Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
Nors Derintojų darbo prigimtis yra dvasinė, bet visą savo darbą jie turi, neišvengiamai, atlikti remdamiesi intelektualiu pagrindu. Protas yra žmogiškoji dirva, iš kurios dvasinis Pagalbininkas turi išvystyti morontinę sielą, bendradarbiaudamas su asmenybe, kurios viduje gyvena.(1216-03)Visatų visatos keliuose proto lygiuose yra kosminė vienybė. Intelektualūs savieji aš iš kosminio proto atsiranda didele dalimi panašiai, kaip ūkai atsiranda iš kosminių visatos erdvės energijų. Intelektualių savųjų aš žmogiškajame (todėl asmeniame) lygyje dvasinės evoliucijos potencialas ima viešpatauti, kada mirtingojo protas kyla, dėl žmogiškosios asmenybės dvasinių sugebėjimų drauge ir dėl absoliučios vertybės esybės-esmės kuriančiojo buvimo tokiuose žmogiškuosiuose aš. Bet tokį materialaus proto dvasinį viešpatavimą sąlygoja du patyrimai: Šitas protas turėjo išsivystyti septynių pagalbinių proto dvasių tarnavimo dėka, ir materialusis aš turi pasirinkti bendradarbiavimą su viduje gyvenančiu Derintoju kuriant ir puoselėjant morontinį aš, evoliucinę ir potencialiai nemirtingą sielą.(1216-04)
Materialus protas yra ta arena, kurioje gyvena žmogiškosios asmenybės, save sąmoningai suvokia, priima sprendimus, pasirenka Dievą arba jį apleidžia, įamžina arba sunaikina save.(1216-05)
Materialioji evoliucija jums suteikė gyvybės mechanizmą, jūsų kūną; pats Tėvas jus apdovanojo pačia tyriausia dvasine realybe, kokia tik yra žinoma visatoje, jūsų Minties Derintoju. Bet į jūsų rankas, pavaldus jūsų pačių sprendimams, buvo atiduotas protas, ir būtent proto dėka jūs gyvenate arba mirštate. Būtent šito proto viduje ir su šituo protu jūs priimate tuos moralinius sprendimus, kurie jus įgalina pasiekti panašumo į Derintoją, ir tai yra panašumas į Dievą.(1216-06)
Mirtingas protas yra laikinoji intelekto sistema, paskolinta žmogiškosioms būtybėms naudotis materialaus gyvenimo metu, ir naudodamos šitą protą, jos amžinosios egzistencijos potencialą arba priima arba atmeta. Protas yra beveik viskas, ką jūs turite iš visatos tikrovės, kuri yra pavaldi jūsų valiai, o siela – morontinis savasis aš – ištikimai pavaizduos žemiškųjų sprendimų, kuriuos priima mirtingasis aš, derlių. Žmogiškoji sąmonė švelniai atsiremia į elektrocheminį mechanizmą apačioje ir subtiliai paliečia dvasinę-morontinę energinę sistemą viršuje. Žmogiškoji būtybė per savo mirtingąjį gyvenimą sąmoningai iki galo niekada nesuvokia nė vienos iš šitų dviejų sistemų; dėl to ji turi dirbti protu, kurį ji sąmoningai suvokia. Ir išlikimą užtikrina būtent ne tiek tai, ką protas suvokia, kiek tai, ką protas trokšta suvokti; ne tiek tai, kuo protas yra, kiek tai, kuo protas siekia būti, būtent tai ir sudaro dvasinį tapatumą. Ne tiek tai, jog žmogus sąmoningai suvokia Dievą, kiek tai, jog žmogus trokšta Dievo, būtent tai ir yra kilimo visatoje priežastis. Nėra tiek svarbu, kas jūs esate šiandien, kiek yra svarbu tai, kuo jūs tampate diena iš dienos ir amžinybėje.(1216-07)
Algimantas
2018-05-09 08:36:38
