Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
Tie, kurie nori klausyti Mano žodžio, tie iš tikrųjų nusiramins, kadangi jie girdės žodžius, kuriuos girdi ne materialios ausys, kaip klausos aparato dalis, bet girdi jų širdis; virpesiai atitinka Mano siunčiamus virpesius. Ir šitie virpesiai sutampa. Ir kada atsiranda sutapimas, tuomet pojūtis organizmo viduje pajunta palengvėjimą, nusiraminimą. Pajunta net ir nenorėdamas, nes tą nusiraminimą pasiunčiu Aš Savo dvasinės meilės, bet fiziniais virpesiais, bangomis, kurių jūs patys negalite pajusti. Jų negali atrasti ir mokslas. Ir neatras, kadangi jos yra fiziniam tyrinėjimui nepavaldžios. Jos yra iš Mano dvasios. Jos yra iš Mano paties vidaus. Dėl to joks mokslas negali prilygti Mano dvasios virpesiams, kurie yra siunčiami kiekvienam. Kiekvienam, kurio viduje ir gyvena Mano dalelė, Manoji dvasia. (Akimirkos Amžinybė, 4. Tėvo mokymas, skirtas Kauno Urantijos grupei 2004 12 25 21 val. 00 min. – 22 val. 00 min.)RASAD
2018-02-11 13:26:22
Havonos milijardas pasaulių yra išdėstytas septyniose koncentrinėse grandinėse, betarpiškai supančiose Rojaus palydovų tris grandines. Labiausiai vidinėje Havonos grandinėje yra daugiau kaip trisdešimt penki milijonai pasaulių ir daugiau negu du šimtai keturiasdešimt penki milijonai pasaulių yra labiausiai išorinėje grandinėje, su proporcingais kiekiais pasaulių įsiterpiančiose grandinėse. Kiekviena grandinė skiriasi, bet jos visos yra tobulai išbalansuotos ir nuostabiai organizuotos, ir kiekvieną iš jų persmelkia Begalinės Dvasios specializuotas atstovavimas, viena iš Septynių Grandinių Dvasių. Papildomai prie kitų funkcijų šitoji neasmenė Dvasia koordinuoja dangiškųjų reikalų tvarkymą kiekvienoje grandinėje.(0152-14)
Havonos planetinės grandinės nėra uždėtos viena ant kitos; jų pasauliai eina vienas po kito tvarkinga linijine procesija. Centrinė visata skrieja aplink stacionarią Rojaus Salą viena milžiniška plokštuma, susidedančia iš dešimties koncentrinių stabilizuotų vienetų – Rojaus sferų trijų grandinių ir Havonos pasaulių septynių grandinių. Fiziniu požiūriu, Havonos ir Rojaus grandinės yra viena ir ta pati sistema; jų atsiskyrimas yra dėl to, jog pripažįstamas funkcinis ir administracinis atskyrimas.(0153-01)
Rojuje laikas neskaičiuojamas; vienas po kito einančių įvykių nuoseklumo supratimas yra įgimtas tiems, kurie yra vietiniai gyventojai centrinėje Saloje. Bet laikas yra iš tiesų santykinis Havonos grandinėms ir didžiuliam skaičiui tiek dangiškosios, tiek žemiškosios kilmės būtybių, gyvenančių jose. Kiekvienas Havonos pasaulis turi savo vietinį laiką, kurį apsprendžia jo grandinė. Visi pasauliai konkrečioje grandinėje turi tą pačią metų trukmę, kadangi jie vienodai skrieja aplink Rojų, o šitų planetinių metų trukmė trumpėja, pradedant labiausiai išorine ir baigiant labiausiai vidine grandine.(0153-02)
