Forumas: temos peržiūra
DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-30 22:38:55
Komentarai
Evoliucinė religija yra jausminė, ne loginė. Ji yra žmogaus reakcija į tikėjimą į hipotetinį vėlių-dvasių pasaulį – žmogiškasis tikėjimo refleksas, kurį sužadina suvokimas ir baimė to, kas yra nežinoma. Apreiškimo religiją siūlo realus dvasinis pasaulis; tai yra viršintelektualaus kosmoso reagavimas į mirtingojo alkį tikėti į visuotines Dievybes, ir jomis pasikliauti. Evoliucinė religija pavaizduoja žmonijos, ieškančios tiesos, aplinkinius ieškojimus aklomis; apreiškiama religija yra pati ta tiesa. 1007-03 ( Pateikta Nebadono Melkizedeko)rimantasKaunas
2010-08-01 10:52:17
Mirtingasis žmogus iš pradžių patiria Dvasios tarnavimą bendrai su protu, kada evoliucinių tvarinių grynai gyvulinis protas išvysto sugebėjimą priimti garbinimo ir išminties pagalbines dvasias. Šitas šeštojo ir septintojo padėjėjų tarnavimas pažymi proto evoliuciją, peržengiančią per dvasinio tarnavimo slenkstį. Ir iš tiesų nedelsiant tokie protai, atliekantys garbinimo ir išminties funkcijas, yra įtraukiami į Dieviškojo Tarno dvasines grandines. 0379-04
Kada protas yra šitokiu būdu apdovanotas Šventosios Dvasios tarnavimu, tada jis turi sugebėjimą tam, kad (sąmoningai ar nesąmoningai) pasirinktų Visuotinio Tėvo dvasinį buvimą – Minties Derintoją. Bet būtent tada, kada save padovanojantis Sūnus būna išlaisvinęs Tiesos Dvasią planetinei tarnystei visiems mirtingiesiems, tiktai tada visi normalūs protai būna automatiškai parengti tam, kad priimtų Minties Derintojus. Tiesos Dvasia dirba su Dieviškojo Tarno dvasios buvimu kaip viena. Šitas dualus dvasinis ryšys plevena virš pasaulių, stengdamasis mokyti tiesos ir dvasiškai apšviesti žmonių protus, įkvėpti kylančiųjų rasių tvarinių sielas ir visą laiką vesti tautas, gyvenančias evoliucinėse planetose, link jų dieviškojo likimo Rojaus tikslo. 0379-05
( Pateikta Galingojo Žinianešio )
rimantasKaunas
2010-07-31 13:42:12
Judas ilgą laiką buvo pasinėręs į šitą tyčinę, atkaklią, savanaudišką, ir kerštingą sąmonę, kuri jo prote ėmė vis labiau įtvirtinti, o jo širdyje vis daugiau puoselėti, šiuos keršto ir neištikimybės, kupinus neapykantos ir blogio troškimus. Jėzus mylėjo Judą ir juo pasitikėjo net ir taip, kaip jis mylėjo ir kitus apaštalus ir kaip jais pasitikėjo, bet Judui nepavyko išsiugdyti atsakomojo lojalaus pasitikėjimo kitu ir pajusti atsakomąją meilę iš visos širdies. Ir koks pavojingas gali tapti garbės troškimas, kada jis visiškai tvirtai susijungia su egoizmu ir kada aukščiausiu laipsniu jį motyvuoja piktas ir ilgai slopintas kerštas! Koks triuškinantis dalykas yra nusivylimas gyvenime tų kvailių, kurie, savo žvilgsnį nukreipę į šešėlines ir greitai pamirštamas laiko pagundas, tampa akli dieviškųjų vertybių ir tikrųjų dvasinių realybių amžinųjų pasaulių nesiliaujančių pasiekimų aukštesniems ir realesniems laimėjimams. Judas mintyse troško žemiškosios garbės ir šitą troškimą pamilo iš visos širdies; kiti apaštalai savo protu lygiai taip troško šitos pačios žemiškosios garbės, bet širdyje jie mylėjo Jėzų, ir darė viską, kas tik įmanoma, kad išmoktų mylėti ir tas tiesas, kurių jis mokė juos. 1926-03-02 (Tarpinių Būtybių Komisija)
