Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ar Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.

Mielieji, siūlau jums temą DIENOS CITATA iš Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė, ar kitų mūsų svetainėje patalpintų Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų.
Kaip ją mes pildysime?
Kiekvienai dienai kiekvienas parašo PO VIENĄ citatą.
Tai reiškia, kad tai dienai gali būti kelios ar keliolika citatų, jeigu parašys tą dieną keli ar keliolika mūsų dvasinių brolių ar sesių, tačiau jie SAVO citatą parašys kiekvienai dienai tik VIENĄ. Ir šitoje temoje nereikia JOKIŲ KOMENTARŲ. Tegu čia kalba tik patys cituojami teiginiai, kurie išreiškia ir mūsų nuostatas ir supratimą.
Po kiek laiko mes jau turėsime daug citatų, ir jos taip pat bus mūsų ŠVIESINTOJOS. Ir jas galėsite taikyti savo kasdieniame gyvenime, galbūt rašydami sveikinimus, linkėjimus įvairiomis progomis, panaudoti kur nors kaip kokį šūkį ar kvietimą, galėsite pasiūlyti aptarti su savo draugais, arba net pasinaudoti savo mokymuose, kuriuos suteiksite kitiems savo dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nuoširdžiai patys ieško didesnės šviesos. Tai labai nuostabus ir tuo pačiu praktiškas pritaikymas.
Citatas apribokite vienu ar dviem sakiniais, kad būtų galima vien tik iš jos suvokti giluminę prasmę ir be papildomo konteksto, tačiau jeigu manote,kad ji yra aiškesnė tik pateikus visą pastraipą, tuomet pateikite ir tokią citatą, juk svarbu būtent jūsų šviesos perteikimas.
Nurodykite citatos vietą.
Urantijos Knygos Knygos citatos yra žymimos tokiu būdu: 0009-05-06 ir tai reiškia 9 puslapį, 5 pastraipą, ir 6 eilutę pastraipoje. Puslapyje pastraipos skaičiuojamos tik tos, kurios turi pradžią tame puslapyje, todėl jeigu pastraipa prasideda viename puslapyje, o baigiasi kitame puslapyje, o jūsų pateikiama citata yra būtent tame puslapyje, kur citata baigiasi, tada ją pažymėsite nuline pastraipa 00, ir eilutę pažymėsite skaičiuodami 00 pastraipos eilutes. Nurodydami puslapį prieš tai rašote nulius - tris, du, vieną, ar nė vieno, priklausomai nuo to, koks puslapis, nes knygoje yra 2097 puslapiai.
Taip tinka nurodyti ir citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, nes dabar yra tik vienas knygos leidimas, tad pagal puslapius visi galės lengvai surasti knygoje. Lygiai taip pažymėkite ir tas citatas, kurios yra paimtos iš Rojaus Trejybės apreiškimų knygos Akimirkos Amžinybė.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2009-10-30 22:38:55

Komentarai

Kada žmonės bendrauja artimai, tada dažnai jie išmoksta to, kad vienas kitą pamėgtų, bet primityviojo žmogaus broliškojo jausmo dvasia ir troškimas palaikyti visuomeninius ryšius su kitais žmonėmis neužliedavo savaime. Vietoje šito ankstyvosios rasės iš tikrųjų daugiau mokėsi iš liūdno patyrimo, kad "stiprybė yra sąjungoje," ir būtent šitos natūralios broliškos simpatijos stoka ir dabar kliudo Urantijoje žmogaus brolystę įgyvendinti tuoj pat. 0761 - 04