Be Havonos grandinės laiko yra Rojaus-Havonos standartinė diena ir kitokie laiko įvardijimai, kuriuos nulemia ir pasiunčia Begalinės Dvasios septyni Rojaus palydovai. Rojaus-Havonos standartinė diena remiasi tokia laiko trukme, kurios reikia pirmosios arba vidinės Havonos grandinės planetinėms buveinėms užbaigti vieną apsisukimą aplink Rojaus Salą; ir nors jų skriejimo greitis yra milžiniškas, bet dėl savo padėties tarp tamsiųjų gravitacijos kūnų ir gigantiško Rojaus, šitoms sferoms reikia beveik vieno tūkstančio metų tam, kad užbaigtų savo apsisukimą. Jūs nesąmoningai perskaitėte tiesą kada jūsų akys žvelgė į teiginį “Su Dievu ir tūkstantis metų yra kaip viena diena, yra nepastebima.” Viena Rojaus-Havonos diena tiktai septyniomis minutėmis, trimis sveikomis ir viena aštuntąja sekundės dalimi trumpesnė už vieną tūkstantį dabartinių Urantijos keliamųjų kalendorinių metų.(0153-03)
Šita Rojaus-Havonos diena yra standartinis laiko matavimas septynioms supervisatoms, nors kiekviena supervisata turi ir savo pačios vidinį laiko standartą.(0153-04)
Šitos milžiniškos centrinės visatos pakraščiuose, nepaprastai toli už Havonos pasaulių septintosios juostos ribų, skrieja neįtikėtinas skaičius milžiniškų tamsiųjų gravitacijos kūnų. Šitos tamsiųjų masių gausybės yra visiškai nepanašios į kitus erdvės kūnus daugeliu aspektų; net ir savo forma jos labai skiriasi. Šitie tamsieji gravitacijos kūnai nei atspindi, nei sugeria šviesą; jie nereaguoja į fizinės energijos šviesą, ir jie taip visiškai apjuosia ir apgaubia Havoną, paslepia ją nuo žvilgsnio net ir iš netolimų laiko ir erdvės apgyvendintų visatų.(0153-05)
Tamsiųjų gravitacijos kūnų didžiulę juostą unikalus erdvės įsiveržimas dalina į dvi lygias elipsines grandines. Vidinė juosta sukasi prieš laikrodžio rodyklę; išorinė juosta sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Šitos priešingos judėjimo kryptys, kartu su tamsiųjų kūnų nepaprasta mase, taip efektyviai išlygina Havonos gravitacijos linijas, kad centrinė visata būtų fiziškai subalansuotas ir tobulai stabilizuotas kūrinys.(0153-06)
Tamsiųjų gravitacijos kūnų vidinė procesija yra vamzdinės formos, susidedanti iš trijų apskritiminių grupių. Šitos grandinės skersinis pjūvis parodytų maždaug vienodo tankio tris koncentrinius apskritimus. Tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinė grandinė yra išdėstyta statmenai, būdama dešimt tūkstančių kartų aukštesnė už vidinę grandinę. Išorinės grandinės skersmuo nuo viršaus į apačią yra penkiasdešimt tūkstančių kartų didesnis už pločio skersmenį.(0153-07)
Įsiterpianti erdvė, kuri egzistuoja tarp šitų dviejų gravitacijos kūnų grandinių, yra unikali tuo, jog nieko panašaus nėra surandama, kur nors kitur visoje milžiniškoje visatoje. Šitą zoną apibūdina milžiniškų bangų judėjimai į viršų ir į apačią, ir ją persmelkia nežinomos kategorijos gigantiškos energijų veiklos.(0154-01)
Algimantas
2018-02-11 12:20:01
3. TREČIASIS SAVĘS PADOVANOJIMAS
Aukščiausioji taryba Salvingtone ką tik baigė aptarinėti Gyvybės Nešėjų iš 61-ojo žvaigždyno 87-sios sistemos 217-sios planetos kreipimąsi, kad jiems į pagalbą būtų pasiųstas Materialusis Sūnus. Dabar šitoji planeta buvo apgyvendintų pasaulių sistemoje, kur kitas sistemos Valdovas buvo išklydęs iš kelio, iki to laiko tai buvo antrasis maištas visame Nebadone. (1302-02) Ir, kaip buvo galima tikėtis, trečiąją dieną po šito 61-ojo žvaigždyno 87-sios sistemos būstinės pasaulyje, nieko nepranešęs, pasirodė nepaprastas Materialusis Sūnus, lydimas vieno sekonafimo, paskirtas Uversos Dienų Senųjų ir patvirtintas Salvingtono Emanuelio. Nedelsiant laikinasis Sistemos Valdovas šitą naująjį ir paslaptingąjį Materialųjį Sūnų paskyrė 217-ojo pasaulio laikinuoju Planetos Princu, ir šitą paskyrimą tuoj pat patvirtino 61-ojo žvaigždyno Patys Aukštieji. (1312-04)