Intelektas yra svarbus , kada jis yra atsirėmęs į dvasią. O kada jis pabirai, segmentuotai mėgina analizuoti faktus, jis patenka į užburtą ir tamsų labirintą, kuriame jam kyla vis daugiau ir daugiau jį patį painiojančių klausimų. Tuomet eikite iš tamsos labirinto į dvasinę Šviesą ne susmulkėdami, bet augdami dvasioje, ir būkite Mūsų patys mylimiausi vaikai, nešantys pačią ryškiausią Šviesą ten, Gyvoji Tyla 220-05 kur jos taip stinga – neškite drąsiai, ryžtingai. Kalbėkite savo lūpomis, bet vis pasitikėdami daugiau ir daugiau, kad kalbate nuo Mūsų. O šitą jūs galėsite daryti vis didesniu laipsniu per susiliejimą su Mumis. 221-00
VJANINA
2018-05-08 18:51:26
Mano mylimieji vaikai, Aš jus raginu - kaskart - iš vidaus, nors jūs Mūsų raginimų neišgirsite - eikite Amžinybės Keliu, neatsisakykite jo, nebijokite nieko! Šitame kelyje nėra skausmo ir kančios, ligos ir bet kokio jūsų sunaikinimo. Nebijokite! Niekas negalės jums pakenkti, kada jūs būsite gyvajame ryšyje su Mumis ir atsidavę Mūsų vedimui.Žinokite, jūs esate Mūsų mylimieji vaikai - kaip ir visi yra Mūsų mylimieji vaikai - bet jūs esate Apvaizdos saugomi dėl to, kad jūs esate Mūsų Evoliucijos Druska šitai planetai šitoje kartoje ir šitame amžiuje. Todėl Mes jus globojame ir vedame išskirtinėmis apsaugos sąlygomis. Dėl nieko nesijaudinkite, bet būkite veiklūs.Pasitikėkite Mumis, ir veikite drauge su Mumis. Ir Apvaizda jums jau yra suteikta, kad bendradarbiaudami su ja jūs save įprasmintumėte visų Šviesos labui. Gyvoji Tyla 227-02
JULIJA
2018-05-08 13:18:16
DIEVIŠKOJO Derintojo buvimas žmogiškajame prote padaro taip, jog nei mokslui, nei filosofijai amžinai bus neįmanoma pasiekti patenkinamo suvokimo apie žmogiškosios asmenybės besivystančią sielą. Morontinė siela yra visatos vaikas ir ją galima pažinti tiktai kosminės įžvalgos ir dvasinio atradimo keliu. (1215-01)
Samprata apie sielą ir viduje gyvenančią dvasią Urantijai nėra nauja; ji dažnai atsirasdavo planetinių tikėjimų įvairiose sistemose. Didelė dalis Rytų tikėjimų, o taip pat ir kai kurie Vakarų tikėjimai suvokė, jog žmogus turi dieviškąjį palikimą, o taip pat ir žmogiškąjį paveldėjimą. Pojūtis, jog papildomai greta išorinio Dievybės buvimo visur yra jos vidinis buvimas, nuo senų laikų buvo daugelio Urantijos religijų dalis. Žmonės ilgą laiką tikėjo, jog yra kažkas, kas auga žmogiškosios prigimties viduje, kažkas gyvybiškai svarbus, kas turi lemtį tęstis už žemiškojo gyvenimo trumpo tarpsnio.(1215-02)
Prieš tai, kada žmogus suvokė, kad jo besivystančią sielą sutvėrė dieviškoji dvasia, buvo manoma, kad ji gyvena įvairiuose fiziniuose organuose – akyse, kepenyse, inkstuose, širdyje, o vėliau, smegenyse. Laukiniai sielą siejo su krauju, kvėpavimu, šešėliais, ir savo paties atvaizdu vandenyje.(1215-03)
Sampratoje apie atmaną indusų mokytojai iš tikrųjų priartėjo prie Derintojo prigimties ir buvimo supratimo, bet jiems nepavyko pamatyti, jog atsirandanti ir potencialiai nemirtinga siela egzistuoja drauge. Tačiau kiniečiai suvokė žmogiškosios būtybės du aspektus, jan ir in, sielą ir dvasią. Egiptiečiai ir daugelis Afrikos genčių taip pat tikėjo dviem faktoriais, ka ir ba; paprastai nebuvo manoma, jog siela būtų ikiegzistencinė, tokia buvo tik dvasia.(1215-04)
Nilo slėnio gyventojai tikėjo, jog kiekvienam individui, kuriam yra jaučiamas palankumas, jam gimstant, ar tuoj po gimimo, yra padovanojama jį sauganti dvasia, kurią jie vadino ka. Jie mokė, jog šita sauganti dvasia su mirtinguoju subjektu pasilieka per visą gyvenimą ir anksčiau už jį pereina į būsimąjį būvį. Ant šventyklos sienų Luksore, kur yra pavaizduotas Amenhotepo III gimimas, mažasis princas yra parodytas ant dievo Nilo rankos, netoli jo yra kitas vaikas, išvaizda tapatus princui, kuris simbolizuoja tą esybę, kurią egiptiečiai vadino ka. Šita skulptūra buvo užbaigta penkioliktajame amžiuje prieš Kristų.(1215-05)
