Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
Nors Visuotinis Tėvas asmeniškai gyvena Rojuje, pačiame visatų centre, bet taip pat jis realiai yra ir erdvės pasauliuose, savo nesuskaičiuojamų laiko vaikų prote, nes jų viduje jis gyvena kaip Paslaptingieji Pagalbininkai. Amžinasis Tėvas nuo savo planetinių mirtingųjų sūnų vienu ir tuo pačiu metu yra labiausiai nutolęs, ir su jais susietas artimiausiai.(1176-01)Derintojai yra Tėvo meilės aktualybė, įkūnyta žmonių sielose; jie yra žmogaus amžinosios karjeros tikrasis pažadas, įkalintas mirtingojo proto viduje; jie yra žmogaus ištobulintos užbaigtojo asmenybės esmė, kurią jis gali iš anksto su malonumu nujausti laike, kada vis daugiau įsisavina dieviškąjį metodą stengdamasis gyventi vykdydamas Tėvo valią, žingsnis po žingsnio kildamas iš visatos į visatą tol, kol realiai pasieks savo Rojaus Tėvo dieviškąjį buvimą.(1176-02)
Dievas, žmogui paliepęs, jog būtų toks tobulas, net koks tobulas yra jis, nusileido kaip Derintojas tam, jog taptų žmogaus patirtiniu partneriu siekiant dieviškojo likimo, kuris buvo šitaip nustatytas. Tas Dievo fragmentas, kuris gyvena žmogaus prote, yra absoliuti ir beribė garantija, kad žmogus gali surasti Visuotinį Tėvą susivienijęs su šituo dieviškuoju Derintoju, kuris atėjo iš Dievo tam, jog surastų žmogų ir jį paverstų sūnumi dar jam gyvenant materialiame kūne.(1176-03)
Algimantas
2018-03-29 09:55:45
Jėzus aiškiai pareiškė, kad jis atėjo tam, jog su žmonėmis užmegztų asmeninius ir amžinus ryšius, kurie amžinai turi būti iškilę aukščiau už visus kitus žmogiškuosius ryšius. Ir jis pabrėžė, kad šita artima dvasinė bičiulystė turi pasiekti visų amžių ir visų visuomeninių sąlygų visus žmones ir visose tautose. Ir jo vienintelis pasiūlytas atlygis savo vaikams buvo: šitame pasaulyje – dvasinis džiaugsmas ir dieviškoji komunija; kitame pasaulyje – amžinasis gyvenimas žengiant į priekį Rojaus Tėvo dieviškosiose dvasinėse realybėse. 1593-06
vvita
2018-03-29 00:02:42
Aš jums esu Siekinys – ne jūsų draugai, ne jūsų tėvai, ne jūsų vaikai – tik Aš. Ir ne mažiau. Siekite to, ko Aš jums nurodžiau dabar siekti, nes šitame siekinyje yra viskas, ko jūs nematote ir negalite patirti, bet patirsite.
(Akimirkos Amžinybė, 26. Tėvo mokymas, kad atsigręžtume į Jį jau šiandien, perduotas per pamaldas mūsų šventovėje – Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje, 2007 11 24)
RASAD
2018-03-28 14:12:04
"Nė viena visuomenė nebūna pažengusi toli į priekį, jeigu ji leidžia tinginiauti arba yra pakanti skurdui. Bet skurdo ir priklausomybės niekada nebus įmanoma pašalinti, jeigu defektyvūs ir degeneruoti palikuonys bus laisvai remiami ir jeigu jiems bus leidžiama daugintis be jokių apribojimų".
UK 0803-03-04.
"Tikros brolystės atsiradimas pažymi, jog prasidėjo tokia visuomeninė tvarka, kurioje visi žmonės patiria palaimą nešdami vienas kito naštą; jie iš tikrųjų trokšta gyventi laikydamiesi auksinės taisyklės. Bet tokia ideali visuomenė negali egzistuoti, kada arba silpnieji, arba nedorieji lūkuriuoja, kad neteisingai ir nedorai pasinaudotų tais, kurių pagrindinis stimulas yra pasišventimas tarnauti tiesai, grožiui, ir gėriui. Esant tokiai situacijai praktiškas yra tiktai vienas kelias: Gyvenantieji pagal "auksinę taisyklę" gali įkurti pažangią visuomenę, kurioje jie gyvens remdamiesi savo idealais, tuo pačiu metu deramai apsigindami nuo savo intelektualiai ir moraliai tamsių draugų, kurie gali stengtis arba pasinaudoti jų taikingais polinkiais, arba į priekį besiveržiančią jų civilizaciją sugriauti"
UK 0804-03-04.
