi drauge jie daug prisidėjo prie visumos tų apsauginių poveikių, kurie užkirto kelią kultūrinės civilizacijos visiškam sužlugimui, ypač per ilgus ir tamsius amžius tarp Kaligastijos maišto ir Adomo atvykimo.
Yra daug rimtų ir svarių priežasčių, kad būtų įgyvendinamas toks planas, kada erdvės pasauliuose yra vystomos arba trys, arba šešios rasės. Nors Urantijos mirtingieji gali ir nepajėgti iki galo suvokti visų šitų priežasčių, bet mes atkreiptume dėmesį į žemiau išvardintas:
1. Įvairovė yra būtina tam, kad plačiai veiktų natūrali atranka, diferencijuotas labiau išsivysčiusių rūšių išlikimas.
2. Stipresnės ir geresnės rasės atsiranda tada, kada susimaišo skirtingos tautos, kada jos būna labiau išsivysčiusių paveldėjimo faktorių nešėjos. Ir Urantijos rasės būtų turėjusios naudos iš tokio ankstyvo susivienijimo, su sąlyga, jog tokią bendrą rasę vėliau būtų efektyviai pagerinęs visiškas susijungimas su labiau išsivysčiusia Adomine rase. Bandymas tokį eksperimentą padaryti Urantijoje esant dabartinėms rasinėms sąlygoms būtų dideliu laipsniu pražūtingas.
3. Rasinė įvairovė sveikai stimuliuoja lenktyniavimą.
4. Rasių statuso skirtumai ir kiekvienoje rasėje esančių grupių statuso skirtumai yra esminiai tam, kad vystytųsi žmogaus tolerancija ir altruizmas.
5. Žmogiškosios rasės homogeniškumas nėra pageidautinas tol, kol besivystančio pasaulio tautos pasiekia santykinai aukštus dvasinio išsivystymo lygius. 0726 – 01 – 07
Apskritai ir pirmiausia reikėtų pastebėti, jog sangikų gentys buvo protingesnės, ir daugeliu atžvilgių daug labiau išsivysčiusios, už ankstyvųjų Andoninių žmonių, gyvenusių lygumose, degradavusius palikuonis; ir šitų sangikų genčių susimaišymas su neandertaliečių tautomis tuoj pat pagerino senesniąją rasę. Būtent dėl sangikų, o iš esmės dėl mėlynojo žmogaus, kraujo įliejimo ir buvo tas didžiulis neandertaliečių tautų pagerinimas, kurį išreiškė vis protingesnių genčių viena po kitos ėjusios bangos, kurios nusirito per Europą iš rytų. – 0727 – 07
Šitoms ankstyvųjų amžių kovoms buvo būdingas drąsumas, narsumas, ir net didvyriškumas. Ir mums visiems gaila, kad jūsų ankstyvųjų protėvių tų kilnių ir tvirtų bruožų tokia didelė dalis buvo prarasta ir nebuvo perteikta vėlesniųjų laikų rasėms. Nors mes suvokiame besivystančios civilizacijos daugelio subtilumų vertybę, bet mums stinga jūsų ankstyvųjų protėvių nuostabaus atkaklumo ir didingo atsidavimo, kurie dažnai buvo artimi kilnumui ir didingumui. – 0729 – 02, Gyvybės Nešėjas, gyvenantis Urantijoje.
Violeta
2019-10-21 00:19:30
Visuotinis Tėvas nepasitraukė iš visatų valdymo;
jis nėra neaktyvi Dievybė.Jeigu kartais Dievas pasitrauktų kaip dabartinis visos kūrinijos parėmėjas , tuomet patį tą akimirksnį visuotinai žlugtų viskas. Jeigu ne Dievas, tai tuomet nebūtų tokio dalyko, kaip tikrovė.Šitą pačią akimirką, kaip ir praeities ir ateities tolimaisiais amžiais, Dievas ir toliau paremia. Šis dieviškasis grybšnis nusitęsia aplinkui amžinybės apskritimą. Visata nėra prisukta kaip laikrodis, kad eitų šitiek ilgai, o po to nustotų veikusi; viskas yra nuolat atnaujinama. Tėvas nenutrūkstamai spinduliuoja energiją, šviesą, ir gyvybę. Dievo darbas yra materialus, o taip pat ir dvasinis. "Jis patiesia šiaurę per tuščią erdvę ir žemę pakabina ant nieko"
Urantijos knyga 55-4.