Buvo manoma, jog šis ka yra aukštesnis dvasinis genijus, kuris trokšta susietą mirtingojo sielą vesti į žemiškojo gyvenimo geresnius kelius, bet ypač nori paveikti žmogiškojo subjekto likimą pasibaigus žemiškajam gyvenimui. Kada šito laikotarpio egiptietis mirdavo, tada buvo tikimasi, kad jo ka lauks jo kitame Didžiosios Upės krante. Iš pradžių, buvo manoma, jog tiktai karaliai gali turėti ka, bet netrukus imta tikėti, kad jas turi visi teisingi žmonės. (1215-06)
Vienas egiptiečių valdovas, kalbėdamas apie ka, esančią savo širdies viduje, pasakė: "Aš neignoravau jos kalbos; aš bijojau nepaklusti jos nurodymui. Šito dėka aš labai klestėjau; man sekėsi dėl to, jog aš darydavau tai, ką ji man liepdavo daryti; aš pasižymėjau jos vadovavimo dėka." Daugelis tikėjo, jog ka yra "orakulas, pasiųstas Dievo ir gyvenantis kiekviename žmoguje." Daugelis tikėjo, kad jie turi "amžinybę praleisti su džiaugsmu širdyje turėdami Dievo, kuris yra jūsų viduje, malonę."(1216-01)
Urantijos besivystančių mirtingųjų kiekviena rasė turi žodį, ekvivalentišką sielos sąvokai. Daugelis primityviųjų tautų tikėjo, jog siela į pasaulį žvelgia žmogaus akimis; dėl to jie iš tikrųjų taip paniškai bijojo blogos akies piktadarystės. Jie ilgą laiką tikėjo, kad "žmogaus dvasia yra Viešpaties lempa." Rig-Veda sako "Mano protas kalba su mano širdimi."(1216-02)
Algimantas
2018-05-08 08:23:02
Įsivaizduokite, jūs dažnai praeinate ir nepastebite , kiek yra jums tokių veiklos sferų, sričių, kur galėtumėte užkalbinti žmogų. O jam kaip tik tą akimirką reikalinga, kad kažkas su juo pabendrautų. Ir per šitą atsivėrimo akimirką jūs pamatysite, kokia yra nuostabi bendravimo su kitu jūsų dvasiniu broliu ar sese, ne tik akimirka, bet ir prasmė. Ir tai būtų jūsų taip pat pasireiškimas visų labui - visų Šviesos labui. Jūs pajaustumėte per šitą gyvą ryšį, kaip reikalingas bendravimas vieno su kitu.Matote aplinkoje milžinišką nematomų barjerų sieną, neįveikiamą sieną.Žmonės nebendrauja vieni su kitais, jie užsisklendę savyje. Šita užsklanda liudija jų vidinę baimę, Meilės stoką. Todėl jūs ir prisidėtumėte prie šitos milžiniškos ir nematomos sienos tirpinimo iš išorės, kaip Mes ją tirpiname iš vidaus, kad vis dažniau kalbintumėte žmones įvairiose vietose, kur anksčiau jums net buvo neįprasta kalbinti. Gyvoji Tyla 234-03
JULIJA
2018-05-07 20:55:54
Derintojai džiaugiasi, kada užmezga ryšį su mirtingojo protu; bet jie turi būti kantrūs per ilgus tylaus gyvenimo metus, per kuriuos jie nesugeba prasiveržti per gyvulinį pasipriešinimą ir su jumis bendrauti tiesiogiai. Kuo aukščiau Minties Derintojai pakyla tarnystės skalėje, tuo jie tampa sumanesni. Bet niekada jie negali pasveikinti jūsų materialiame kūne su tokia pilnutine, jautria, ir išraiškinga meile, kaip tą jie padarys tada, kada jūs pažinsite juos, kada vieno protas pažins kito protą gyvenamuosiuose pasauliuose.(1213-02)
Per materialų gyvenimą materialus kūnas ir protas jus atskiria nuo jūsų Derintojo ir užkerta kelią laisvam bendravimui; po mirties, po amžinojo susiliejimo, jūs ir Derintojas esate viena – jūsų nebegalima atskirti kaip atskirų būtybių – ir todėl nėra poreikio bendravimui kaip tą suprastumėte jūs.(1213-03)