irena1950
2018-03-28 11:36:52
Daugelis ima melstis tiktai tada, kada ištinka nelaimė. Tokia praktika yra neapgalvota ir klaidinanti. Aišku, jūs gerai elgiatės, kad meldžiatės, kai turite sunkumų, bet jūs taip pat tikrai turėtumėte neužmiršti pasikalbėti kaip sūnus su savuoju Tėvu net ir tada, kada jūsų sieloje viskas klojasi gerai. Tebūna jūsų tikrieji prašymai visada paslaptyje. Neleiskite žmonėms klausytis savo asmeninių maldų. Padėkos maldos yra tinkamos garbinančiųjų grupėms, bet sielos malda yra asmeninis reikalas. Yra tiktai viena vienintelė maldos forma, kuri tinka visiems Dievo vaikams, ir ji yra tokia: Nepaisant šito, tebūnie tavoji valia."
(1640-01)
"Sūnus yra natūraliai apdovanotas Tėvo gyvybe. Būdami apdovanoti Tėvo gyvąja dvasia, dėl šito jūs esate Dievo sūnūs. Jūs išliekate po savojo materialaus kūno gyvenimo materialiame pasaulyje, nes esate susitapatinę su Tėvo gyvąja dvasia, su amžinojo gyvenimo dovana. Daugelis, iš tikrųjų, šitą gyvybę turėjo iki man ateinant nuo Tėvo, ir šitą dvasią yra gavę dar daugiau, nes jie patikėjo manuoju žodžiu; bet aš pareiškiu, jog, kada aš sugrįšiu pas Tėvą, tada savąją dvasią jis atsiųs į visų žmonių širdis. (1642-01)
"Nors jūs ir negalite matyti, kaip šita dieviškoji dvasia dirba jūsų protuose, bet yra praktiškas būdas, kaip nustatyti tą laipsnį, kuriuo jūs užleidote savosios sielos galių kontrolę šitos viduje gyvenančios dangiškojo Tėvo dvasios mokymui ir vadovavimui, ir būtent juo yra tas laipsnis, kuriuo jūs mylite savo bičiulius žmones. Šitoji Tėvo dvasia skleidžia Tėvo meilę, ir kada ji viešpatauja žmogaus viduje, tada būtinai ji veda dieviškojo garbinimo ir kupino meilės požiūrio į savo bičiulius kryptimi. Iš pradžių jūs patikite, jog esate Dievo sūnūs, nes dėl manojo mokymo jūs sąmoningiau suvokiate mūsų Tėvo viduje esančio buvimo vidinį vedimą; bet netrukus Tiesos Dvasia bus tikrai išlieta visiems materialiems kūnams, ir ji gyvens tarp žmonių ir mokys visus žmones, net ir taip, kaip aš dabar gyvenu tarp jūsų ir jums kalbu tiesos žodžius. Ir šitoji Tiesos Dvasia, kalbėdama jūsų sielų dvasiniams sugebėjimams, padės jums sužinoti tai, kad jūs esate Dievo sūnūs. Ji neabejotinai paliudys drauge su viduje gyvenančiu Tėvo buvimu, jūsų dvasia, tuomet gyvensiančia visų žmonių viduje, kaip dabar ji gyvena kai kurių žmonių viduje, sakydama jums, kad tikrovėje jūs esate Dievo sūnūs. (1642-02)
VJANINA
2018-03-28 09:50:23
Derintojas yra begalinės būtybės, įkalintos ribinio tvarinio prote, absoliuti esmė, kuri, priklausomai nuo tokio mirtingojo pasirinkimo, galiausiai gali užbaigti šitą Dievo ir žmogaus laikiną sąjungą ir tikrai aktualizuoti būtybės naują kategoriją nesibaigiančiai visatos tarnystei. Derintojas yra dieviškoji visatos tikrovė, kuri surealina tiesą, jog Dievas yra žmogaus Tėvas. Derintojas yra žmogaus patikimas kosminis kompasas, visada ir neklystamai nukreipiantis sielą link Dievo.(1176-06)
Evoliuciniuose pasauliuose valiniai tvariniai pereis per tris būtybės bendrojo vystymosi etapus: Nuo Derintojo atvykimo iki santykinai visiško suaugimo, Urantijoje maždaug dvidešimties metų amžiaus, šie Pagalbininkai kartais yra vadinami Minčių Keitėjais. Nuo šito laiko iki brandos amžiaus pasiekimo, maždaug keturiasdešimties metų, Paslaptingieji Pagalbininkai yra vadinami Minties Derintojais. Nuo brandos pasiekimo iki išsilaisvinimo iš materialaus kūno apie juos dažnai yra kalbama kaip apie Minties Kontrolierius. Šitos trys mirtingojo gyvenimo fazės neturi jokio ryšio su Derintojo žengimo į priekį trimis etapais, kada yra dubliuojamas protas ir kada vyksta sielos evoliucija.(1177-01)