VJANINA
2019-10-29 18:18:49



Mokydamas to, jog karalystė yra žmogaus viduje, išaukštindamas individą, Jėzus senajai visuomenei sudavė mirtiną smūgį tuo, kad jis paskelbė tikrojo socialinio teisingumo naująją dieviškąją tvarką. Šią naująją visuomenės tvarką pasaulis pažįsta mažai, nes taikyti dangiškosios karalystės evangelijos principus jis atsisakė. Ir kada šitas dvasinės karalystės pranašumas į žemę ateis iš tiesų, tada jis pasireikš ne vien tiktai geresnėmis visuomeninėmis ir materialiomis sąlygomis, bet vietoje šito jis pasireikš šlove tų padidintų ir praturtintų dvasinių vertybių, kurios yra būdingos artėjančiam geresnių žmogiškųjų ryšių ir išvystytų dvasinių laimėjimų amžiui. 1862-08

JULIJA
2019-10-26 16:30:21



"Kada išmintingas žmogus supras savo bičiulių vidinius impulsus, tada jis juos pamils. O kada savo brolį jūs mylite, tada jūs esate jam jau atleidę. Šitas sugebėjimas žmogaus prigimtį suprasti ir akivaizdų skriaudimą jam atleisti yra panašus į Dievą. Jeigu jūs esate išmintingi tėvai, tai būtent tokiu būdu jūs mylėsite ir suprasite savo vaikus, net atleisite jiems, kada laikinas nesusipratimas akivaizdžiai yra jus išskyręs. Vaikas būdamas nesubrendęs ir neturėdamas išsamesnio supratimo apie vaiko-tėvo ryšio gelmę, dažnai turi patirti kaltės jausmą, kad nutolsta nuo to, kam visiškai pritaria tėvas, bet tikras tėvas kokio nors tokio nutolimo niekada sąmoningai nesuvokia. Nuodėmė yra tvarinio sąmonės patyrimas; ji nėra Dievo sąmonės dalis.
1898-05

JULIJA
2019-10-24 14:56:40



Štai kodėl jūs dabar galite pastebėti iš aukščiau, koks yra milžiniškas atotrūkis tarp žmonijos, kariaujančios ir žudančios tarpusavyje vieni kitus, ir jūsų patyrimų, net ir šios gyvos komunijos akimirka - bet tai yra jūsų patyrimų akimirka.O kiek buvo iki tol įdėta jūsų asmeninių pastangų. Todėl ir jūs, žvelgdami į tuos, kuriuos pripažįstate kaip sulėtinto mąstymo, atsiliekančio mąstymo savo dvasios brolius ir seses, jūs nežinote, kiek Mes veikiame iš vidaus Savo dvasia, veikiame žinodami nuo pabaigos, kuris, asmeniškai, yra pajėgus užmegzti su Mumis ryšį per atsivėrimą Mums, jeigu jį bet kas pamokytų išorėje šito ryšio.
Gyvoji Tyla 237-01

JULIJA
2019-10-23 17:11:01



Pasakyti, jog protas “atsirado” iš materijos, tai reiškia nepaaiškinti nieko. Jeigu ši visata būtų vien tik mechanizmas, o protas būtų neatskiriamas nuo materijos, tai mes niekada neturėtume bet kokio stebimo reiškinio dviejų skirtingų aiškinimų. Tiesos, Grožio, ir Gėrio sampratos nėra būdingos fizikai ar chemijai. Mašina negali pažinti, tuo labiau ji negali pažinti Tiesos, trokšti Teisingumo, ir puoselėti Gėrio.
Mokslas gali būti fizinio pobūdžio, bet Tiesą pastebinčio mokslininko protas iš karto yra viršmaterialus. Materija nepažįsta Tiesos, taip pat ji negali mylėti gailestingumo ar mėgautis dvasinėmis realybėmis. Moraliniai įsitikinimai, grindžiami dvasiniu švietimu ir įleidę šaknis į žmogiškąjį patyrimą, yra lygiai taip realūs ir tikri, kaip ir matematiniai apskaičiavimai, paremti fiziniais stebėjimais, bet tiktai kitokiu ir aukštesniu lygiu.
Jeigu žmonės būtų vien tiktai mašinos, tai į materialią visatą jie reaguotų daugiau ar mažiau vienodai. Individualybė, tuo labiau asmenybė, neegzistuotų. - 2077 - 06-08 - Tarpinių Būtybių Komisija

