Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
Taip, kad nebijokite – jūs turite tą Gyvąjį Kelią tam, kad jame skleistųsi Šviesa, skleistųsi ne savaime, bet per jus, esančius Mano mylimiausius vaikus Gyvajame Kelyje, pažįstančius jau pirmuosius Gyvojo Kelio gyvuosius žingsnius, kai jūs patys tą matote – kiti nieko nėra girdėję apie Gyvąjį Kelią iš viso. Tai kaipgi Mes jūsų galime nesaugoti? Mes jus taip saugom – ir Aš tam turiu priemones – Apvaizdą, kuri ir suteikia jums apsaugą. Gyvoji Tyla 281- 03VJANINA
2018-05-11 11:18:47
Visose kosminio intelekto proto funkcijose, proto visuma viešpatauja atskirų intelektualių funkcijų atžvilgiu. Protas, iš esmės, yra funkcinė vienybė; todėl iš tiesų visada protas demonstruoja šitą sudėtinę vienybę, net ir tada, kada tam trukdo ir kliūtis stato klystančio savojo aš neišmintingi veiksmai ir sprendimai. Ir šitoji proto vienybė pastoviai siekia dvasinio susiderinimo visuose lygiuose, kuriuose jis bendrauja su savaisiais aš, turinčiais valios orumą ir kilimo išskirtines teises.(1207-05)
Mirtingojo žmogaus materialus protas yra tos kosminės audimo staklės, kuriose yra morontinis audeklas, kuriame vidinis Minties Derintojas išaudžia ilgalaikių vertybių ir dieviškųjų prasmių visatos charakterio dvasinius raštus – po mirties išliekančią galutiniojo likimo ir nesibaigiančios karjeros sielą, potencialų užbaigtąjį.(1218-01)
Žmogiškoji asmenybė yra tapatinama su protu ir dvasia, kuriuos materialiame kūne gyvybė laiko drauge funkcinio ryšio dėka. Šitas veikiantis tokio proto ir dvasios ryšys nesukuria proto ir dvasios savybių ar požymių kokios nors kombinacijos, bet vietoje šito atsiranda visiškai nauja, originali, ir unikali visatos vertybė, potencialiai turinti amžiną išlikimą, siela.(1218-02)
Tokios nemirtingos sielos evoliuciniame sukūrime yra trys, o ne du faktoriai. Šitie trys morontinės žmogiškosios sielos antecedentai yra: (1218-03)
1. Žmogiškasis protas ir visos kosminės įtakos, ankstesnės už jį ir veikiančios jį.(1218-03)
2. Dieviškoji dvasia, gyvenanti šitame žmogiškajame prote, ir visi potencialai, neatskiriami nuo tokio absoliutaus dvasingumo fragmento, drauge su visais susietais dvasiniais poveikiais ir faktoriais žmogiškajame gyvenime.(1218-04)
3. Ryšys tarp materialaus proto ir dieviškosios dvasios, kuris pažymi tokią vertybę ir turi tokią prasmę, kokių nesurandama nė viename iš faktorių, kurie sudaro tokį susivienijimą. Šito unikalaus ryšio tikrovė nėra nei materiali, nei dvasinė, ji yra morontinė. Tai yra siela. (1218-05)
Tarpiniai tvariniai šitą besivystančią žmogaus sielą seniai pavadino viduriniuoju protu, priešpastatydami jį žemesniajam arba materialiam protui ir aukštesniajam arba kosminiam protui. Šitas vidurinysis protas yra tikrai morontinis reiškinys, kadangi jis egzistuoja sferoje tarp to, kas yra materialus, ir to, kas yra dvasinis. Tokios morontinės evoliucijos potencialas yra neatsiejamas nuo tų dviejų visuotinių proto akstinų: nuo tvarinio ribinio proto impulso pažinti Dievą ir pasiekti Kūrėjo dieviškumą, ir nuo Kūrėjo begalinio proto impulso pažinti žmogų ir įgauti tvarinio patyrimą.(1218-06)