Kadangi Minties Derintojai yra iš pirminės Dievybės esmės, tai niekas negali drįsti autoritetingai aptarti jų prigimties ir kilmės; aš galiu tiktai perteikti Salvingtono pasakojimus ir Uversos nuomones; aš galiu tiktai paaiškinti, kuo mes laikome šituos Paslaptinguosius Pagalbininkus ir su jais susijusias esybes visoje didžiojoje visatoje.(1177-02)
Nors yra įvairių nuomonių dėl Minties Derintojų padovanojimo metodo, bet, kas susiję su jų kilme, tai tokių skirtumų nėra; visi sutaria, kad jie ateina tiesiai iš Visuotinio Tėvo, Pirmojo Šaltinio ir Centro. Jie nėra sukurtos būtybės; jie yra fragmentuotos esybės, sudarančios begalinio Dievo realų buvimą. Kartu su savo dideliu skaičiumi neapreikštų partnerių, Derintojai yra grynas ir nesumaišytas dieviškumas, neribotos ir nesusilpnintos Dievybės dalys; jie yra iš Dievo, ir tiek, kiek mes sugebame suvokti, jie yra Dievas.(1177-03)
Kai dėl laiko, kada jie pradėjo atskirą egzistavimą šalia pirmojo Šaltinio ir Centro absoliutumo, tai šito mes nežinome; taip pat mes nežinome ir jų kiekio. Mes labai mažai ką žinome apie jų karjerą iki to meto, kada jie atvyksta į laiko planetas tam, kad apsigyventų žmogiškajame prote; bet nuo šio momento mes daugiau ar mažiau žinome apie jų kosminį progresavimą iki to meto ir įskaitant tą metą, kada jie užbaigia savo trivienius likimus: asmenybę įgauna susiliedami su kokiu nors mirtinguoju kylančiuoju, asmenybę įgauna Visuotinio Tėvo nurodymu, arba išlaisvinimu iš Minties Derintojų žinomų užduočių.(1177-04)
Nors mes šito nežinome, bet darome prielaidą, jog Derintojai yra nuolat individualizuojami, kada visata plečiasi, ir kada didėja kandidatų susilieti su Derintoju skaičius. Bet lygiai taip pat gali būti, jog mes klystame mėgindami Derintojams priskirti skaičiaus gausybę; panašiai kaip ir pats Dievas, taip ir šitie nesuvokiamos prigimties jo fragmentai gali būti egzistencialiai begaliniai.(1177-05)
Minties Derintojų kilmės metodas yra viena iš neatskleistų Visuotinio Tėvo funkcijų. Mes turime tvirtą pagrindą manyti, jog nė vienas iš kitų Pirmojo Šaltinio ir Centro absoliučių partnerių neturi nieko bendro su Tėvo fragmentų sukūrimu. Derintojai yra tiesiog ir amžinai dieviškosios dovanos; jie yra iš Dievo ir nuo Dievo, ir jie yra panašūs į Dievą.(1177-06)
Algimantas
2018-03-28 08:49:43
Tai, ko aš reikalauju iš jūsų, savo apaštalų, yra dvasinė vienybė – ir tą jūs galite patirti tame džiaugsme, kada esate vieningai atsidavę tam, kad iš visos širdies vykdytumėte manojo Tėvo danguje valią. Jums nereikia matyti vienodai arba jausti vienodai, arba net ir mąstyti vienodai tam, kad dvasiškai būtumėte vienodi. Dvasinė vienybė kyla iš tos sąmonės, jog kiekviename iš jūsų gyvena, ir vis labiau viešpatauja, dangiškojo Tėvo dvasinė dovana. 1591-06-05
vvita
2018-03-28 00:19:50