Violeta
2019-10-23 14:39:17



Meilės darbai - motyvuoti Mūsų virpesiais - yra jūsų natūralus gyvenimas.
Todėl aš jums ir pradėjau savąjį mokymą - atsakymą nuo to, kad jūs mus garbindami ir šlovindami JAU VEIKIATE VISŲ LABUI, TAIP, KAIP ŠIUO METU JŪS GALITE VEIKTI.Todėl, kad veikdami šitokiu būdu, jūs geriate - per atsivėrimą Mums - Mūsų meilės virpesius, kad jie jūs užpildytų kuo pilniau.Ir turėdami jų pasireiškimą viduje jūs ir išdrįsite pasireikšti savo materialiais veiksmais išorėje.Neturėdami viduje Mūsų meilės virpesių jūs ir neišdrįsite pasireikšti net ir menkais darbais.
Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas, kas yra mūsų pasireiškimas visų labui, ir kaip mes, jau dabar, galime veikti visų labui?2011 09 10

JULIJA
2019-10-21 21:18:29



1. Raudonasis žmogus. Šitie žmonės buvo puikūs žmogiškosios rasės pavyzdžiai, daugeliu atžvilgių labiau išsivystę už Andoną ir Fontą. Jie buvo labai protinga grupė ir pirmieji iš sangikų vaikų įkūrė genties civilizaciją ir valdymą. Jie visada buvo monogamiški; net jų susimaišę palikuonys retai kada praktikavo daugpatystę. – 0723 – 02
2. Oranžinis žmogus. Šitos rasės išskirtinė savybė buvo jų ypatingas noras statyti, statyti bet ką ir viską, kad ir didžiulius pylimus iš akmenų, tiesiog tam, kad pasižiūrėtų, kuri gentis gali sukrauti didžiausią pylimą. Nors jie ir nebuvo progresyvūs žmonės, bet jie daug naudos gavo iš Princo mokyklų, o ten mokytis jie siųsdavo savo atstovus. – 0723 – 09, 0724 – 00

3. Geltonasis žmogus. Primityvios geltonųjų gentys buvo pirmosios, kurios atsisakė medžioklės, įkūrė sėslias bendruomenes, ir išvystė namų ūkį, paremtą žemdirbyste. Intelektualiai kažkuria prasme geltonieji žmonės buvo menkesni už raudonąjį žmogų, bet visuomeniškumu ir kolektyviškumu jie buvo labiau išsivystę už visas kitas sangikų rases puoselėjant rasinę civilizaciją. Kadangi jie išugdė brolybės dvasią, įvairios gentys išmoko gyventi kartu santykinai taikiai, tai jie sugebėjo išstumti raudonąją rasę, kada palaipsniui jie plito po Aziją. – 0724 – 04

4. Žaliasis žmogus. Žalioji rasė buvo primityviųjų žmonių viena iš mažiau gabių grupių, ir ją smarkiai susilpnino didžiuliai migravimai įvairiomis kryptimis. Iki jos pasklidimo šitos gentys, vadovaujamos Fantado, patyrė didžiulį kultūros atgimimą, maždaug prieš tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. – 0724 – 07

5. Mėlynasis žmogus. Mėlynieji žmonės buvo didi tauta. Jie anksti išrado ietį, ir po to parengė modernios civilizacijos daugelio menų pagrindus. Mėlynasis žmogus turėjo raudonojo žmogaus smegenų galią, apjungtą su geltonojo žmogaus siela ir jausmu. Adominiai palikuonys iš visų vėliau išlikusiųjų spalvotųjų rasių pirmenybę teikė jiems. – 0725 – 02