Šita nemirtingos sielos vystymo dieviškoji transakcija tampa įmanoma, nes mirtingas protas yra, pirma, asmenis ir, antra, turi ryšį su viršgyvulinėmis realybėmis; jis turi kosminio tarnavimo viršmaterialų sugebėjimą, kuris užtikrina mirtingos prigimties, galinčios priimti moralius sprendimus, evoliuciją, šituo įgyvendindamas bona fide kūrybinį ryšį su susietomis su juo dvasinio tarnavimo formomis ir su viduje gyvenančiu Minties Derintoju.(1218-07)
Žmogiškojo proto tokio kontaktinio dvasinimo neišvengiamas rezultatas yra palaipsnis sielos gimimas, bendras palikuonis, sukuriamas pagalbinės proto dvasios, kurią valdo žmogiškoji valia, trokštanti pažinti Dievą, dirbanti drauge su visatos dvasinėmis jėgomis, kurias kontroliuoja visos kūrinijos paties Dievo tikrasis fragmentas – Paslaptingasis Pagalbininkas. Ir tokiu būdu iš tiesų savojo aš materiali ir mirtinga tikrovė pranoksta fizinio gyvybės mechanizmo žemiškuosius apribojimus ir pasiekia naują išraišką ir naują tapatumą atsirandančioje priemonėje savojo aš tęstinumui, morontinę ir nemirtingą sielą. (1218-08)
Algimantas
2018-05-11 09:11:58
Protas yra kosminis instrumentas, kurio pagalba žmogiškoji valia gali groti naikinimo neharmoningą melodiją arba kurio dėka ta pati žmogiškoji valia gali groti susitapatinimo su Dievu ir iš to atsirandančio amžinojo išlikimo nuostabiąsias melodijas. Derintojas, padovanotas žmogui, iš esmės yra nepasiduodantis blogiui ir negalintis padaryti nuodėmės, bet iškrypėliškos ir savanaudiškos žmogiškosios valios nuodėmingos machinacijos mirtingojo protą iš tikrųjų gali persukti, iškreipti, ir padaryti blogą ir bjaurų. Lygiai taip šitas protas gali būti paverstas kilniu, gražiu, teisingu, ir geru – iš tikrųjų didingu – sutinkamai su Dievą pažįstančios žmogiškosios būtybės dvasios apšviesta valia.(1217-01)
Evoliucinis protas tiktai tada yra visiškai tvirtas ir patikimas, kada pats pasireiškia dviemis kosminio intelektualumo kraštutinėmis formomis – kada būna visiškai mechaninis ir kada yra visiškai sudvasintas. Tarp grynos mechaninės kontrolės ir tikros dvasinės prigimties intelektualių kraštutinumų įsiterpia ta milžiniška grupė besivystančių ir kylančių protų, kurių stabilumas ir ramybė priklauso nuo asmenybės pasirinkimo ir susitapatinimo su dvasia.(1217-02)
Bet žmogus savo valios Derintojui neatiduoda pasyviai, vergiškai. Greičiau jis iš tikrųjų pasirenka aktyviai, pozityviai, ir bendradarbiaudamas atsiduoti Derintojo vedimui, kada ir kaip toks vedimas sąmoningai skiriasi nuo natūralaus mirtingojo proto troškimų ir impulsų. Derintojai manipuliuoja, bet niekada žmogaus proto nevaldo prieš jo valią; Derintojams žmogiškoji valia yra aukščiausia. Ir jie taip į ją atsižvelgia ir ją gerbia tuo metu, kada stengiasi pasiekti minties suderinimo ir charakterio transformavimo dvasinius tikslus besivystančio žmogiškojo intelekto beveik beribėje arenoje. (1217-03)
Protas yra jūsų laivas, Derintojas yra jūsų locmanas, žmogiškoji valia yra kapitonas. Mirtingojo laivo šeimininkas turėtų turėti išminties pasitikėti dieviškuoju locmanu, kad kylančiąją sielą nuplukdytų į amžinojo išlikimo morontijos prieplaukas. Tiktai savanaudiškumu, tinginyste, ir nuodėmingumu žmogaus valia gali atstumti tokio mylinčio locmano vadovavimą ir galiausiai sudaužyti mirtingojo karjerą į paminto gailestingumo blogio seklumas ir į apkabintos nuodėmės uolas. Jums sutikus, šitas ištikimasis locmanas nugabens jus saugiai per laiko barjerus ir erdvės kliūtis į dieviškojo proto patį šaltinį ir dar toliau, net iki Derintojų Tėvo Rojuje. (1217-04)