Nors Derintojo balsas visą laiką yra jūsų viduje, bet didžioji jūsų dauguma retai kada jį išgirs per savo gyvenimo laikotarpį. Žmogiškosios būtybės iki trečiojo ir antrojo apskritimų pasiekimo retai kada girdi Derintojo tiesioginį balsą, išskyrus aukščiausiojo troškimo akimirkas, kritinėje situacijoje, ir priėmus aukščiausiąjį sprendimą.(1213-04)
Užmezgant ir nutraukiant ryšį tarp likimo rezervisto mirtingojo proto ir planetinių prižiūrėtojų, kartais viduje gyvenantis Derintojas užima tokią padėtį, kad jam būna įmanoma pranešimą perduoti mirtingajam partneriui. Nelabai seniai, Urantijoje, tokį pranešimą savaime veikiantis Derintojas perdavė žmogiškajam partneriui, likimo rezervinio korpuso nariui. Šitas pranešimas prasidėjo tokiais žodžiais: "Ir dabar, be žalos ar pavojaus šiam subjektui, kuriam esu rūpestingai atsidavęs, ir neturėdamas tikslo per daug fiziškai nubausti arba atimti drąsą, mano vardu, užregistruokite šitą pareiškimą jam." Tada ėjo nuostabiai jaudinantis ir apeliuojantis patarimas. Tarp kitų dalykų, Derintojas prašė: "kad jis ištikimiau su manimi nuoširdžiai bendradarbiautų, džiaugsmingiau ištvertų mano duodamas užduotis, ištikimiau vykdytų mano parengtą programą, kantriau eitų per mano parinktus išmėginimus, atkakliau ir linksmiau eitų mano parinktu keliu, nuolankiau priimtų pripažinimą, kuris galėtų ateiti dėl mano nenutrūkstamų pastangų – tokiu būdu perduokit mano kupiną meilės patarimą tam žmogui, kurio viduje gyvenu. Jam aš pašvenčiau dieviškosios dvasios aukščiausią atsidavimą ir meilę. Aš toliau sakau savo mylimam subjektui, jog aš veiksiu išmintingai ir su galia iki pat pabaigos, kol pasibaigs paskutinioji žemiškoji kova. Aš būsiu ištikimas savosios asmenybės pareigai. Ir aš raginu jį, kad jis išliktų, kad neapviltų manęs, kad neatimtų iš manęs atlygio už kantrią ir atkaklią kovą. Nuo žmogiškosios valios priklauso mūsų asmenybės laimėjimas. Apskritimas po apskritimo aš kantriai kėliau šitą žmogiškąjį protą ir turiu įrodymų, jog manosios kategorijos vadovas tam pritaria. Apskritimas po apskritimo aš toliau einu link nuosprendžio. Su malonumu ir be baimės aš laukiu likimo pagarsinimo; aš esu pasirengęs viską patikėti Dienų Senųjų tribunolams." (1213-05)
Algimantas
2018-05-07 07:10:26
Man nuostabu girdėti jūsų atsivėrusiųjų nuotabius pasisakymus - kokia sklinda iš jūsų Šviesa! Kad jūs patys pamatytumėte save iš išorės! Jūs spinduliuojate Šviesą į aplinką! Aš žaviuosi jumis! Gyvoji Tyla 258-01
Jūs esate kaip ta nuostabi prožektorių šviesa milžiniškame tankumyne, pro kurį negali prasibrauti net ir mėnulio akinanti šviesa, o jūs perskrodžiate tuos kamienus, kad nušvystų ta tankmė - gūdi tankmė, kitus gąsdinanti šviesa.Taip, jūs savo aplinkoje esate tie gyvi prožektoriai. Sklindantys iš jūsų meilės virpesiai šviečia visai aplinkai - tai gūdžiai tankmei - ir ne tiktai šviesa. Šviečia jūsų gyvastis - jūsų tikrasis aš. Gyvoji Tyla 258-02
JULIJA
2018-05-06 16:14:32
Pasitikėkite Manimi, pasitikėkite Mumis, ir veikite be baimės! Baimė nėra iš Mūsų. Mes nesiuntėme jums baimės. Mes negalime sukurti baimės, kada siunčiam Meilę, kuri tirpdo bet kokią baimę. Meilė yra veikli. Baimė yra stingdanti, paralyžiuojanti. Štai dėl ko yra jūsų ligos. Gyvoji Tyla 200-03
VJANINA
2018-05-06 11:50:57