Tadas
2010-07-31 01:23:23
Evoliucija savo tikslą būtinai pasiekia: Ji žmogų pripildo ta prietaringa baime tam, kas yra nežinoma, ir prisotina siaubu tam, kas yra nematoma, ir tai yra pastoliai sampratai apie Dievą. Ir paliudijęs išsivysčiusio suvokimo apie Dievybę atsiradimą, apreiškimo koordinuoto veikimo dėka, šitas pats evoliucijos metodas tada neišvengiamai išjudina tas minties jėgas, kurios negailestingai sunaikins tuos pastolius, kurie savo vaidmenį yra atlikę. 0990 05(Pateikta Nebadono Melkizedeko.) (Velžys)
Laima
2010-07-30 18:18:02
Kai dėl mirtingojo išlikimo galimybių, tai tebūnie kartą ir visiems laikams aišku: Mirtingosios egzistencijos kiekvienos įmanomos fazės visos sielos išliks su sąlyga, jeigu jos parodys norą bendradarbiauti su viduje gyvenančiais savo Derintojais ir išreikš troškimą surasti Dievą ir pasiekti dieviškąjį tobulumą, nors šitie troškimai būtų ne daugiau kaip pirmieji nestiprūs primityvaus suvokimo, kas yra "tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, kuris ateina į šį pasaulį," virpesiai. (447-05, Pateikta Galingojo Žinianešio, laikinai priskirto prie Salvingtono Gabrielio personalo)
Violeta
2010-07-30 14:35:24
Nusistovėjusių sferų klestinčių amžių pervestos sielos per gyvenamuosius pasaulius nepereina. Taip pat jos negyvena, kaip studentai, sistemos ar žvaigždyno morontiniuose pasauliuose. Jos neina nė per vieną iš ankstyvesniųjų morontinio gyvenimo fazių. Tai yra vieninteliai kylantieji mirtingieji, kurie beveik išvengia morontinio perėjimo iš materialios egzistencijos į pusiau dvasinę būseną. Tokių Sūnaus-apvaldytų mirtingųjų pirminis patyrimas kilimo karjeroje yra visatos būstinės progresinių pasaulių tarnystėje. Ir iš šitų Salvingtono studijų pasaulių jie sugrįžta mokytojais į tuos pasaulius, kuriuos praleido, vėliau toliau žengdami į vidų į Rojų nustatytu mirtingojo kilimo maršrutu. 0624-03 (Pateikta GALINGOJO ŽINIANEŠIO, laikinai paskirto į Archangelų Tarybą Urantijoje.)
Algimantas
2010-07-30 14:16:48
Iki tam tikro laipsnio, materialaus kūno-formos išvaizda atitinka asmenybės tapatybės charakterį; fizinis kūnas iš tikrųjų, ribotu laipsniu, atspindi kažką, kas būdinga asmenybės įgimtai prigimčiai. Tą dar daugiau atspindi morontinė forma. Fiziniame gyvenime mirtingieji gali būti iš išorės gražūs, nors iš vidaus gali būti atstumiantys; morontiniame gyvenime, ir vis labiau jo aukštesniuose lygiuose, asmenybės forma keisis visiškai priklausomai nuo asmens vidinės prigimties. Dvasiniame lygyje, išorinė forma ir vidinė prigimtis pradeda artėti prie visiškos tapatybės, kuri vis labiau ir labiau tobulėja vis aukštesniuose dvasiniuose lygiuose. 1236-02 ( Pateikta Orvontono Atsiskyrusiojo Žinianešio.)