Algimantas
2018-05-10 07:04:18
Nors Derintojų darbo prigimtis yra dvasinė, bet visą savo darbą jie turi, neišvengiamai, atlikti remdamiesi intelektualiu pagrindu. Protas yra žmogiškoji dirva, iš kurios dvasinis Pagalbininkas turi išvystyti morontinę sielą, bendradarbiaudamas su asmenybe, kurios viduje gyvena.(1216-03)
Visatų visatos keliuose proto lygiuose yra kosminė vienybė. Intelektualūs savieji aš iš kosminio proto atsiranda didele dalimi panašiai, kaip ūkai atsiranda iš kosminių visatos erdvės energijų. Intelektualių savųjų aš žmogiškajame (todėl asmeniame) lygyje dvasinės evoliucijos potencialas ima viešpatauti, kada mirtingojo protas kyla, dėl žmogiškosios asmenybės dvasinių sugebėjimų drauge ir dėl absoliučios vertybės esybės-esmės kuriančiojo buvimo tokiuose žmogiškuosiuose aš. Bet tokį materialaus proto dvasinį viešpatavimą sąlygoja du patyrimai: Šitas protas turėjo išsivystyti septynių pagalbinių proto dvasių tarnavimo dėka, ir materialusis aš turi pasirinkti bendradarbiavimą su viduje gyvenančiu Derintoju kuriant ir puoselėjant morontinį aš, evoliucinę ir potencialiai nemirtingą sielą.(1216-04)
Materialus protas yra ta arena, kurioje gyvena žmogiškosios asmenybės, save sąmoningai suvokia, priima sprendimus, pasirenka Dievą arba jį apleidžia, įamžina arba sunaikina save.(1216-05)
Materialioji evoliucija jums suteikė gyvybės mechanizmą, jūsų kūną; pats Tėvas jus apdovanojo pačia tyriausia dvasine realybe, kokia tik yra žinoma visatoje, jūsų Minties Derintoju. Bet į jūsų rankas, pavaldus jūsų pačių sprendimams, buvo atiduotas protas, ir būtent proto dėka jūs gyvenate arba mirštate. Būtent šito proto viduje ir su šituo protu jūs priimate tuos moralinius sprendimus, kurie jus įgalina pasiekti panašumo į Derintoją, ir tai yra panašumas į Dievą.(1216-06)
Mirtingas protas yra laikinoji intelekto sistema, paskolinta žmogiškosioms būtybėms naudotis materialaus gyvenimo metu, ir naudodamos šitą protą, jos amžinosios egzistencijos potencialą arba priima arba atmeta. Protas yra beveik viskas, ką jūs turite iš visatos tikrovės, kuri yra pavaldi jūsų valiai, o siela – morontinis savasis aš – ištikimai pavaizduos žemiškųjų sprendimų, kuriuos priima mirtingasis aš, derlių. Žmogiškoji sąmonė švelniai atsiremia į elektrocheminį mechanizmą apačioje ir subtiliai paliečia dvasinę-morontinę energinę sistemą viršuje. Žmogiškoji būtybė per savo mirtingąjį gyvenimą sąmoningai iki galo niekada nesuvokia nė vienos iš šitų dviejų sistemų; dėl to ji turi dirbti protu, kurį ji sąmoningai suvokia. Ir išlikimą užtikrina būtent ne tiek tai, ką protas suvokia, kiek tai, ką protas trokšta suvokti; ne tiek tai, kuo protas yra, kiek tai, kuo protas siekia būti, būtent tai ir sudaro dvasinį tapatumą. Ne tiek tai, jog žmogus sąmoningai suvokia Dievą, kiek tai, jog žmogus trokšta Dievo, būtent tai ir yra kilimo visatoje priežastis. Nėra tiek svarbu, kas jūs esate šiandien, kiek yra svarbu tai, kuo jūs tampate diena iš dienos ir amžinybėje.(1216-07)
Algimantas
2018-05-09 08:36:38