Septynių kosminių apskritimų pasiekimas neprilygsta susiliejimui su Derintoju. Urantijoje gyvena daug mirtingųjų, kurie šituos apskritimus yra įsisavinę; bet susiliejimas priklauso nuo dar didingesnių ir kilnesnių dvasinių laimėjimų, nuo galutinio ir visiško mirtingojo valios suderinimo su Dievo valia, tokia, kokia ji gyvena Minties Derintojuje, pasiekimo.(212-02)
Kada žmogiškoji būtybė kosminio pasiekimo apskritimus yra užbaigusi, ir toliau, kada mirtingojo valios galutinis pasirinkimas Derintojui leidžia užbaigti žmogiškosios tapatybės suvienijimą su morontine siela evoliucinio ir fizinio gyvenimo metu, tada tikrai tokia siela ir Derintojas, pasiekę užbaigtą ryšį, toliau į gyvenamuosius pasaulius eina savarankiškai, ir iš Uversos būna išduodamas mandatas, kuris užtikrina nedelsiamą Derintojo ir morontinės sielos susiliejimą. Šitas susiliejimas fizinio gyvenimo metu materialų kūną sunaikina akimirksniu; žmogiškosios būtybės, kurios galėtų būti tokio reginio liudininkės, tiktai pamatytų, kaip pervedamas mirtingasis išnyksta "ugnies vežime."(1212-03)
Didžioji dalis Derintojų, kurie pervedė savo subjektus iš Urantijos, buvo labai patyrę ir anksčiau buvo gyvenę dideliame skaičiuje mirtingųjų kitose sferose. Prisiminkite, Derintojai gyvenimo viduje vertingą patyrimą įgauna paskolinimo kategorijos planetose, bet tai nereiškia, jog Derintojai įgauna patyrimą sudėtingesniam darbui tiktai tuose mirtinguosiuose subjektuose, kuriems nepavyksta išlikti. (1212-04)
Po susiliejimo su mirtingaisiais Derintojai turi jūsų likimą ir patyrimą; jie yra jūs. Po nemirtingos morontinės sielos ir susieto Derintojo susiliejimo, vieno visas patyrimas ir visos vertybės galiausiai tampa ir kito nuosavybe, taip, kad abu jie realiai yra viena esybė. Kažkuria prasme, šita naujoji būtybė yra iš amžinosios praeities, o taip pat ir amžinajai ateičiai. Visa tai, kas kažkada buvo žmogiška išliekančioje sieloje, ir visa tai, kas patirtiškai yra dieviška Derintojuje, dabar tampa naujosios ir visą laiką kylančios visatos asmenybės realia nuosavybe. Bet kiekviename visatos lygyje naująjį tvarinį Derintojas gali apdovanoti tiktai tomis savybėmis, kurios yra prasmingos ir kurios turi vertės tame lygyje. Absoliučią vienovę su dieviškuoju Pagalbininku, Derintojo sugebėjimo visišką išeikvojimą, galima pasiekti tiktai amžinybėje, galutinai pasiekus Visuotinį Tėvą, dvasių Tėvą, šitų dieviškųjų dovanų amžinąjį šaltinį.(1212-05)
Kada besivystanti siela ir dieviškasis Derintojas yra galutinai ir amžinai susilieję, tada kiekvienas iš jų įgauna visas kito savybes, kurias tik galima patirti. Šita suderinta asmenybė turi viską iš išlikusios patirtinės atminties, kuri kažkada buvo laikoma protėviniame mirtingojo prote, o vėliau apsigyveno morontinėje sieloje, ir papildomai prie visko šitas potencialus užbaigtasis aprėpia visą Derintojo patirtinę atmintį per visus laiko apsigyvenimus mirtinguosiuose. Bet prireiks ateities amžinybės tam, jog Derintojas kada nors iki galo apdovanotų asmenybės partnerystę prasmėmis ir vertybėmis, kurias dieviškasis Pagalbininkas nešasi į priekį iš praeities amžinybės. (1212-06)