Materialusis savasis aš turi asmenybę ir tapatybę,laikinąją tapatybę; ikiasmenis dvasinis Derintojas taip pat turi tapatybę, amžinąją tapatybę.Šita materialioji asmenybė ir šita dvasinė ikiasmenybė sugeba taip suvienyti savo kūrybines savybes tam, kad pagimdytų nemirtingos sielos išliekančiąją tapatybę. 0071-02
Šitaip pasirūpinęs nemirtingos sielos augimu ir išlaisvinęs žmogaus vidinį aš iš absoliučios priklausomybės nuo antecedentinio priežastingumo pančių, Tėvas pasitraukia į šalį.Dabar, žmogų šitokiu būdu išlaisvinus iš reagavimo į priežastingumą pančių, bent jau kas yra susiję su amžinuoju likimu, ir, pasirūpinus nemirtingo savojo aš, sielos, augimu, pačiam žmogui belieka norėti sukurti arba atstumti šitą išliekantįjį ir amžinąjį savąjį aš, kuris yra jo, jam pačiam pasirinkus. Nė viena kita būtybė, jėga, kūrėjas, ar agentūra visoje plačiojoje visatų visatoje nė mažiausiu laipsniu negali įsikišti į mirtingojo laisvos valios absoliutų suverenumą, kada ši valia pasireiškia pasirinkimo sferoje, susijusioje su besirenkančiojo mirtingojo asmenybės amžinuoju likimu.Kai dėl amžinojo išlikimo, tai Dievas yra paskelbęs materialios ir mirtingojo valios suverenumą, ir tas sprendimas yra absoliutus. 0071-03
JULIJA
2018-03-27 22:30:14
"Gamta žmogui nesuteikia jokių teisių, duoda tiktai gyvenimą ir pasaulį, kuriame jį reikia nugyventi; gamta nesuteikia net ir teisės gyventi, kaip būtų galima suvokti, įsivaizduojant, kas akivaizdžiai atsitiktų, jeigu beginklis žmogus pirmykščiame miške susidurtų akis į akį su alkanu tigru. Visuomenės didžiausia dovana žmogui yra saugumas.
Palaipsniui visuomenė įtvirtino savo teises, ir, šiuo metu, jos yra tokios:
1. Tikrumas dėl aprūpinimo maistu.
2. Karinė gynyba – saugumas, grindžiamas pasirengimu.
3. Vidinės taikos išsaugojimas – kelio užkirtimas asmeninei prievartai ir visuomeninei netvarkai.
[794]▼
4. Lytinė kontrolė – vedybos, šeimos institucija.
5. Nuosavybė – teisė turėti.
6. Varžymosi skatinimas tarp individų ir grupių.
7. Pasirūpinimas jaunimo lavinimu ir mokymu.
8. Prekybos ir komercijos skatinimas – gamybos vystymas.
9. Darbo sąlygų ir atlygio pagerinimas.
10. Religinio išpažinimo laisvės garantija, turinti tikslą, kad visuomenės visos kitos veiklos formos galėtų būti išaukštintos dvasinės motyvacijos dėka.
Kada teisės yra tokios senos, kad nebėra žinių apie jų kilmę, tada jos dažnai yra vadinamos prigimtinėmis teisėmis. Bet žmogaus teisės iš tikrųjų nėra prigimtinės; jos yra visiškai visuomeninės. Jos yra santykinės ir visą laiką kintančios, būdamos ne daugiau kaip žaidimo taisyklės – pripažinti suderinimai tokių ryšių, kurie valdo visą laiką kintančius žmogiškosios konkurencijos reiškinius.
Kas viename amžiuje gali būti laikoma tinkama, tai kitame amžiuje šitaip gali būti ir nemanoma. Tai, jog egzistuoja išlikęs didžiulis skaičius defektyvių ir degeneruotų žmonių, yra ne dėl to, kad jie turi kokią nors prigimtinę teisę tokiu būdu varginti dvidešimtojo amžiaus visuomenę, bet paprasčiausiai dėl to, kad šio amžiaus visuomenė, papročiai, šitaip liepia.
Nedaug žmogaus teisių buvo pripažįstama Europos Viduriniaisiais Amžiais; tada kiekvienas žmogus priklausė kažkam kitam, o teisėmis buvo tiktai privilegijos arba palankumas, suteiktas valstybės arba bažnyčios. Ir maištavimas prieš tokį suklydimą buvo lygiai tiek pat klaidingas dėl to, kad vedė į tikėjimą, jog visi žmonės gimsta lygūs.
