191. Tėvo papildomas mokymas apie likimo pakeitimą, 2013 10 01

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu ir šlovinu tave, nes mano vidus tiesiog pilnas tavosios MEILĖS, ir dėl to trokštu tave garbinti ir šlovinti iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Dabar aš noriu paprašyti papildomo mokymo apie likimo keitimą, kiek tai yra susiję su mūsų dvasios broliais ir sesėmis, kurie ne patys nusižudo – fizine prasme – bet nužudo kitą savo dvasios brolį ar sesę, kiek jie keičia savo likimą, kad nebepatektų į Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpusą tikraisiais nariais, kaip atsitinka su tais, kurie prieš laiką palieka šį pasaulį ir nesukaupia viso žmogiškojo patyrimo.

Tėvas:

Mano mylimas sūnau, Aš tave garbinu ir šlovinu, kada tu Man atsiveri garbinimo ir šlovinimo gyvoje komunijoje, tada MES ABU SUSILIEJAME, net ir taip, kaip Aš susilieju su visuma kolektyviai garbinančia ir šlovinančia Mane atsivėrimo akimirką gyvosios komunijos metų jūsų-Mūsų gyvojoje šventovėje. Aš esu su jumis SUSILIEJIMO BŪSENOJE VISADA, IR TIK NUO JŪSŲ PRIKLAUSO, KADA TOKIĄ SUSILIEJIMO BŪSENĄ PATIRSITE JŪS – KIEKVIENAS ASMENIŠKAI – ATSIVĖRIMO MAN IR GARBINIMO AKIMIRKĄ.
Tavo prašymas Mums, ir Man kaip Pirmajam Šaltiniui ir Centrui, prieš kurį laiką jau tau suteikus tokį MOKYMĄ, Man kelia pasitenkinimą ir susižavėjimą – ne veltui valiau tavo pasąmonę ir sąmonę – gerai padirbėta ir esu PATENKINTAS SAVO INDĖLIU Į TAVE, kad tu vis apmąstai gaunamus mokymus ir vis mėgini surasti ne tik atsakymus tau rūpimais klausimais, bet tuo pačiu iškeldamas ir naujus tų teiginių niuansus, kurie galėtų išplėsti ir Mano tau suteikiamų mokymų kontekstą ir gelmę.
Į tavo klausimą dėl kitų tavo dvasios brolių ir sesių, patyrusių žmogžudžio dalią, turėčiau tau pasakyti, kad tai NĖRA jų likimo pakeitimas – tas blogio veiksmas prieš kitą savo brolį ar sesę – nes likimą suteikiu AŠ, NESIKEIČIANTIS IR MYLINTIS, todėl likimą galiu tikrąja žodžio prasme keisti tik AŠ, NE JŪS. Tuo tarpu jūs galite priimti savo laisva valia tokius sprendimus, kurie gali įtakoti – apsunkinti jūsų kelią – jūsų asmenybės atsiskleidimo vingius. Tačiau jūs jau puikiai žinote, kad net ir padarius bet kokius – net ir pačius žiauriausius – veiksmus kitų savo dvasios brolių ir sesių atžvilgiu, ir net Mano atžvilgiu, Aš vis tiek jums lieju VIENODAI SAVO MEILĘ, IR JUS MYLIU NĖ KIEK NE MAŽIAU, KAIP IR IKI TOKIO ŽIAURAUS VEIKSMO ATLIKIMO. Aš net ir tokiu atveju JŪSŲ LIKIMO NEKEIČIU, nes Aš nesikaitalioju priklausimai nuo jūsų besikeičiančių veiksmų. Jūsų samprata gyvenimas BE MANĘS apsunkina JŪSŲ VISUS SPRENDIMUS, IR JŲ ĮGYVENDINIMĄ, savo aplinkoje, nes toji tamsos aplinka įtakoja jūsų sprendimus tik savo asmeniškos naudos linkme, tik savanaudiškumo vektoriaus įgyvendinimo patyrime, kai džiaugsmo akimirkos tampa pagrindiniu siekiu, ir jos vis daugiau reikalauja jūsų materialių pastangų, ir jūsų materialaus proto įtampos, kad patirtumėte šias akimirkas vis dažniau, nes tik jos padeda apraminti priešingu atveju vis labiau ir skausmingiau jaučiantį stresą ir nuolatinę įtampą jūsų materialų protą. Ir tokiomis įtampos akimirkomis žmogus negali laisvai mąstyti ir priimti šviesos sprendimus, ir gali ne tik įpulti, bet ir įpuola, į krizinius periodus, kurių metu priima prieš Mano meilės ir šviesos valią sprendimus, ir juos įgyvendina paties žemiausio energetinio dažnio virpesių lauke – nužudo fizine prasme kitą savo dvasios brolį ar sesę. Toks veiksmas užfiksuojamas žmogžudžio pasąmonėje ir dėl to jis persekioja žmogžudį ir sąmonės lygiu, kad jis gali jau kitą akimirką pakartoti tokį pat tragišką veiksmą, ir neturėti aiškaus paaiškinimo, kodėl būtent taip pasielgė. Žemo dažnio virpesių laukas veikia kaip pelkė, kada į ją patekęs mirtingasis, neturėdamas patyrimo, kaip elgtis tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, būna įsiurbiamas pelkės liūno, ir praranda savo fizinę gyvybę. Kas dėl to kaltas? Tik pats mirtingasis, kad prarado savitvardą, jam neužteko išminties, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis, kad