Bet milžiniškos urantijiečių daugumos atžvilgiu Derintojas turi kantriai laukti tol, kol ateis mirties išlaisvinimas; turi laukti atsirandančios sielos išvadavimo iš beveik visiško energijos modelių ir cheminių jėgų, būdingų jūsų egzistencijos materialiai kategorijai, viešpatavimo. Didžiausias sunkumas, su kuriuo jūs susiduriate kontaktuodami su savo Derintoju, yra šita pati neatskiriama materiali prigimtis. Tiek nedaug mirtingųjų yra tikri mąstytojai; savo proto jūs nevystote dvasiškai ir nedrausminate iki tokio lygio, kad jis būtų palankus ryšiui su dieviškaisiais Derintojais. Žmogiškojo proto klausa yra beveik kurčia dvasiniams raginimams, kuriuos Derintojas išverčia iš visatinių meilės programų įvairiapusių pranešimų, ateinančių iš gailestingumo Tėvo. Derintojui beveik neįmanoma užfiksuoti šitų įkvepiančių dvasinių postūmių gyvuliniame prote, kuriame taip iki galo viešpatauja cheminės ir elektrinės jėgos, kurios yra neatskiriamos nuo jūsų fizinės prigimties.(1213-01)
Algimantas
2018-05-06 07:54:20
Septintasis apskritimas. Į šitą lygį įžengiama tada, kada žmogiškosios būtybės išvysto asmeninio pasirinkimo, individualaus sprendimo, moralinės atsakomybės galias, o taip pat sugebėjimą pasiekti dvasinę individualybę. Tai pažymi septynių pagalbinių proto dvasių suvienytą veikimą vadovaujant išminties dvasiai, mirtingojo tvarinio įtraukimą į Šventosios Dvasios įtakos grandinę, o Urantijoje, Tiesos Dvasios pirminį veikimą, kartu su Minties Derintojo priėmimu į mirtingojo protą. Įžengimas į septintąjį apskritimą rodo, jog mirtingasis tvarinys iš tikrųjų yra potencialus vietinės visatos pilietis.(1210-09)
Trečiasis apskritimas. Derintojo darbas yra daug efektyvesnis po to, kada žmogiškasis kylantysis pasiekia trečiąjį apskritimą ir gauna asmeninį serafinį likimo sargą. Nors tarp Derintojo ir serafinio sargo akivaizdaus pastangų suderinimo nėra, bet vis vien po asmeninio serafinio palydovo paskyrimo yra pastebimas neabejotinas pagerėjimas kosminio pasiekimo ir dvasinio vystymosi visose fazėse. Kada yra pasiekiamas trečiasis apskritimas, tada Derintojas per mirtingojo gyvenimo likusį tarpsnį stengiasi žmogaus protą morontizuoti, siekia, kad jis įsisavintų likusius apskritimus, ir kad pasiektų dieviškojo-žmogiškojo susivienijimo baigiamąjį etapą prieš tai, kada natūrali mirtis nutrauks šią unikalią partnerystę.(1210-10)
Pirmasis apskritimas. Derintojas negali, paprastai, kalbėti tiesiogiai ir betarpiškai su jumis tol, kol jūs neįžengsite į mirtingojo progresinio pasiekimo pirmąjį ir baigiamąjį apskritimą. Šitas lygis išreiškia aukščiausią proto-Derintojo ryšį, kokį tik įmanomą įgyvendinti žmogiškajame patyrime iki to meto, kada atsirandanti morontinė siela yra išlaisvinama iš materialaus kūno aprėdo. Kai dėl proto, jausmų, ir kosminės įžvalgos, tai šitas pirmojo psichinio apskritimo pasiekimas yra materialaus proto ir dvasinio Derintojo pats didžiausias suartėjimas, koks tik gali būti įmanomas žmogiškajame patyrime. (1210-11)
Galbūt šitie mirtingojo progresavimo psichiniai apskritimai geriau būtų vadinami kosminiais lygiais – progresinio priartėjimo prie evoliucinės sielos pirminio ryšio su atsirandančia Aukščiausiąja Būtybe morontinės sąmonės realūs prasmės suvokimai ir vertybės supratimai. Ir būtent dėl šito paties ryšio niekada mirtingajam protui neįmanoma iki galo išaiškinti kosminių apskritimų reikšmės. Šitie apskritimų pasiekimai tiktai santykinai yra susiję su Dievo-sąmone. Tas, kuris yra septintajame arba šeštajame apskritime, gali būti beveik taip tikrai Dievą pažįstantis – sąmoningai suvokiantis sūnystę – kaip ir tas, kuris yra antrajame arba pirmajame apskritime, bet tokios būtybės, kurios yra žemesniuose apskritimuose, nepalyginamai mažiau sąmoningai suvokia patirtinį ryšį su Aukščiausiąja Būtybe, visatos pilietybę. Šitų kosminių apskritimų pasiekimas taps kylančiųjų patyrimo dalimi gyvenamuosiuose pasauliuose, jeigu šito jie nepasieks iki natūralios mirties.(1211-01)