Tokiu būdu šitas unikalus Materialusis Sūnus tikrai pradėjo savo sunkią karjerą dėl atsiskyrimo ir maišto izoliuotame pasaulyje, esančiame sunkumų apgultoje sistemoje, neturėdamas jokio tiesioginio ryšio su išorine visata, dirbdamas visiškai vienas per vienos ištisos kartos gyvenimą planetiniu laiku. Šitas nepaprastosios situacijos Materialusis Sūnus pasiekė, jog puolęs Planetos Princas ir visas jo personalas atliko atgailą ir pasitaisė ir buvo liudininkas to, kaip planeta sugrįžo į ištikimą tarnystę Rojaus valdžiai taip, kaip yra nustatyta vietinėse visatose. Reikiamu metu Materialusis Sūnus ir Dukra atvyko į šitą jėgas atgavusį ir išgelbėtą pasaulį, ir kada tinkamu būdu jie buvo įtvirtinti kaip matomi planetos valdovai, tada vieną dieną vidurdienį laikinasis arba nepaprastosios situacijos Planetos Princas oficialiai atsisveikino ir išnyko. Trečiąją dieną po šito, Mykolas pasirodė įprastoje savo vietoje Salvingtone, ir labai greitai supervisatos programos perdavė Dienų Senųjų ketvirtąją deklaraciją, pranešančią apie Mykolo suverenumo Nebadone tolimesnį padidinimą. (1312-05)
Man gaila, jog aš neturiu leidimo papasakoti apie tai, su kokia kantrybe, tvirtybe, ir sumanumu šitas Materialusis Sūnus pasitikdavo tas išbandančias situacijas šitoje susipainiojusioje planetoje. (1312-06)
Šito izoliuoto pasaulio pataisymas yra vienas iš nuostabiausiai jaudinančių skyrių išgelbėjimo analuose visame Nebadone. Šitos misijos pabaigoje visam Nebadonui tapo aišku, kodėl jų mylimas valdovas nusprendė įsitraukti į šituos pasikartojančius savęs padovanojimus kokios nors pavaldžios kategorijos išmintingos būtybės pavidalu. (1313-00)
VJANINA
2018-02-11 10:47:53
Dievo-sąmonę, kaip ją patiria besivystantis sferos mirtingasis, turi sudaryti trys besikeičiantys faktoriai, tikrovės suvokimo trys skirtingi lygiai. Pirmiausia yra proto sąmonė – Dievo idėjos suvokimas. Tuomet eina sielos sąmonė – Dievo idealo suvokimas. Vėliausia išaušta dvasios sąmonė – Dievo dvasinės tikrovės suvokimas. Suvienydama šituos dieviškojo suvokimo faktorius, nesvarbu, kad ir kiek neužbaigtai, mirtingojo asmenybė visais laikais visus sąmoningus lygius iš viršaus užkloja Dievo asmenybės suvokimu. Tuos mirtinguosius, kurie pasiekė Užbaigtumo Korpusą, visa tai su laiku tikrai atves į Dievo aukštybės suvokimą ir vėliau gali atsirasti Dievo galutinybės, Rojaus Tėvo absonitinės viršsąmonės tam tikros fazės, suvokimas. (0069-03)
Asmenybės amžinasis išlikimas visiškai priklauso nuo mirtingojo proto, kurio sprendimai nulemia nemirtingos sielos išlikimo potencialą, pasirinkimo. Kada protas tiki Dievu, o siela pažįsta Dievą, ir kada, padedant Derintojui, jie visi trokšta Dievo, tuomet iš tiesų išlikimas yra užtikrintas. (0069-05)
Jurgita
2018-02-11 08:53:13
3. VIRŠUTINIS ROJUS