Intelektas yra svarbus , kada jis yra atsirėmęs į dvasią. O kada jis pabirai, segmentuotai mėgina analizuoti faktus, jis patenka į užburtą ir tamsų labirintą, kuriame jam kyla vis daugiau ir daugiau jį patį painiojančių klausimų. Tuomet eikite iš tamsos labirinto į dvasinę Šviesą ne susmulkėdami, bet augdami dvasioje, ir būkite Mūsų patys mylimiausi vaikai, nešantys pačią ryškiausią Šviesą ten, Gyvoji Tyla 220-05 kur jos taip stinga – neškite drąsiai, ryžtingai. Kalbėkite savo lūpomis, bet vis pasitikėdami daugiau ir daugiau, kad kalbate nuo Mūsų. O šitą jūs galėsite daryti vis didesniu laipsniu per susiliejimą su Mumis. 221-00
VJANINA
2018-05-08 18:51:26
Mano mylimieji vaikai, Aš jus raginu - kaskart - iš vidaus, nors jūs Mūsų raginimų neišgirsite - eikite Amžinybės Keliu, neatsisakykite jo, nebijokite nieko! Šitame kelyje nėra skausmo ir kančios, ligos ir bet kokio jūsų sunaikinimo. Nebijokite! Niekas negalės jums pakenkti, kada jūs būsite gyvajame ryšyje su Mumis ir atsidavę Mūsų vedimui.Žinokite, jūs esate Mūsų mylimieji vaikai - kaip ir visi yra Mūsų mylimieji vaikai - bet jūs esate Apvaizdos saugomi dėl to, kad jūs esate Mūsų Evoliucijos Druska šitai planetai šitoje kartoje ir šitame amžiuje. Todėl Mes jus globojame ir vedame išskirtinėmis apsaugos sąlygomis. Dėl nieko nesijaudinkite, bet būkite veiklūs.Pasitikėkite Mumis, ir veikite drauge su Mumis. Ir Apvaizda jums jau yra suteikta, kad bendradarbiaudami su ja jūs save įprasmintumėte visų Šviesos labui. Gyvoji Tyla 227-02
JULIJA
2018-05-08 13:18:16
DIEVIŠKOJO Derintojo buvimas žmogiškajame prote padaro taip, jog nei mokslui, nei filosofijai amžinai bus neįmanoma pasiekti patenkinamo suvokimo apie žmogiškosios asmenybės besivystančią sielą. Morontinė siela yra visatos vaikas ir ją galima pažinti tiktai kosminės įžvalgos ir dvasinio atradimo keliu. (1215-01)
Samprata apie sielą ir viduje gyvenančią dvasią Urantijai nėra nauja; ji dažnai atsirasdavo planetinių tikėjimų įvairiose sistemose. Didelė dalis Rytų tikėjimų, o taip pat ir kai kurie Vakarų tikėjimai suvokė, jog žmogus turi dieviškąjį palikimą, o taip pat ir žmogiškąjį paveldėjimą. Pojūtis, jog papildomai greta išorinio Dievybės buvimo visur yra jos vidinis buvimas, nuo senų laikų buvo daugelio Urantijos religijų dalis. Žmonės ilgą laiką tikėjo, jog yra kažkas, kas auga žmogiškosios prigimties viduje, kažkas gyvybiškai svarbus, kas turi lemtį tęstis už žemiškojo gyvenimo trumpo tarpsnio.(1215-02)
Prieš tai, kada žmogus suvokė, kad jo besivystančią sielą sutvėrė dieviškoji dvasia, buvo manoma, kad ji gyvena įvairiuose fiziniuose organuose – akyse, kepenyse, inkstuose, širdyje, o vėliau, smegenyse. Laukiniai sielą siejo su krauju, kvėpavimu, šešėliais, ir savo paties atvaizdu vandenyje.(1215-03)
Sampratoje apie atmaną indusų mokytojai iš tikrųjų priartėjo prie Derintojo prigimties ir buvimo supratimo, bet jiems nepavyko pamatyti, jog atsirandanti ir potencialiai nemirtinga siela egzistuoja drauge. Tačiau kiniečiai suvokė žmogiškosios būtybės du aspektus, jan ir in, sielą ir dvasią. Egiptiečiai ir daugelis Afrikos genčių taip pat tikėjo dviem faktoriais, ka ir ba; paprastai nebuvo manoma, jog siela būtų ikiegzistencinė, tokia buvo tik dvasia.(1215-04)