neišgirdo MANO IŠMINTINGO VEDIMO, IŠ VISO NEITI Į TĄ PUSĘ, O JEIGU JAU VIS TIK PATEKO Į PELKĘ, NESIKREIPĖ Į MANE TAIP, KAD PASITIKĖTŲ MANIMI IR IŠGIRSTŲ PAMOKYMĄ, KĄ DARYTI. Štai tokio paties žemiausio dažnio virpesių liūne, pelkėje, ir egzistuoja žmogžudžio patyrimą išgyvenę Mano vaikai, ir dėl to jiems patiems atsiranda GRĖSMĖ, kad jie gali savo likimo įgyvendinimo kelią pakeisti, ir savo visų patyrimų šitoje planetoje nesukaupti. Bet tai bus paties mirtingo pasirinkimas. Likimo įgyvendinimo kelias yra PAKEIČIAMAS paties mirtingojo, AŠ JO NEKEIČIU, AŠ, VISĄ LAIKĄ BE PERSTOJO LIEDAMAS VIEN TIK MEILĘ, NĖ MENKIAUSIU IMPULSU NEKLAIDINU SAVO MYLIMIAUSIO VAIKO, KAD JIS IR TOLIAU LIKTŲ SAVO KLAIDOJE, O PRIEŠINGAI – JAM LAIKAU IŠTIESTĄ SAVO GAILESTINGUMO IR PAGALBOS RANKĄ TIEK IŠ VIDAUS – PER SAVO DVASIĄ, JUMS ŽINOMĄ MINTIES DERINTOJĄ – TIEK IŠ IŠORĖS – PER SAVO APVAIZDĄ, VEIKIANČIĄ JŪSŲ LABUI.
Prisiminkite jums dabar žinomą apaštalą Paulių, juk jis patyrė žmogžudžio dalią, kada fizine prasme persekiojo Jėzaus pasekėjus dar turėdamas Sauliaus vardą. Tačiau jam Aš pasiūliau – per Savo Apvaizdą – sukrečiantį jį IŠ VIDAUS patyrimą, kad jis trumpam apaktų fizine prasme, bet praregėtų DVASINE PRASME, IR ATGAUTŲ IR FIZINĮ MATYMĄ. Todėl toks sukrėtimas jam buvo būtinas, kad jis toliau nebebūtų siurbiamas į tamsos ir skausmo kloaką, bet galėtų pakilti į šviesą ir meilę VISIŠKAI KITOKIU MĄSTYMU IR VEIKIMU. Ir jis pats savo laisva valia priėmė sprendimą, ir jį ėmė įgyvendinti – pasitraukti iš tamsos – ir tapo visiškai kitokio mąstymo žmogumi pats pradėjęs skelbti Jėzų, kaip VIEŠPATĮ IR ATPIRKĖJĄ. Ir nesvarbu, kad jis skelbė KLAIDINGĄ MOKYMĄ, KAD TAS MOKYMAS DAUG KĄ SUKLAIDINO, IR DAR KLAIDINA IR ŠIANDIEN TOLIAU, tačiau pats Saulius, net vardą pasikeitęs į Pauliaus, kad nebeturėtų nieko bendro su savo iki tol patirta TAMSOS PRAEITIMI, vis tik savo šviesos likimo įgyvendinimo kelio neatsisakė, ir negrįžo prie Jėzaus pasekėjų persekiojimų, ką darė anksčiau. Aš kaip buvau, taip ir likau visą laiką su juo, jokiu būdu jo likimo neįtakodamas, nes jis jau buvo iš Manęs gavęs likimą – PASIEKTI MANE ROJUJE IR SUKAUPTI MANO PARENGTĄ VISĄ GĖRIO PATYRIMĄ PAKELIUI, VYKDANT MANO VALIĄ IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA, TAIP PAT GAUTA IŠ MANĘS.
Todėl jūs dabar turite patys išplėsti savo požiūrį ir į žmogžudžius, ir jų nepasmerkti, nes jiems tikrai yra sunku, nes jie gyvena iliuzinį gyvenimą, visą laiką būdami žemo dažnio virpesių sūkuryje, ir iš jo savo jėgomis niekaip negali ištrūkti, todėl tokioje, jiems siaubingoje, aplinkoje būdami nuolat, jie ir rizikuoja, kad ir patys gali prarasti savo gyvybę šiame pasaulyje taip ir nesukaupę Manojo gėrio patyrimų, jiems siunčiamų per Manosios Apvaizdos veikimą. Štai tuomet jie patys ir pakeis savo likimo įgyvendinimo vektorių, kad net ir pasiekę Mane Rojuje, jau nebebus tikraisiais Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpuso nariais. Tuo tarpu sugebėjęs iš tos blogio pelkės ištrūkti, jau ir pradeda kaupti Mano jam suteikto GĖRIO PATYRIMŲ ĮGYVENDINIMO REALIUS EPIZODUS. Tačiau ir šioje vietoje jūs turite IŠPLĖSTI savo mąstymą ir nekelti sau naujo klausimo, paremto siauro požiūrio kontekstu – kaip Aš kalbu apie Mano GĖRIO – IR TIK GĖRIO – JUMS SUTEIKIAMUS PATYRIMUS, KADA APLINKOJE TIEK DAUG KANČIOS IR SKAUSMO. Būtent kada net ir jums skausmingą akimirką priimate sprendimą Mano labui – VISUMOS labui – tai ir yra GĖRIO patyrimas, NORS PATS PATYRIMAS GALI GĄSDINTI JŪSŲ DAR TOKĮ ĮSIVIEŠPATAVUSĮ MATERIALŲ MĄSTYMĄ, kad jūsų materialus protas taip ir bijo tokių akimirkų, kurios dar net neįvyko, o jis jau piešia skausmingas jam pasekmes, jeigu tik mėgins priimti, o tuo labiau ir siekti įgyvendinti šviesos ir meilės sprendimą Manęs link, ir Mano labui, ir visumos labui, o tai reiškia ir SAVO labui. Ir būtent šioji baimė ir yra jau BLOGIO patyrimas, o priimtas ir įgyvendinamas sprendimas trauktis iš tos baimės akimirkos ir yra GĖRIO – MANO JUMS SUTEIKTO GĖRIO – patyrimo kaupimas.