Viršutiniame Rojuje yra trys didžiosios veiklos sferos, Dievybės buvimo, Švenčiausioji Sfera, ir Šventoji Vietovė. Tas milžiniškas regionas, betarpiškai supantis Dievybių buvimą, yra atskirtas kaip Švenčiausioji Sfera ir rezervuotas garbinimo, sutrejybinimo, ir aukščiausiojo dvasinio pasiekimo funkcijoms. Jokių materialių statinių, nei grynai intelektualių kūrinių šitoje zonoje nėra; ten jie egzistuoti negalėtų. Mano pastangos žmogiškajam protui mėginti pavaizduoti Rojaus Švenčiausiosios Sferos dieviškąją prigimtį ir nuostabų grožį būtų bergždžios. Šitoji valda yra visiškai dvasinė, o jūs esate beveik visiškai materialūs. Grynai dvasinė tikrovė grynai materialiai būtybei akivaizdžiai neegzistuoja.(0120-04)
Nors Švenčiausiojoje vietovėje nėra jokių fizinių materializavimų, bet Šventosios Žemės sektoriuose gausu suvenyrų iš jūsų materialaus gyvenimo laikų, o jų dar daugiau yra periferinio Rojaus istorinėse prisiminimų vietovėse.(0120-05)
Šventoji Vietovė, atokus arba gyvenamasis regionas, yra padalintas į septynias koncentrines zonas. Rojus kartais yra vadinamas “Tėvo Namais,” kadangi tai yra jo amžinoji gyvenamoji buveinė, o šitos septynios zonos dažnai yra įvardijamos kaip “Tėvo gyvenamosios rezidencijos Rojuje.” Vidinę arba pirmąją zoną užima Rojaus Piliečiai ir Havonos vietiniai gyventojai, kuriems gali tekti gyventi Rojuje. Kita arba antroji zona yra laiko ir erdvės septynių supervisatų vietinių gyventojų gyvenamoji vietovė. Šita antroji zona yra iš dalies toliau padalinta į septynis didžiulius skyrius, į Rojaus namus dvasinėms būtybėms ir kylantiesiems tvariniams, kilusiems iš evoliucinio vystymosi visatų. Kiekvienas iš šitų sektorių yra atsidavęs išskirtinai vienos atskiros supervisatos asmenybių gerovei ir žengimui į priekį, bet šitos priemonės beveik be galo pranoksta dabartinių septynių supervisatų reikmes.(0120-06)
Kiekvienas iš šių septynių Rojaus sektorių yra suskirstytas į gyvenamuosius junginius, galinčius sutalpinti vieno milijardo atskirų pašlovintų darbo grupių gyvenamąsias būstines. Vienas tūkstantis tokių junginių sudaro skyrių. Vienas šimtas tūkstančių skyrių prilygsta vienai kongregacijai. Dešimt milijonų kongregacijų sudaro asamblėją. Vienas milijardas asamblėjų sudaro vieną didįjį junginį. Ir šita auganti serija tęsiasi per antrąjį didįjį junginį, trečiąjį, ir taip toliau iki septintojo didžiojo junginio. O septyni didieji junginiai sudaro pagrindinius junginius, o septyni pagrindiniai junginiai sudaro aukštesnįjį junginį; ir šitokiu būdu septynetais augančios serijos plečiasi per aukštesnįjį, viršaukštesnįjį, dangiškąjį, viršdangiškąjį, iki aukščiausiųjų junginių. Bet net ir visa tai neišnaudoja visos esamos erdvės. Šitas pritrenkiantis įvardijamų gyvenamųjų vietovių Rojuje skaičius, toks skaičius, kuris pranoksta jūsų suvokimo ribas, užima daug mažiau negu vieną procentą paskirtos Šventosios Žemės vietovės. Vis vien yra pakankamai vietos tiems, kurie yra pakeliui į vidų, net ir tiems, kurie tikrai nepradės kilimo į Rojų iki amžinosios ateities laikų.(0121-01)
Algimantas
2018-02-10 07:56:13