Silpnieji ir menkesnieji visada kovodavo dėl lygių teisių; jie visada reikalaudavo, kad valstybė priverstų stipriuosius ir aukštesniuosius patenkinti jų reikmes ir kitokiais būdais kompensuoti tuos nepriteklius, kurie labai dažnai yra jų pačių abejingumo ir veltėdžiavimo natūrali pasekmė.
Bet šitas lygybės idealas yra civilizacijos kūdikis; gamtoje jis nesutinkamas. Net ir pati kultūra įtikinamai pademonstruoja žmonių įgimtą nelygybę savo pačių labai nevienodais sugebėjimais kultūrą suvokti. Staigus ir neevoliucinis tariamai prigimtinės lygybės įgyvendinimas civilizuotą žmogų greitai nusviestų atgal į primityviųjų amžių primityvius papročius. Visuomenė nesugeba pasiūlyti lygių teisių visiems, bet ji gali pažadėti kiekvieno skirtingas teises administruoti sąžiningai ir vienodai. Būtent tai yra visuomenės reikalas ir pareiga gamtos vaikui suteikti sąžiningą ir taikingą galimybę užsiimti savęs išlaikymu, dalyvauti giminės pratęsime, tuo pačiu metu tam tikru laipsniu patenkinti savąjį aš, ir visų trijų suma sudaro žmogiškąją laimę."
Urantijos Knyga 0793 - 09
irena1950
2018-03-27 17:14:21
Tėvas: Mylimas sūnau, kas yra natūralumas, ar kreipti dėmesį į kitų samprotavimus, ar likti visą laiką nuoširdžiam ir tuo nuoširdumu gyventi? Jeigu tu manai, kad atsiprašymas dėl netyčinio veiksmo kaip nors pakeis žmonių nuomonę, tai labai klysti. Nuomonė yra suformuota iš anksto tų, kurie vadovaujasi ritualinėmis elgesio taisyklėmis. Jeigu žmogus nesilaiko tų taisyklių, tai jis nėra vertinamas kaip išsilavinęs ir kultūringas visuomenės narys. Dėl to, netyčia padaręs kokį veiksmą, kuris sulaužo tas dirbtines taisykles, yra visų arba pasmerkiamas arba išteisinamas, priklausomai nuo jo elgesio. Bet ką tai turi bendro su prieš tai įvykdytu netyčiniu veiksmu? To veiksmo pasekmė juk nepasikeitė! Tas veiksmas, jeigu kam suteikė nepatogumų, tai tik jo materialiai mąstančiam aš, kuris tuoj pat viską vertina pagal esamas ir sutartas elgesio taisykles. O Aš jums, kiekvienam, siūlau, kad visada būtumėte su Manimi, ir tada niekada nesijausite praradę orumo. Net ir tada, kai kiti siekia jus pažeminti, siekia, kad jūs prarastumėte orumą atsiprašydami. Aš jūsų neprašau, kad Manęs atsiprašytumėte net tuomet, kada nuo Manęs nusigręžiate, kada Mane keikiate. Aš vis tiek jums lieju tą pačią meilę, kaip ir tiems, kurie Mane myli ir Manąją valią vykdo. Tai kodėl gi jūs nenorite sekti Mano mokymu ir nepaminti savo brolio orumo, tikėdamiesi iš jo atsiprašymo. Ar jūs save laikote vertingesniu už Mane? Siekdami atsiprašymo, jūs tuo pačiu paminate savo orumą. Jūs tampate nebenuoširdūs. Jūs siekiate savo ego patenkinimo. Todėl orumas yra tokia būsena, kada žmogus lygiuojasi į Mane, o ne smunka ten, kur jo nepamatytų kiti dėl to, kad jis galėjo ką nors netyčia padaryti ne taip, kaip numato jūsų sukurtos elgesio taisyklės. Kada atrasite, kiekvienas, Mane savyje, tada jums nebereikės jokių garbės kodeksų, jokių orumo pamynimo atstatymo teisminių procesų, jokių ginčų, kas kieno ir kokiu laipsniu pamynė orumą ir kiek jis įvertinamas pinigų išraiška. Atradę Mane, ir ne anksčiau, jūs pajusite savo žmogiškąjį orumą.
Ir tik tada suvoksite, kokį žmogaus orumą atėjo atstatyti Jėzus.
(Akimirkos Amžinybė, 10. Tėvo mokymas apie pasididžiavimą ir orumą 2006 01 23 23 val. 45 min.)
RASAD
2018-03-27 16:31:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.