Nilo slėnio gyventojai tikėjo, jog kiekvienam individui, kuriam yra jaučiamas palankumas, jam gimstant, ar tuoj po gimimo, yra padovanojama jį sauganti dvasia, kurią jie vadino ka. Jie mokė, jog šita sauganti dvasia su mirtinguoju subjektu pasilieka per visą gyvenimą ir anksčiau už jį pereina į būsimąjį būvį. Ant šventyklos sienų Luksore, kur yra pavaizduotas Amenhotepo III gimimas, mažasis princas yra parodytas ant dievo Nilo rankos, netoli jo yra kitas vaikas, išvaizda tapatus princui, kuris simbolizuoja tą esybę, kurią egiptiečiai vadino ka. Šita skulptūra buvo užbaigta penkioliktajame amžiuje prieš Kristų.(1215-05)
Buvo manoma, jog šis ka yra aukštesnis dvasinis genijus, kuris trokšta susietą mirtingojo sielą vesti į žemiškojo gyvenimo geresnius kelius, bet ypač nori paveikti žmogiškojo subjekto likimą pasibaigus žemiškajam gyvenimui. Kada šito laikotarpio egiptietis mirdavo, tada buvo tikimasi, kad jo ka lauks jo kitame Didžiosios Upės krante. Iš pradžių, buvo manoma, jog tiktai karaliai gali turėti ka, bet netrukus imta tikėti, kad jas turi visi teisingi žmonės. (1215-06)
Vienas egiptiečių valdovas, kalbėdamas apie ka, esančią savo širdies viduje, pasakė: "Aš neignoravau jos kalbos; aš bijojau nepaklusti jos nurodymui. Šito dėka aš labai klestėjau; man sekėsi dėl to, jog aš darydavau tai, ką ji man liepdavo daryti; aš pasižymėjau jos vadovavimo dėka." Daugelis tikėjo, jog ka yra "orakulas, pasiųstas Dievo ir gyvenantis kiekviename žmoguje." Daugelis tikėjo, kad jie turi "amžinybę praleisti su džiaugsmu širdyje turėdami Dievo, kuris yra jūsų viduje, malonę."(1216-01)
Urantijos besivystančių mirtingųjų kiekviena rasė turi žodį, ekvivalentišką sielos sąvokai. Daugelis primityviųjų tautų tikėjo, jog siela į pasaulį žvelgia žmogaus akimis; dėl to jie iš tikrųjų taip paniškai bijojo blogos akies piktadarystės. Jie ilgą laiką tikėjo, kad "žmogaus dvasia yra Viešpaties lempa." Rig-Veda sako "Mano protas kalba su mano širdimi."(1216-02)
Algimantas
2018-05-08 08:23:02
Įsivaizduokite, jūs dažnai praeinate ir nepastebite , kiek yra jums tokių veiklos sferų, sričių, kur galėtumėte užkalbinti žmogų. O jam kaip tik tą akimirką reikalinga, kad kažkas su juo pabendrautų. Ir per šitą atsivėrimo akimirką jūs pamatysite, kokia yra nuostabi bendravimo su kitu jūsų dvasiniu broliu ar sese, ne tik akimirka, bet ir prasmė. Ir tai būtų jūsų taip pat pasireiškimas visų labui - visų Šviesos labui. Jūs pajaustumėte per šitą gyvą ryšį, kaip reikalingas bendravimas vieno su kitu.Matote aplinkoje milžinišką nematomų barjerų sieną, neįveikiamą sieną.Žmonės nebendrauja vieni su kitais, jie užsisklendę savyje. Šita užsklanda liudija jų vidinę baimę, Meilės stoką. Todėl jūs ir prisidėtumėte prie šitos milžiniškos ir nematomos sienos tirpinimo iš išorės, kaip Mes ją tirpiname iš vidaus, kad vis dažniau kalbintumėte žmones įvairiose vietose, kur anksčiau jums net buvo neįprasta kalbinti. Gyvoji Tyla 234-03
JULIJA
2018-05-07 20:55:54
Derintojai džiaugiasi, kada užmezga ryšį su mirtingojo protu; bet jie turi būti kantrūs per ilgus tylaus gyvenimo metus, per kuriuos jie nesugeba prasiveržti per gyvulinį pasipriešinimą ir su jumis bendrauti tiesiogiai. Kuo aukščiau Minties Derintojai pakyla tarnystės skalėje, tuo jie tampa sumanesni. Bet niekada jie negali pasveikinti jūsų materialiame kūne su tokia pilnutine, jautria, ir išraiškinga meile, kaip tą jie padarys tada, kada jūs pažinsite juos, kada vieno protas pažins kito protą gyvenamuosiuose pasauliuose.(1213-02)