7. KILIMINGTONAS. Šitas unikalus pasaulis yra “Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios krūtinė,” erdvės kylančiųjų tvarinių susitikimų vieta, laiko piligrimų, kurie vyksta per Havonos visatą į Rojų, priėmimo sfera. Kilimingtonas yra laiko ir erdvės kylančiųjų sielų tikrieji Rojaus namai tol, kol jie pasiekia Rojaus statusą. Jūs mirtingieji didžiąją dalį savo “atostogų” Havonoje praleisite Kilimingtone. Per savo gyvenimą Havonoje Kilimingtonas jums bus tuo, kuo praeities vaizdo reguliuotojai jums buvo per kilimą vietinėje visatoje ir supervisatoje. Čia jūs įsitrauksite į tūkstančius veiklų, kurios yra nesuvokiamos mirtingojo vaizduotei. Ir kaip ir per kiekvieną ankstesnį žengimą į priekį, kylant link Dievo, jūsų žmogiškasis aš čia užmegs naujų ryšių su savo dieviškuoju aš. (0147-02)
Kilimingtono paslaptys sudaro ir tą paslaptį, kaip palaipsniui ir užtikrintai materialiame ir mirtingame prote ugdomas dvasinis ir potencialiai nemirtingas charakterio ir tapatybės ekvivalentas. Šitas reiškinys sudaro vieną iš labiausiai gluminančių paslapčių visatose – mirtingojo ir materialaus tvarinio prote nemirtingos sielos evoliuciją.(0147-03)
Jūs niekada iki galo nesuprasite šitos paslaptingos transakcijos, kol nepasieksite Kilimingtono. Ir kaip tik dėl to visas Kilimingtonas bus atviras jūsų besistebinčiam žvilgsniui. Kilimingtono vienas septintadalis man yra uždraustas – tas sektorius, kuris yra susijęs su šita pačia paslaptimi, yra (arba bus) jūsų būtybės tipo išimtinis patyrimas ir nuosavybė. Šitas patyrimas priklauso jūsų žmogiškosios egzistencijos kategorijai. Manosios asmenybės kategorija nėra tiesiogiai susijusi su tokiomis transakcijomis. Dėl to man jis yra uždraustas, ir galiausiai jis yra atskleidžiamas jums. Bet net ir po to, kada jis yra atskleidžiamas jums, dėl kažkokios priežasties jis amžiams lieka jūsų paslaptimi. Jos jūs neatskleidžiate nei mums, nei bet kokioms kitoms būtybių kategorijoms. Mes žinome apie dieviškojo Derintojo ir žmogiškosios kilmės nemirtingos sielos amžinąjį susiliejimą, bet pakilusieji užbaigtieji šitą patį patyrimą pažįsta kaip absoliučią tikrovę. (0147-04)
Algimantas
2018-02-09 13:21:00
Mokslininkai žmoniją nesąmoningai įstūmė į materialistinę paniką; jie pradėjo neapmąstytą moralinio amžių banko apgultį, bet šitas žmogiškojo patyrimo bankas turi milžiniškus dvasinius resursus; jis gali patenkinti visus reikalavimus, kurie yra jam pateikiami. Tiktai nemąstančius žmones apima panika dėl žmogiškosios rasės dvasinių aktyvų. Kada materialistinė-sekuliarinė panika pasibaigs, tada Jėzaus religija nebus bankrutavusi. Dangiškosios karalystės dvasinis bankas išmokės įtikėjimu, viltimi, ir moraliniu saugumu visiems tiems, kurie iš indėlio sąskaitos ims "Jo vardu." (2076-5)
RASAD
2018-02-09 11:46:46
2. ANTRASIS SAVĘS PADOVANOJIMAS
Po to, kada Mykolas save padovanojo Melkizedeko pavidalu, Nebadono visatoje reikalai klostėsi sklandžiai maždaug vieną šimtą penkiasdešimt milijonų metų, o tada prasidėjo neramumai (1310-04)
[1311]▼
37-ojo žvaigždyno 11-oje sistemoje. Šituos neramumus sukėlė Sūnaus Lanonandeko, Sistemos Valdovo, klaidingas supratimas, dėl kurio Žvaigždyno Tėvai priėmė nuosprendį, o jį patvirtino Dienų Ištikimasis, Rojaus patarėjas tam žvaigždynui, bet protestuojantis Sistemos Valdovas ne iki galo susitaikė su šiuo nuosprendžiu. Po ilgiau kaip vieną šimtą metų trukusio nepasitenkinimo jis sukurstė savo pagalbininkus dalyvauti viename iš plačiausiai išplitusių ir pražūtingiausių iš visų kada nors sukurstytų maištų Nebadono visatoje prieš Sūnaus Kūrėjo valdžią, maište, kuriam jau seniai nuosprendį paskelbė ir jį užbaigė Dienų Senųjų veiksmai Uversoje. (1311-00)