rimantasKaunas
2010-07-30 09:55:22
Judas pas savo draugus stovykloje sugrįžo apsvaigęs nuo tokių minčių apie didybę ir šlovę, kokių nebuvo puoselėjęs daugelį dienų. Jis prisijungė prie Jėzaus tikėdamasis kažkurią dieną tapti didžiu vyru naujojoje karalystėje. Jis pagaliau suvokė, kad jokios naujosios karalystės, kokios jis laukė, neturi būti. Bet jis džiūgavo dėl to, jog buvo toks įžvalgus, kad savo nusivylimą dėl negalėjimo pasiekti šlovės lauktoje naujojoje karalystėje išsikeitė į tai, kad tuoj pat sulauktų garbės ir atlygio esant senesnei tvarkai, kuri, dabar jis manė, jog išsilaikys, ir kuri, jis buvo dėl to tikras, sunaikins Jėzų ir visa tai, ką jis išreiškia. Išdavystės sąmoningo ketinimo paskutinis motyvas rodo, jog tai, kad Judas išdavė Jėzų, buvo bailus veiksmas savanaudžio dezertyro, kurio vienintelė mintis buvo jo paties saugumas ir šlovinimas, nesvarbu, kokios būtų jo elgesio pasekmės jo Mokytojui ir jo buvusiems bičiuliams. 1926-02 (Tarpinių Būtybių Komisija)
Tadas
2010-07-30 04:39:57
Ir tikrai verta jums paskirti laika ir deti nuosirdzias pastangas tam, kad atrastumete Teva savo viduje, uzmegztumete su Juo rysi, ir gimtumete is dvasios, nes nera ne vieno argumento, kuris galetu nusverti jusu sprendima i priesinga puse. Jus turite vidine ramybe,patiriate meile, jauciate gailestinguma, trokstate daryti geri be jokio atlygio, dziaugiates trykstancia kuno sveikata, ir labai ilgai gyvenate dabartinio jusu zmogiskojo supratimo poziuriu. Tuo labiau, kad jus turite pati nuostabiausia drauga, net ir toki, koki turejau as, kada gyvenau tarp jusu zmogiskuoju pavidalu. Ir jus, kiekviena, Jis lydi visur ir visada, net yra ne tik su jumis, kiekvienu, bet ir jusu, kiekvieno, viduje.Jums, kiekvienam, telieka nepagaileti nuosirdziu ir atkakliu pastangu atrasti Ji savo viduje. Ir sito atradimo atlygis pranoksta dabartini jusu net pati vaizdingiausia isivaizdavima. 171-02 (Jezus Kristus - KJV)
Krapauskiene
2010-07-29 21:59:07
Įgaudamas Jėzaus įtikėjimą, mirtingasis žmogus gali laike iš anksto pajusti amžinybės realybes. Jėzus, žmogiškajame patyrime, atrado Galutinį Tėvą, ir jo broliai mirtingojo gyvenimo materialiame kūne gali eiti paskui jį pajusdami tą patį Tėvo atradimo patyrimą. Jie net gali pasiekti, tokie, kokie yra dabar, šitame patyrime su Tėvu tokį patį pasitenkinimą, kokį pasiekė Jėzus tada, kada jis buvo. Po Mykolo paskutiniojo savęs padovanojimo Nebadono visatoje buvo realizuoti nauji potencialai, ir vienas iš jų buvo naujas apšvietimas amžinybės kelio, kuris veda pas visų Tėvą, ir kuriuo gali žengti net ir materialų kūną ir kraują turintys mirtingieji savo pradiniame gyvenime erdvės planetose. Jėzus buvo ir yra tas naujasis ir gyvasis kelias, kuriuo žmogus gali ateiti prie dieviškojo palikimo, kuris, kaip Tėvas pareiškė, tikrai bus jo, jeigu tiktai jis šito paprašys. Jėzus nuodugniai pademonstravo žmonijos, net dieviškosios žmonijos, įtikėjimo patyrimo tiek pradžią, tiek ir pabaigą.
( 1113 - 05 Pateikta Nebadono Melkizedeko)
emilispetras
2010-07-29 21:33:51
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]