6. Indigo rasė. Kaip iš visų sangikų tautų raudonieji žmonės buvo labiausiai išsivystę, taip juodieji žmonės buvo labiausiai atsilikę. Jie paskutinieji išmigravo iš savųjų namų, buvusių aukštumose. Jie nukeliavo į Afriką, užėmė žemyną, ir nuo to meto visą laiką gyveno ten, išskyrus tuomet, kada, per amžius, juos prievarta išveždavo vergais. – 0725 – 06
Nepaisant savo atsilikimo, šitos indigo gentys dangiškųjų jėgų akimis turėjo lygiai tokį patį statusą, kaip ir bet kuri kita žemiškoji rasė. – 0725 – 07
Tai buvo smarkių kovų tarp įvairių rasių amžiai, bet netoli Planetos Princo būstinės labiau apsišvietusios ir daug ilgiau mokytos grupės drauge gyveno santykinai harmoningai, nors pasaulio rasės ir nepasiekė jokių didžiulių kultūros užkariavimų iki to laiko, kada įvyko rimtas šito režimo žlugimas dėl kilusio Liuciferio maišto. – 0725 – 08
Kartas nuo karto visos šitos skirtingos tautos patirdavo kultūrinį ir dvasinį atgimimą. Mansantas buvo didis mokytojas Planetos Princo dienomis. Bet paminimi tiktai tokie įžymūs lyderiai ir mokytojai, kurie ryškiai paveikė ir įkvėpė visą rasę. Laikui einant, skirtinguose regionuose iškilo daug mažesnių mokytojų; ir visi drauge jie daug prisidėjo prie visumos tų apsauginių poveikių, kurie užkirto kelią kultūrinės civilizacijos visiškam sužlugimui, ypač per ilgus ir tamsius amžius tarp Kaligastijos maišto ir Adomo atvykimo.
Yra daug rimtų ir svarių priežasčių, kad būtų įgyvendinamas toks planas, kada erdvės pasauliuose yra vystomos arba trys, arba šešios rasės. Nors Urantijos mirtingieji gali ir nepajėgti iki galo suvokti visų šitų priežasčių, bet mes atkreiptume dėmesį į žemiau išvardintas:
1. Įvairovė yra būtina tam, kad plačiai veiktų natūrali atranka, diferencijuotas labiau išsivysčiusių rūšių išlikimas.
2. Stipresnės ir geresnės rasės atsiranda tada, kada susimaišo skirtingos tautos, kada jos būna labiau išsivysčiusių paveldėjimo faktorių nešėjos. Ir Urantijos rasės būtų turėjusios naudos iš tokio ankstyvo susivienijimo, su sąlyga, jog tokią bendrą rasę vėliau būtų efektyviai pagerinęs visiškas susijungimas su labiau išsivysčiusia Adomine rase. Bandymas tokį eksperimentą padaryti Urantijoje esant dabartinėms rasinėms sąlygoms būtų dideliu laipsniu pražūtingas.
3. Rasinė įvairovė sveikai stimuliuoja lenktyniavimą.
4. Rasių statuso skirtumai ir kiekvienoje rasėje esančių grupių statuso skirtumai yra esminiai tam, kad vystytųsi žmogaus tolerancija ir altruizmas.
5. Žmogiškosios rasės homogeniškumas nėra pageidautinas tol, kol besivystančio pasaulio tautos pasiekia santykinai aukštus dvasinio išsivystymo lygius. 0726 – 01 – 07
Apskritai ir pirmiausia reikėtų pastebėti, jog sangikų gentys buvo protingesnės, ir daugeliu atžvilgių daug labiau išsivysčiusios, už ankstyvųjų Andoninių žmonių, gyvenusių lygumose, degradavusius palikuonis; ir šitų sangikų genčių susimaišymas su neandertaliečių tautomis tuoj pat pagerino senesniąją rasę. Būtent dėl sangikų, o iš esmės dėl mėlynojo žmogaus, kraujo įliejimo ir buvo tas didžiulis neandertaliečių tautų pagerinimas, kurį išreiškė vis protingesnių genčių viena po kitos ėjusios bangos, kurios nusirito per Europą iš rytų. – 0727 – 07
Šitoms ankstyvųjų amžių kovoms buvo būdingas drąsumas, narsumas, ir net didvyriškumas. Ir mums visiems gaila, kad jūsų ankstyvųjų protėvių tų kilnių ir tvirtų bruožų tokia didelė dalis buvo prarasta ir nebuvo perteikta vėlesniųjų laikų rasėms. Nors mes suvokiame besivystančios civilizacijos daugelio subtilumų vertybę, bet mums stinga jūsų ankstyvųjų protėvių nuostabaus atkaklumo ir didingo atsidavimo, kurie dažnai buvo artimi kilnumui ir didingumui. – 0729 – 02, Gyvybės Nešėjas, gyvenantis Urantijoje.