Šitas maištininkas Sistemos Valdovas, Lutentija, savo būstinės planetoje viešpatavo daugiau negu dvidešimt metų standartiniu Nebadono laiku; vėliau, Patys Aukštieji, pritarus Uversai, įsakė jį izoliuoti, o Salvingtono valdovui pateikė prašymą paskirti naują Sistemos Valdovą, kuris prisiimtų vadovavimą konfliktų draskomai ir supainiotai apgyvendintų pasaulių sistemai. (1311-01)
Tuo pačiu metu, kada šitas prašymas buvo gautas Salvingtone, Mykolas kreipėsi su antruoju iš tų nepaprastųjų pareiškimų, susijusiu su savo ketinimu išvykti iš visatos būstinės, turėdamas tikslą "įvykdyti savo Rojaus Tėvo raginimą," pažadėdamas "sugrįžti reikiamu metu" ir visą valdžią sutelkdamas savo Rojaus brolio, Emanuelio, Dienų Sąjungos, rankose. (1311-02)
Ir tuomet, tokiu pačiu metodu, koks buvo matomas aną kartą, kada jis išvyko, ryšium su savęs padovanojimu Melkizedeko pavidalu, Mykolas vėl atsisveikino su savosios būstinės sfera. Praėjus trims dienoms po šito nepaaiškinto atsisveikinimo, Nebadono pirminių Sūnų Lanonandekų rezerviniame korpuse pasirodė naujas ir nežinomas narys. Šitas naujas Sūnus pasirodė vidurdienį, apie jį nieko nepranešus ir lydimas vieno tertiafimo, kuris turėjo įgaliojamuosius raštus nuo Uversos Dienų Senųjų, patvirtintus Salvingtono Emanuelio, nurodančius, jog šitas naujasis Sūnus būtų paskirtas į 37-ojo žvaigždyno 11-ąją sistemą kaip nušalinto Lutentijos perėmėjas ir turintis visišką valdžią kaip laikinai einantis Sistemos Valdovo pareigas tol, kol bus paskirtas naujasis valdovas. 1311-03)
Niekada nebuvo nė vieno kito Sistemos Valdovo, kurį būtų taip atsidavusiai mylėję arba tokiu plačiu mastu gerbę. Teisingumu ir gailestingumu šitas naujasis valdovas atstatė tvarką šitoje neramioje sistemoje, tuo pačiu jis uoliai tarnavo visiems savo pavaldiniams, net savo maištingajam pirmtakui pasiūlė išskirtinę teisę dalintis sistemos valdžios sostu, jeigu tiktai dėl savo neišmintingumo jis tikrai atsiprašytų Emanuelio. Bet Lutentija su panieka atmetė šituos gailestingumo pasiūlymus, gerai žinodamas, jog šitas naujasis ir nepaprastasis sistemos Valdovas yra ne kas kitas, kaip Mykolas, būtent pats tas visatos valdovas, kuriam jis taip neseniai buvo metęs iššūkį. Bet milijonai jo suklaidintų ir apgautų pasekėjų priėmė šito naujojo valdovo, kuris tuo metu buvo žinomas kaip Palonijos sistemos Valdovas Išgelbėtojas, atleidimą. (1311-04-04)
Ir tada atėjo toji įsimintina diena, kada atvyko paskirtas naujasis Sistemos Valdovas, visatos valdžios patvirtintas kaip nušalinto Lutentijos nuolatinis perėmėjas, o visa Palonija gedėjo dėl paties kilniausio ir geranoriškiausio sistemos valdovo, kokį tik kada nors pažinojo Nebadonas, išvykimo. Jį mylėjo visa sistema ir garbino jo bičiuliai iš visų Sūnų Lanonandekų grupių. Jo išvykimas nebuvo paprastas; buvo organizuotos didžiulės iškilmės, kada jis paliko sistemos būstinę. Net ir klystantis jo pirmtakas atsiuntė šitokį pranešimą: "Teisus ir teisingas tu esi visuose savo reikaluose. (1311-05)
VJANINA
2018-02-09 08:58:18