Štai kodėl yra jūsų teisingas posakis – žmogus yra savojo likimo kalvis – kada jūs savo gyvenimą pašvenčiate MANO labui ir savo valią suliejate su Manąja. Ir būtent tuomet ir įgyvendinate savo tikrojo likimo pasiekimą, kurį suteikiau jums AŠ. Tuo tarpu likę savo tamsos sprendimų ir darbų kelyje jūs ir rizikuojate – patys savo asmeniniu apsisprendimu – ATSISAKYTI MANO JUMS SUTEIKTO LIKIMO.

Aš PRIEVARTOS JĖGA netempiu jūsų nei į Rojų, nei link Manęs, bet visada jus VEDU SAVO MEILE, IR VISADA VIENODAI, IR VISUS. IR TIK NUO JŪSŲ ASMENINIO ATSIVĖRIMO MAN IR PRIKLAUSO JŪSŲ LIKIMO ĮGYVENDINIMAS – JŪSŲ LAIMĖ ŠIAME PASAULYJE IR PALAIMA PER AMŽINYBĘ. Tad ir kitas jūsų posakis – žmogus yra savo laimės kalvis – taip pat yra labai teisingas, nes jūs tik patys asmeniškai galite užkirsti kelią savo laimės ir palaimos pasiekimui, kada Aš jus be perstojo apipilu laime ir palaima, tik MĖGAUKITĖS MANO GAUSIOMIS DOVANOMIS BE JOKIOS BAIMĖS, KAD JOS GALĖTŲ PASIBAIGTI IR JUMS JŲ PRITRŪKS. AŠ JUMS SUTEIKIU LIKIMĄ PILNĄ LAIMĖS IR PALAIMOS DOVANŲ GAUSOS.

Algimantas:

Ačiū tau, mylimas Tėve, už šį papildomą mokymą apie likimą. Jis – nuostabus. Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.