astraasen
2019-10-19 18:20:09
Jūsų dabartinės ritualinės bažnyčios būtent yra kaip tik tokios vietos, kuriose jūs ir prarandate savo energiją, kadangi tie, kurie ateina ten, ir atlieka tiktai išorinį ritualą, neatveria savosios dvasios, tokiu būdu jie nesugeba priimti Manosios energijos į savo vidų, taigi, jie apramina tiktai savo protą, bet nepagyvina savosios dvasios, todėl jie išeina iš bažnyčios be jokio, pakilimo savo viduje ir be jokios Mano energijos. O kadangi yra tiek daug žmonių, kurie ateina su savo kūno ir proto negalavimais, tai jie visi skleidžia žemus virpesius, ir šituo yra sukuriama ištisa žemų virpesių grandinė, kuri išeikvotų jūsų energiją net ir daugiau, jeigu tik nebūtų jokio atitraukimo jūsų protui ritualiniu ir materialiu spektakliu, kurį įgyvendina ir režisuoja kunigas. Jūsų protas nuklysta mišių metu ir nuobodžiauja šiame spektaklyje, kurį jis žino nuo pradžios iki pabaigos, ir trokšta palikti bažnyčios aptvarą ir būti laisvėje lauke, sugrįžti prie tos veiklos, kurią jis buvo suplanavęs anksčiau. Ir tiktai baimė pasąmonėje atvedė jį čia, kad atliktų šitą nereikalingą gyvai dvasinei asmenybei - kuri vis dar miega - šitą materialų ir negyvą ritualą, vadinamą mišiomis.
Visuotinės Dievybės AŠ ESU mokymas apie kolektyvinę komuniją, ir energiją jos metu,2015 10 19
JULIJA
2019-10-18 17:09:39
Vienaakis žmogus niekada negali tikėtis pamatyti perspektyvos gelmės. Taip pat ir vienaakiai materialistai mokslininkai ar vienaakiai dvasiniai mistikai ir alegorininkai negali teisingai matyti ir adekvačiai suvokti tikrųjų visatos tikrovės gelmių. Visos tikrosios tvarinio patyrimo vertybės yra paslėptos suvokimo gelmėje. 1434 - 04
adolfina
2019-10-17 23:10:29
Meilė, tik Tėvo meilės virpesiai ir visiškas atsidavimas Jam, yra vienintelė gydomoji priemonė tiek nuo jūsų fizinių negalavimų, tiek nuo dvasinių ligų, tiek nuo proto sutrikimo, tiek nuo jūsų pasaulį apėmusių žalingų ydų, tokių, kaip korupcija, kyšininkavimas, valdžios troškimas, godumas, prievarta, narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas, šeimos konfliktai ir skyrybos, švietimo degradavimas, visuomenės susvetimėjimas, karai, žmonijos kančios ir skausmai, baimė, nerimas, depresija, kaip jums atrodo be priežasties, meilės stoka, šeimų kūrimas su išskaičiavimu, abortai, vienišos motinos, apleisti vaikai, besislapstantys tėvai, paleistuvavimas, prostitucija, homoseksualizmas, skurdas, badas, apgaulinga diktatūra, pilka, beveidė, ir žmoniją po truputį žudanti demokratija, azartiniai žaidimai, komercializuotas sportas, negyva ritualinė religija, jauno žmogaus pasimetimas ir krizė , visiškas nesuvokimas, kas yra gyvenimo ir kiekvienos gyvenimo valandos prasmė, ir panašūs dalykai.
Kalbu Jums Vėl 162-5.
astraasen
2019-10-17 14:28:54
Prieš 500.000 metų Badonano gentys Indijos šiaurės vakarų aukštumose įsitraukė į kitą didžiulę rasinę kovą. Daugiau negu vieną šimtą metų vyko šitas negailestingas karas, ir kada šita ilgalaikė kova pasibaigė, tada buvo likę tiktai apie vieną šimtą šeimų. Bet šitie išlikusieji buvo patys protingiausi ir reikalingiausi iš visų tuo metu gyvenusių Andono ir Fontos palikuonių.
Ir dabar, tarp šitų aukštumų badonitų atsitiko naujas ir keistas dalykas. Vyras ir moteris, gyvenę tuo metu apgyvendinto aukštumos regiono šiaurės rytinėje dalyje, ėmė staiga gimdyti nepaprastai protingų vaikų šeimą. Tai buvo sangikų šeima, Urantijos visų šešių spalvotųjų rasių protėviai.
Šitie sangikai vaikai, iš viso devyniolika, ne tik buvo daug protingesni už savo bičiulius, bet ir jų oda turėjo unikalią savybę keistis į įvairius atspalvius, kada ją veikdavo saulės šviesa. Iš šitų devyniolikos vaikų penki buvo raudoni, du oranžiniai, keturi geltoni, du žali, keturi mėlyni, ir du indigo. Vaikams augant, šitos spalvos tapo ryškiau išreikštomis. Ir kada šitie jaunuoliai vėliau susiporavo su savo bičiuliais gentainiais, tada visų jų palikuonių odos spalva labiau panašėjo į jų tėvų sangikų odos spalvą.