Pasiuntęs šitą atsisveikinimo pranešimą, Mykolas pasirodė Salvingtono išvykimo lauke, tiesiog taip, kaip ir daugeliu ankstesniųjų progų, kada ruošdavosi išvykti į Uversą ar į Rojų, išskyrus tai, kad jis atvyko vienas. Savo pareiškimą dėl išvykimo jis užbaigė šiais žodžiais: "Aš palieku jus tiktai trumpam. Daugelis iš jūsų, aš žinau, norėtų vykti su manimi, bet ten, kur aš vykstu, jūs vykti negalite. Ką netrukus darysiu aš, jūs to daryti negalite. Aš vykstu įvykdyti Rojaus Dievybių valios, ir kada savąją misiją būsiu užbaigęs ir įgijęs šitą patyrimą, tada tikrai sugrįšiu į savo vietą tarp jūsų." Ir šitaip taręs, Nebadono Mykolas išnyko iš visų susirinkusiųjų akiračio, ir vėl pasirodė po dvidešimties metų standartiniu laiku. Visame Salvingtone, tiktai Dieviškoji Dvasia ir Emanuelis žinojo, kas vyksta, o Dienų Sąjunga savo paslaptimi pasidalino tiktai su visatos pagrindiniu valdytoju, Gabrieliu, Ryškiąja ir Ryto Žvaigžde. (1309 -03)
Visi Salvingtono gyventojai ir tie, kurie gyveno žvaigždynų ir sistemų būstinių pasauliuose, susirinko prie savo atitinkamų informacijos iš visatos priėmimo stočių, tikėdamiesi ką nors sužinoti apie Sūnaus Kūrėjo misiją ir buvimo vietą. Tiktai trečiąją dieną po Mykolo išvykimo buvo gautas pranešimas, kuris galėjo turėti tam tikros reikšmės. Tą dieną Salvingtone iš Melkizedeko sferos, (1309 -04)
[1310]▼
tos kategorijos būstinės Nebadone, buvo užregistruotas pranešimas, kuris tiesiog užfiksavo šitą nepaprastą ir anksčiau niekada negirdėtą transakciją: "Šiandien vidurdienį šito pasaulio priėmimo lauke pasirodė nepaprastas Sūnus Melkizedekas, ne mūsiškis, bet visiškai panašus į mūsų kategoriją. Jį lydėjo vienas omniafimas, kuris turėjo įgaliojimus iš Uversos ir kuris pateikė mūsų vadovui adresuotus įsakymus, perduotus nuo Dienų Senųjų ir tuo pačiu metu patvirtintus Salvingtono Emanuelio, nurodančius, jog šitas naujasis Sūnus Melkizedekas būtų priimtas į mūsų kategoriją ir paskirtas į Nebadono Melkizedekų nepaprastųjų misijų tarnystę. Ir šitaip buvo įsakyta; taip buvo ir padaryta." (1310 -00)
Ir tai yra beveik viskas, ką galima surasti Salvingtono įrašuose, susijusiuose su pirmuoju Mykolo savęs padovanojimu. Daugiau nieko neužfiksuojama tol, kol praeina vienas šimtas metų Urantijos laiku, kada buvo užregistruotas Mykolo sugrįžimo ir nepaskelbto vėl atnaujinto vadovavimo visatos reikalams faktas. (1310 -01)
VJANINA
2018-02-08 12:00:46
Visatų visata nėra begalinė plokštuma, bekraštis kubas, ar beribis apskritimas; tikrai ji turi matmenis. Fizinio organizavimo ir administravimo dėsniai galutinai įrodo, jog visa didžiulė jėgos-energijos ir materijos-energijos sankaupa galiausiai veikia kaip erdvės junginys, kaip organizuota ir suderinta visuma. Materialios kūrinijos elgesys, kurį galima stebėti, suteikia įrodymų apie konkrečių ribų fizinę visatą. Tiek apskritiminės, tiek apribotos visatos galutinį įrodymą suteikia, mums, tas gerai žinomas faktas, jog visos bazinės energijos formos visą laiką skrieja aplink pagrindinės visatos erdvės lygių išlenktą kelią, paklusdamos Rojaus gravitacijos nenutrūkstamam ir absoliučiam traukimui.(0128-04)
Iš Rojaus einant į išorę per persmelktos erdvės horizontalų tęsinį, pagrindinę visatą sudaro šešios koncentrinės elipsės, erdvės lygiai, apjuosiantys centrinę Salą:(0129-01)