Įtikėjimo motyvacija visą žmogaus sūnystės su Dievu suvokimą paverčia patirtiniu, bet veiksmas, sprendimų įvykdymas, yra esminis tam, jog evoliuciškai būtų pasiekta vis didėjančios giminystės su Aukščiausiosios Būtybės kosmine aktualybe sąmonė. Įtikėjimas potencialus paverčia į aktualus dvasiniame pasaulyje, bet potencialai tampa aktualais Aukščiausiojo ribinėse valdose tiktai pasirinkimo-patyrimo įgyvendinimo dėka ir pasirinkimo-patyrimo įgyvendinimu. Bet pasirinkimas vykdyti Dievo valią asmenybės veiksme dvasinį įtikėjimą sujungia su materialiais sprendimais ir šitokiu būdu suteikia dieviškąjį ir dvasinį atramos tašką Dievo išalkusios žmogiškosios ir materialiosios svirties efektyvesniam veikimui. Toks išmintingas materialių ir dvasinių jėgų koordinavimas labai padidina tiek Aukščiausiojo kosminį įgyvendinimą, tiek Rojaus Dievybių morontinį suvokimą.(1211-02)
Kosminių apskritimų įsisavinimas yra susijęs su morontinės sielos kiekybiniu augimu, aukščiausiųjų prasmių suvokimu. Bet šitos nemirtingos sielos kokybinis statusas visiškai priklauso nuo gyvojo įtikėjimo, grindžiamo Rojaus-potencialo realybės-vertybės suvokimu, jog mirtingasis žmogus yra amžinojo Dievo sūnus. Todėl iš tiesų tas, kas yra septintajame apskritime, vyksta tolyn į gyvenamuosius pasaulius tam, kad pasiektų tolimesnį kosminio augimo kiekybinį suvokimą lygiai taip, kaip tą daro ir tas, kuris yra antrajame ar net ir pirmajame apskritime.(1211-03)
Tarp kosminio apskritimo pasiekimo ir aktualaus dvasinio religinio patyrimo yra tiktai netiesioginis ryšys; tokie pasiekimai yra abipusiški ir todėl yra abipusiškai naudingi. Grynai dvasinis vystymasis gali būti mažai kuo susijęs su planetiniu materialiu klestėjimu, bet apskritimų įsisavinimas visada padidina žmogiškosios sėkmės ir mirtingojo laimėjimų potencialą.(1211-04)
Nuo septintojo iki pirmojo apskritimo vyksta septynių pagalbinių proto dvasių padidintas ir suvienytas veikimas turint užduotį mirtingojo protą atpratinti nuo materialaus gyvenimo mechanizmų tikrovės priklausomybės rengiantis didesniam susipažinimui su morontiniais patyrimo lygiais. Nuo trečiojo apskritimo tolyn pagalbinių proto dvasių įtaka vis labiau mažėja.(1211-05)
Šie septyni apskritimai sudaro mirtingojo patyrimą, kuris kaip asmenybės patyrimas nusidriekia nuo aukščiausiojo grynai gyvulinio lygio iki žemiausiojo aktualaus kontaktinio morontinio savimonės lygio. Pirmojo kosminio apskritimo įsisavinimas rodo, jog mirtingasis yra pasiekęs ikimorontinę brandą, ir pažymi, jog pagalbinės proto dvasios yra užbaigusios savo bendrą tarnavimą kaip išskirtinė proto veiksmo įtaka žmogiškojoje asmenybėje. Už pirmojo apskritimo ribų, protas vis labiau panašėja į evoliucijos morontinio etapo intelektą, kosminio proto ir vietinės visatos Kuriančiosios Dvasios superpagalbinės dovanos bendrą tarnavimą.(1211-06)
Algimantas
2018-05-05 07:57:37
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.