Ir dabar, atkreipęs dėmesį į tai, jog maždaug tuo metu atvyko Planetos Princas, aš chronologinį pasakojimą pertraukiu tam, kad mes atskirai aptartume šitas šešias sangikų rases Urantijoje.
6. ŠEŠIOS URANTIJOS SANGIKŲ RASĖS
Vidutinėje evoliucinėje planetoje šešios evoliucinės spalvotosios rasės atsiranda viena po kitos; raudonasis žmogus išsivysto pirmasis, ir per amžius jis klajoja po pasaulį iki atsiranda kitos spalvotosios rasės. Visų šešių rasių atsiradimas vienu metu Urantijoje, ir vienoje šeimoje, buvo labiausiai neįprastas dalykas. - 0722 - 02-08
Ankstesniųjų Andonitų pasirodymas Urantijoje taip pat buvo kažkas nauja Satanijoje. Nė viename kitame vietinės sistemos pasaulyje nebuvo tokios valinių tvarinių rasės, kuri būtų atsiradusi anksčiau už evoliucines spalvotąsias rases. 0723 - 01 - Gyvybės Nešėjas, gyvenantis Urantijoje
Violeta
2019-10-16 11:17:43
Mūsų Tėvas nesislepia; jis nėra savavališkai atsiskyręs. Jis mobilizavo dieviškosios išminties resursus be perstojo stengdamasis save apreikšti savo visuotinių sferų vaikams. Begalinis grožis ir ne išreiškiamas kilnumas yra susietas su jo meilės didybė, kuri jam sukelia troškimą susivienyti su kiekviena sukurta būtybe, kuri gali suvokti jį, mylėti jį, ar prisiartinti prie jo; ir būtent, dėl to, tie apribojimai, kurie yra jums įgimti, neatskiriami nuo jūsų ribinės asmenybės ir materealios egzistencijos, nulemia tą laiką ir vietą ir aplinkybės, kada jūs galite pasiekti mirtingojo kilimo kelionės tikslą ir stovėti Tėvo akivaizdoje visų daiktų centre.
Nors prisiartinimas prie Tėvo buvimo Rojuje turi laukti, kol jūsų dvasinis išsivystymas pasieks aukščiausius ribinius lygius , bet jūs turėtume džiaugtis, suvokdami visą laiką esančią galimybę betarpiškai bendrauti su Tėvo padovanota Dvasia, kuri taip artimai susieta su jūsų vidine siela ir su jūsų dvasingėjančiu savuoju aš. (0062.4)
Fredas
2019-10-10 15:50:46
Kada Tomas išgirdo šiuos žodžius, tada jis puolė ant kelių prieš morontinį Mokytoją ir sušuko, "Aš Tikiu! Mano Viešpatie ir mano Mokytojau!" Tada Jėzus tarė Tomui: "Tu patikėjai, Tomai, nes tu iš tikrųjų mane pamatei ir išgirdai. Palaiminti yra tie, kurie per ateities amžius tikės, nors jie nebus pamatę savo materealaus kūno akimis arba išgirdę mirtingojo ausimis."
Ir tada, kai Mokytojo pavidalas judėdamas pasiekė stalo pradžią, jis kreipėsi į juos visus, sakydamas: "O dabar jūs visi eikite į Galilėją, kur netrukus jums apsireikšti i." Tai pasakęs, iš jų akiračio jis išnyko. (2043.3.4)
Fredas
2019-10-08 21:15:49
Gyvenimas jūsų pasaulyje tai-iššūkis ne tiktai jums, bet ir man. Aš patyriau, ką reiškia gyventi tamsos aplinkoje, kada tavęs negali suprasti niekas; tu esi izoliuotas ir neturi su kuo pasitarti. Šita izoliacija ir vienatvė uždeda atitinkamą įtampą žmogiškajam protui, ir jam sunku ištverti tą izoliaciją, bet jis nebegali gyventi tos tamsos idėjomis ir sampratomis, kada viduje atsivėrė dieviškojo proto šviesa. Ir jūs dabar patiriate panašią būseną, kokią patyriau aš. Jūs patiriate, kaip tamsa atstumia jūsų šviesos idėjas.
Kalbu Jums Vėl 376-4.
astraasen
2019-10-07 22:13:18
Pasaulinės taikos negali palaikyti sutartys, diplomatija , užsienio politika, sąjungos, jėgos balansas, arba bet kokios rūšies laikinas pakaitalas, kada yra žongliruojama nacionalizmo suverenitetais. Pasaulinį įstatymą turi sukurti ir įgyvendinti pasaulinė vyriausybė - visos žmonijos suverenitetas. 1491- 03
JULIJA
2019-10-07 17:51:47
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.