1. Centrinė Visata – Havona.
2. Septynios Supervisatos.
3. Pirmasis Išorinės Erdvės Lygis.
4. Antrasis Išorinės Erdvės Lygis.
5. Trečiasis Išorinės Erdvės Lygis.
6. Ketvirtasis Išorinės Erdvės Lygis.
Rojaus-Havonos sistema, amžinoji visata, apjuosianti amžinąją Salą, sudaro pagrindinės visatos tobulą ir amžiną branduolį; visos septynios supervisatos ir išorinės erdvės visi regionai sukasi nustatytomis orbitomis aplink Rojaus palydovų ir Havonos sferų gigantišką centrinę sankaupą.(0129-09)
Septynios supervisatos nėra pirminiai fiziniai organizavimai; iš tiesų jų ribos niekur nedalina dangaus kūnų šeimos, taip pat jos iš tiesų nekerta vietinės visatos, svarbiausio kūrybinio vieneto. Kiekviena supervisata yra tiesiog geografinė erdvės sankaupa, sudaranti apytikriai vieną septintadalį organizuotos ir iš dalies apgyvendintos post-Havonos kūrinijos, ir kiekviena yra maždaug vienoda pagal vietinių visatų skaičių ir pagal apimamą erdvę. Nebadonas, jūsų vietinė visata, yra vienas iš naujesniųjų kūrinių Orvontone, septintojoje supervisatoje.(0129-10)
Išorinės erdvės lygiai. Toli išorės erdvėje, milžinišku nuotoliu nuo septynių apgyvendintų supervisatų, kaupiasi didžiulės ir neįtikėtinai pritrenkiančios jėgos ir besimaterializuojančių energijų grandinės. Tarp septynių supervisatų energijos grandinių ir šitos gigantiškos jėgos aktyvumo išorinės juostos yra erdvės santykinės ramybės zona, kuri varijuoja pločiu, bet vidutiniškai yra maždaug keturių šimtų tūkstančių šviesmečių. Šitose erdvės zonose nėra žvaigždžių dulkių – kosminio rūko. Mūsų astronomai, tyrinėjantys šituos reiškinius, abejoja dėl erdvės jėgų, egzistuojančių šitoje santykinės ramybės zonoje, kuri juosia septynias supervisatas, tikslios būsenos. Bet maždaug už pusės milijono šviesmečių nuo dabartinės didžiosios visatos periferijos mes matome pradžią tokios zonos, kurioje vyksta neįtikėtinas energijos veiksmas, kuris stiprėja ir intensyvėja daugiau negu dvidešimt penkių milijonų šviesmečių atstumu. Šitie milžiniški energizuojančiųjų jėgų ratai yra išdėstyti pirmajame išorinės erdvės lygyje, kosminio aktyvumo ištisinėje juostoje, kuri juosia visą žinomą, organizuotą, ir apgyvendintą kūriniją.(0129-11)
Algimantas
2018-02-08 08:37:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.