Per materialų gyvenimą materialus kūnas ir protas jus atskiria nuo jūsų Derintojo ir užkerta kelią laisvam bendravimui; po mirties, po amžinojo susiliejimo, jūs ir Derintojas esate viena – jūsų nebegalima atskirti kaip atskirų būtybių – ir todėl nėra poreikio bendravimui kaip tą suprastumėte jūs.(1213-03)
Nors Derintojo balsas visą laiką yra jūsų viduje, bet didžioji jūsų dauguma retai kada jį išgirs per savo gyvenimo laikotarpį. Žmogiškosios būtybės iki trečiojo ir antrojo apskritimų pasiekimo retai kada girdi Derintojo tiesioginį balsą, išskyrus aukščiausiojo troškimo akimirkas, kritinėje situacijoje, ir priėmus aukščiausiąjį sprendimą.(1213-04)
Užmezgant ir nutraukiant ryšį tarp likimo rezervisto mirtingojo proto ir planetinių prižiūrėtojų, kartais viduje gyvenantis Derintojas užima tokią padėtį, kad jam būna įmanoma pranešimą perduoti mirtingajam partneriui. Nelabai seniai, Urantijoje, tokį pranešimą savaime veikiantis Derintojas perdavė žmogiškajam partneriui, likimo rezervinio korpuso nariui. Šitas pranešimas prasidėjo tokiais žodžiais: "Ir dabar, be žalos ar pavojaus šiam subjektui, kuriam esu rūpestingai atsidavęs, ir neturėdamas tikslo per daug fiziškai nubausti arba atimti drąsą, mano vardu, užregistruokite šitą pareiškimą jam." Tada ėjo nuostabiai jaudinantis ir apeliuojantis patarimas. Tarp kitų dalykų, Derintojas prašė: "kad jis ištikimiau su manimi nuoširdžiai bendradarbiautų, džiaugsmingiau ištvertų mano duodamas užduotis, ištikimiau vykdytų mano parengtą programą, kantriau eitų per mano parinktus išmėginimus, atkakliau ir linksmiau eitų mano parinktu keliu, nuolankiau priimtų pripažinimą, kuris galėtų ateiti dėl mano nenutrūkstamų pastangų – tokiu būdu perduokit mano kupiną meilės patarimą tam žmogui, kurio viduje gyvenu. Jam aš pašvenčiau dieviškosios dvasios aukščiausią atsidavimą ir meilę. Aš toliau sakau savo mylimam subjektui, jog aš veiksiu išmintingai ir su galia iki pat pabaigos, kol pasibaigs paskutinioji žemiškoji kova. Aš būsiu ištikimas savosios asmenybės pareigai. Ir aš raginu jį, kad jis išliktų, kad neapviltų manęs, kad neatimtų iš manęs atlygio už kantrią ir atkaklią kovą. Nuo žmogiškosios valios priklauso mūsų asmenybės laimėjimas. Apskritimas po apskritimo aš kantriai kėliau šitą žmogiškąjį protą ir turiu įrodymų, jog manosios kategorijos vadovas tam pritaria. Apskritimas po apskritimo aš toliau einu link nuosprendžio. Su malonumu ir be baimės aš laukiu likimo pagarsinimo; aš esu pasirengęs viską patikėti Dienų Senųjų tribunolams." (1213-05)
Algimantas
2018-05-07 07:10:26
Man nuostabu girdėti jūsų atsivėrusiųjų nuotabius pasisakymus - kokia sklinda iš jūsų Šviesa! Kad jūs patys pamatytumėte save iš išorės! Jūs spinduliuojate Šviesą į aplinką! Aš žaviuosi jumis! Gyvoji Tyla 258-01
Jūs esate kaip ta nuostabi prožektorių šviesa milžiniškame tankumyne, pro kurį negali prasibrauti net ir mėnulio akinanti šviesa, o jūs perskrodžiate tuos kamienus, kad nušvystų ta tankmė - gūdi tankmė, kitus gąsdinanti šviesa.Taip, jūs savo aplinkoje esate tie gyvi prožektoriai. Sklindantys iš jūsų meilės virpesiai šviečia visai aplinkai - tai gūdžiai tankmei - ir ne tiktai šviesa. Šviečia jūsų gyvastis - jūsų tikrasis aš. Gyvoji Tyla 258-02
JULIJA
2018-05-06 16:14:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.