Violeta
2019-10-21 00:19:30



Visuotinis Tėvas nepasitraukė iš visatų valdymo;
jis nėra neaktyvi Dievybė.Jeigu kartais Dievas pasitrauktų kaip dabartinis visos kūrinijos parėmėjas , tuomet patį tą akimirksnį visuotinai žlugtų viskas. Jeigu ne Dievas, tai tuomet nebūtų tokio dalyko, kaip tikrovė.Šitą pačią akimirką, kaip ir praeities ir ateities tolimaisiais amžiais, Dievas ir toliau paremia. Šis dieviškasis grybšnis nusitęsia aplinkui amžinybės apskritimą. Visata nėra prisukta kaip laikrodis, kad eitų šitiek ilgai, o po to nustotų veikusi; viskas yra nuolat atnaujinama. Tėvas nenutrūkstamai spinduliuoja energiją, šviesą, ir gyvybę. Dievo darbas yra materialus, o taip pat ir dvasinis. "Jis patiesia šiaurę per tuščią erdvę ir žemę pakabina ant nieko"
Urantijos knyga 55-4.

astraasen
2019-10-19 18:20:09



Jūsų dabartinės ritualinės bažnyčios būtent yra kaip tik tokios vietos, kuriose jūs ir prarandate savo energiją, kadangi tie, kurie ateina ten, ir atlieka tiktai išorinį ritualą, neatveria savosios dvasios, tokiu būdu jie nesugeba priimti Manosios energijos į savo vidų, taigi, jie apramina tiktai savo protą, bet nepagyvina savosios dvasios, todėl jie išeina iš bažnyčios be jokio, pakilimo savo viduje ir be jokios Mano energijos. O kadangi yra tiek daug žmonių, kurie ateina su savo kūno ir proto negalavimais, tai jie visi skleidžia žemus virpesius, ir šituo yra sukuriama ištisa žemų virpesių grandinė, kuri išeikvotų jūsų energiją net ir daugiau, jeigu tik nebūtų jokio atitraukimo jūsų protui ritualiniu ir materialiu spektakliu, kurį įgyvendina ir režisuoja kunigas. Jūsų protas nuklysta mišių metu ir nuobodžiauja šiame spektaklyje, kurį jis žino nuo pradžios iki pabaigos, ir trokšta palikti bažnyčios aptvarą ir būti laisvėje lauke, sugrįžti prie tos veiklos, kurią jis buvo suplanavęs anksčiau. Ir tiktai baimė pasąmonėje atvedė jį čia, kad atliktų šitą nereikalingą gyvai dvasinei asmenybei - kuri vis dar miega - šitą materialų ir negyvą ritualą, vadinamą mišiomis.
Visuotinės Dievybės AŠ ESU mokymas apie kolektyvinę komuniją, ir energiją jos metu,2015 10 19

JULIJA
2019-10-18 17:09:39



Vienaakis žmogus niekada negali tikėtis pamatyti perspektyvos gelmės. Taip pat ir vienaakiai materialistai mokslininkai ar vienaakiai dvasiniai mistikai ir alegorininkai negali teisingai matyti ir adekvačiai suvokti tikrųjų visatos tikrovės gelmių. Visos tikrosios tvarinio patyrimo vertybės yra paslėptos suvokimo gelmėje. 1434 - 04

adolfina
2019-10-17 23:10:29




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal