29. Rojaus Trejybės ir AŠ ESU garbinimas - naujojo Visatos amžiaus naujos kokybės naujas TURINYS, 2013 12 29

Rojaus Trejybės ir AŠ ESU garbinimas - naujojo Visatos amžiaus naujos kokybės naujas TURINYS, 2013 12 29

Tai, kas asmeniškai MAN įvyko šiąnakt, o taip pat VISIEMS JAU DALYVAVUSIEMS gyvosiose pamaldose Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje KAUNE, turi NAUJĄ – KVANTINIO – arba kitaip vadinant KOKYBINIO – ŠUOLIO POVEIKĮ VISAI KŪRINIJAI, ne vien tik Urantijai, ne vien tik žmonijai, o tuo labiau ne vien tik urantams.

Tačiau, kad suvoktumėte viską GILUMINE – DVASINE – prasme, turiu jums nuosekliai pateikti platesnį kontekstą kelių pastarųjų įvykių, kurių TOKIŲ pasekmių ne tik nenumaniau, bet ir ryškiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad toks dalykas kada nors galėtų būti iš viso kūrinijoje – net ir per visą amžinybę – jau nekalbant apie mus – šios akimirkos urantus.
O tie epizodai skleidėsi tarsi atsitiktiniai, ir jokios gilesnės minties man nesukėlė, nors jie ir rutuliojosi vienas po kito.
Dabar jau žinau, kad jie VISI buvo REIKALINGI, IR BUVO DĖSNINGAI RIKIUOJAMI VIS AUGANČIA SAVOSIOS PRASMĖS SEKA ROJAUS TREJYBĖS APVAIZDOS, KAD ŠITAIP PALAIPSNIUI – TAIP NEPASTEBIMAI, IR NET NEATKREIPIANT JOKIO YPATINGO MANO DĖMESIO – MANE ATVESTŲ Į TAI, KAD ATSITIKTŲ VISAI KŪRINIJAI MILŽINIŠKO POVEIKIO KOKYBINIO ŠUOLIO ĮVYKIS, KURIS TIKRAI PRIPILDĖ VISATOS NAUJOJO AMŽIAUS TIKROJO TURINIO, KOKIO IKI ŠIOL DAR NEBUVO, NET IR MUMS GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ.

Šiandien Kaune per savo pamokomąjį žodį aš visa tai paaiškinau, tačiau dabar tą dar kartą išdėstysiu raštu, dar ir papildydamas, kad būtų galima šį mokymą atsispausdinti, ir leisti paskaityti ne tik kitiems, bet ir visiems tiems, kurie jau girdėjo mano žodinį aiškinimą, kad giliau apmąstytų šio kvantinio šuolio prasmę ir reikšmę kiekvienam asmeniškai, o taip pat visai planetai, ir visai kūrinijai.

Prieš keletą dienų man paskambino Laima iš Velžio. Ji paprastai man užduoda tokių klausimų, kuriems atsakymai man neretai ateina būtent tuo metu, kada aš ir atsakinėju. Todėl ir tie atsakymai labai dažnai būna ir man papildomas mokymas iš Minties Derintojo. Aš šiandien net palyginau Laimą su dantistu, kuris vis gręžia ir gręžia dantį, tai ir Laima sugalvoja tokių GILUMINIŲ klausimų, kad aš jai ne kartą esu sakęs, KO TU SUKI GALVĄ DĖL TOKIŲ GELMIŲ, GERIAU PASIŽIŪRĖK, KAD DABARTINĖJE AKIMIRKOJE GILINTUM SAVO RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE IR VIS RYŽTINGIAU VEIKTUM SU ROJAUS TREJYBE, o ne fantazuotum tai, kas šiai dienai nėra aktualu pačios asmenybės atsiskleidimui jos pačios kasdienėje aplinkoje.
Taigi prieš keletą dienų aš turėjau jai aiškinti AŠ ESU buvimą. Urantijos Knygoje – tai viena sudėtingiausių temų, kurią sunku suvokti. O Laima man paskambino ir apie AŠ ESU pasikalbėti ją paskatino pora mano priimtų po gyvųjų pamaldų mokymų, kurie ir buvo suteikti AŠ ESU. Man tų mokymų autorystė buvo netikėta, kad net nežinojau KAM DĖKOTI už tą mokymą, nes mokymo pradžioje neprisistatė, kuris iš Rojaus Trejybės Asmenų jį suteikė, kaip būna paprastai. Tik vėliau, jau man grįžus po gyvųjų pamaldų ir jau asmeniškai bendraujant su Rojaus Trejybe, man ir buvo paaiškinta, kad tas mokymas buvo iš AŠ ESU, kad aš pratinčiausi prie NAUJOS kategorijos bendravimo su Rojaus Trejybe. Mat, Urantijos Knygoje Dokumentų autoriai, kurie kilę tiesiogiai net iš Rojaus Trejybės, nepalaiko jokios komunijos su AŠ ESU, ir mažai ką gali pasakyti ir apie patį AŠ ESU. O čia nei iš šio, nei iš to aš išlendu kaip Barnabas iš kanapių. Taip buvo po pirmojo suteikto mokymo, kurį parašiau, kad gavau iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Vėliau buvo antras mokymas iš AŠ ESU. Ir tai mane sustiprino, kad nesvarbu, jog niekas nebendrauja su AŠ ESU, BET AŠ JAUČIAU, KAD TIE MOKYMAI YRA BŪTENT IŠ AŠ ESU, O NE IŠ ROJAUS TREJYBĖS KURIO NORS NARIO – TIESIOG TAI PAJAUČIAU ENERGETIŠKAI.
Tačiau daugiau aš tam neteikiau jokio dėmesio. Dar iš pradžių maniau vėl pasiskaitysiu apie AŠ ESU iš Urantijos Knygos, bet kiti darbai nustelbė mano šį norą, tai taip ir nepasiskaičiau. Po Laimos iš Velžio skambučio vėl dar kilo noras pasiskaityti tas vietas iš Urantijos Knygos, bet ir vėl kiti įvykiai pasufleruodavo man skirti dėmesį veiklai, kuri svarbi artimesnei kasdienei aplinkai.
Iš Irenos iš Šakių taip pat sulaukiau prieš kurį laiką skambučio. Ji manęs klausė, kas jai gali būti, kad jaučia kojų pirštuose kažką panašaus į elektros srovę. Aš jai paaiškinau, kaip man buvo, kada užmezgiau ryšį su Rojaus Trejybe, kaip ėjo energija aukštesnio dažnio virpesių, kad visas kūnas tą jautė, o davus ištikimybės priesaiką Rojaus Trejybei, visą kūną nukrėtė kaip elektros šokas, kad kūnas net fizine prasme visas šoktelėjo, kai aš tuo metų gulėjau ant grindų, nes tuo metu jau keletą metų miegodavau ant grindų, nes kietas pagrindas yra pats GERIAUSIAS IR MINKŠČIAUSIAS FIZINIAM KŪNUI. Ir aš jai pasakiau, kad toks poveikis fiziniam kūnui rodo, kad per jo vidų teka aukštesnio dažnio energija, prie kurio kūnas, ir smegenys, nebuvo įpratusios, todėl jos ir jaučia tokią reakciją kurioje nors kūno vietoje.

Užvakar buvau Kaišiadoryse, kur buvau pakviestas paskleisti didesnę dvasinę šviesą tarp vadinamojo trečiojo amžiaus universiteto klausytojų – pensijos sulaukusių dvasinių brolių ir sesių. Aš jau seniai nebuvau sutikęs tiek tamsių žmonių vienoje vietoje, jų buvo apie 50-60. Aš jiems aiškinau ir apie Rojaus Trejybę, ir apie Jėzų, ir apie visatos kūrimą kosmose, net ir garbinau Rojaus Trejybę, kad patys PATIRTŲ GYVĄJĄ ŠVIESĄ, O NE BAŽNYTINIŲ IR NEGYVŲ RITUALŲ POVEIKĮ. Tačiau KATALIKŲ SEKTANTŲ GŪDI TAMSUMA buvo tokia TIRŠTA, kad man teleido jiems skleisti GYVĄJĄ šviesą nepilną pusantros valandos, o tada jau ėmė pulte pulti, kad aš Šėtonui tarnauju, kad juos Šventas Raštas įspėja SAUGOTIS NETIKRŲ PRANAŠŲ, ATEISIANČIŲ PRIEŠ ANTIKRISTO PASIRODYMĄ, KAD AŠ VEDU Į PRAGARĄ, ir panašias biblines katalikiškos SEKTOS skleidžiamas NESĄMONES kaskart, kada tik kas nors pasakoma ne pagal juos – sakykim, kad Rojaus Trejybėje Jėzaus NĖRA, kad Šventoji Dvasia taip pat nėra Rojaus Trejybės narys, kad Jėzaus paprašytas įsteigiau gyvąją ir apreikštąją Tėvo-Rojaus Trejybės religiją, ir daugybė kitų teiginių.
O kada šitaip netikėtai man teko pabaigti gyvosios šviesos skleidimą, tai mane pakvietusi mano dvasinė sesė man pasiūlė išgerti arbatos, mat gretimame kambaryje buvo parengtas gražus stalas – arbata, sausainiai, pyragaičiai, apelsinai, ir kiti gardėsiai. Užtiesta balta staltiesė pripildė kambarį ramybe.
Būtent ši mano dvasios sesė taip išsigando sukilusių prieš mane puolimo, kad ji ir nutraukė mūsų tokį bendravimą, ir ėmė mane ginti, kad ji mane pažįsta, kad lankėsi mano vedamose gyvosiose pamaldose, ir ten tikrai ji patyrė, kad aš kalbu tiesą, nors aš būčiau juos visus pastatęs į BŪTENT JIEMS tinkamą vietą, KAD IR KOKIE JIE TUO METU BUVO ARŠŪS, bet aš jau nebenorėjau kištis į jos veiklą. Tad aš priėmiau jos pasiūlymą dar atsisėsti prie stalo, nes iki traukinio buvo likusi dar visa valanda. Kada susėdome - gal aštuoniese - aš pasiūliau prieš valgį dar pasimelsti, tai pačios aršiausios katalikės – trys ar keturios net nereagavo į mano pasakymą, jos toliau tarpusavyje garsiai kalbėjosi. Aš pasiūliau, jau dar garsiau, kad pasimelstume, ir paaiškinau, kad gyvoji malda atstato maisto – augalų ar jau gatavų patiekalų – pažeistą energetinę ir atomo struktūrą, kuri atsirado dėl žmogaus, nusigręžusio nuo Rojaus Trejybės, gobšumo, ir, dėl to, chemikalų vartojimo, nes yra tokios mums materialiu žvilgsniu nematomos būtybės, kurios energetiškai sutvarko elektronų grandines atomo viduje, kaip tą numato Kūrėjas – ROJAUS TREJYBĖ – JEIGU mes šito nuoširdžiai prašome savo malda, todėl ji mums būtina, norint gauti SVEIKĄ maistą NET IR ŠIOS DIENOS KASDIENYBĖJE. Tačiau šios plepės savo plepalų nė kiek nemažino, ir nekreipė dėmesio į mano aiškinimus.
Stalas buvo ilgo ovalo formos, ir jos visos sėdėjo man iš dešinės, ir už stalo galo, ir jau iš kitos stalo pusės, bet vis tiek man žvelgiant iš dešinės. Prieš mane ir nuo manęs į kairę sėdėję visi kiti tylėjo ir laukė. Aš PRADĖJAU MELSTIS DAUG GARSIAU, tačiau TOS KATALIKĖS PLEPĖS NĖ NEMANĖ PATYLĖTI, JOS IR TOLIAU GARSIAI KALBĖJOSI TARPUSAVYJE.
Mane pasikvietusi dvasios sesė garsiai kreipėsi į plepes katalikes, kad šios patylėtų - juk ŽMOGUS MELDŽIASI.
Aš meldžiausi, o tos KATALIKĖS nė nemanė sustoti. Ir per visą maldą jos garsiai ir toliau plepėjosi.
Jeigu tą būtų dariusios ateistės, aš būčiau supratęs, kad jos neįpratusios prie maldos, todėl nežino, ką malda reiškia – gyvą komuniją su Rojaus Trejybe. Tuo tarpu tai buvo mane aršiai puolusios ir taip gynusios bažnyčią, ir bibliją, katalikės. Tačiau – tai buvo dogmatės katalikės, kurios ir sudaro visą katalikų bažnyčią, jos ir buvo tikrasis veidrodis – į ką atvedė katalikybė žmogaus buką protą – į SILPNAPROTYSTĘ, kad jis net nesuvokia, jeigu kas meldžiasi – PATYLĖTI.

Štai kokia vyksta PROTINĖ DEGRADACIJA TARP KATALIKŲ SEKTANTŲ.

Kaip įprasta kiekvieną penktadienį atėjau į Urantijos grupę. Gilumine dvasine prasme nagrinėjome Urantijos Knygą, ir būtent tuos teiginius, kurie sako, kad kultūros vystymas, jeigu yra per greitas, ir jeigu nesiremia į DVASIOS PAGRINDĄ, savyje turi savęs sunaikinimo sėklą. Štai tokia dabar ir yra civilizacija – be dvasinio pagrindo NAIKINANTI PATI SAVE. Tą paliudijo ir katalikių elgesys, apie kurį aš papasakojau ir Urantijos grupėje.
Po Urantijos grupės užsiėmimo ėjau namo ir Gedimino prospekte NETIKĖTAI sutikau Birutę, kurios kažkodėl šiandien Urantijos grupėje nebuvo. Aš jos šito iš karto ir paklausiau. Ji pasakė, kad negalėjo išeiti iš darbo, nes nieko nebuvo, kas būtų galėjęs ją pakeisti, o kitą ankstų rytą ji jau turėjo išskristi į Maroką pas savo draugą. Ir ji man pasakė, kad labai norėjo su manimi pasikalbėti, visą savaitę rengėsi man paskambinti, o štai dabar taip netikėtai sutiko mane patį. Aš jai pasiūliau užeiti pasikalbėti šiltai kavinėje prie arbatos.
Ir mūsų pokalbio metu tarp įvairių dvasinių dalykų ji man paklausė, kaip jai pasielgti, kai jos draugas parašo žinutės pabaigoje – telaimina tave Alachas. Ji rašė atsakydama – telaimina tave Dievas, kol galų gale parašė – telaimina tave Rojaus Trejybė. Dėl tokio parašymo jos draugas užpyko, kokia čia dar Rojaus Trejybė, yra tik Alachas – Dievas.
Aš Birutei paaiškinau, jog Koranas sako, kad Alachas yra VISAGALIS, TODĖL JAM NEREIKIA JOKIO JĖZAUS IR ŠVENTOSIOS DVASIOS PAGALBININKO, KAD DAR BŪTŲ KAŽKOKIA TREJYBĖ, todėl Koranas Jėzų pripažįsta tik kaip pranašą, žmogaus sūnų, bet jokiu būdu nepripažįsta jo Dievo Sūnumi. Tad Jėzus yra kaip Mohametas, tik Mohametas yra aukštesnis už Jėzų, nes yra PASKUTINYSIS pranašas. Todėl gali palinkėjimą telaimina Rojaus Trejybė pakeisti telaimina tave AŠ ESU, kuris yra VIENAS, ir tai bus ALACHO sampratos išplėtimas, bet neatskleidžiant Rojaus Trejybės. Tačiau greitai supratau, kad Birutės draugui bus per sunku suprasti, KAS TAS – AŠ ESU, jis net galės susipainioti, tad geriau jai rašyti taip, kaip anksčiau – telaimina tave Dievas.
Kitą vakarą man vėl paskambino Irena iš Šakių, ir pasidalino savo NERIMU. Ji man aiškino, kada ji sėdo prieš Rojaus Trejybės simbolinį ženklą garbinti Rojaus Trejybės, netikėtai pamatė, kad vietoje baltos spalvos simbolio viduryje atsirado žydra spalva. Taip pat ir už rožinės spalvos į išorę visa balta spalva nusidažė šviesiai žydra spalva. Kitą dieną, kada ji vėl sėdo garbinti Rojaus Trejybę, vėl lygiai taip pat nusidažė žydrai – labai šviesia spalva. Ji pasikvietė sūnų, ir paklausė jį, ar jis taip pat mato žydrą spalvą. Jis matė tose vietose tik baltą spalvą. Irena sunerimo, kad čia kažkas sutriko su jos matymu, o gal net su protu. Ją apėmė nerimas dėl tokio patyrimo, dėl to ir paskambino man.
Po jos tokio patyrimo pasidalinimo man tapo daug kas aišku – ką, kaip, ir kodėl ji taip pamatė. Aš jai pasakiau, kad man prieš kelias dienas sūnus padovanojo būtent šviesiai žydrą lengvą megztuką, kurį apsivilkau važiuodamas į Kaišiadoris, ir ant viršaus dar apsirengiau lengvą švarką, kad būtų šilčiau. Ir būtent Kaišiadoryse man pasidarė tiek šilta, kad aš net nusirengiau švarką, ir būtent TUO METU KILO TOKS ERZELIS, KAD MANO BENDRAVIMAS IR BUVO NUTRAUKTAS. Urantijos grupėje taip pat vilkėjau tuos pačius drabužius, kaip ir per gyvas šeštadienio pamaldas, ir kitą dieną taip vilkėsiu Kaune per gyvąsias pamaldas. Ir toks apsirengimas man buvo padiktuotas iš vidaus ketvirtadienio vakare, tik viduje buvo kažkoks nerimas, kad bus man per šalta, nes aš labai mėgstu šilumą, net karštį. Sūnus kažkodėl padovanojo BŪTENT TOKIOS SPALVOS MEGZTUKĄ, o dabar Irena pamatė būtent tokią spalvą Rojaus Trejybės simbolyje. Man DABAR tapo akivaizdu, kada sudėliojau visas ankstesnes grandis, susijusias su AŠ ESU, jog tai ir yra AŠ ESU simbolinė spalva. O Irenai dar pridūriau, kad jos sūnus šios spalvos matyti ir negalėjo, nes ji matė šią spalvą – MORONTINIU, arba net DVASINIU, matymu, ir patariau paskaityti mano patyrimą, patalpintą mūsų svetainėje, kai aš grįžau iš bendraklasių susitikimo, kada man apsireiškė Visuotinis Tėvas, kuris man atskleidė, kad aš Jį matau MORONTINIU MATYMU, kai neparengtas matymas negalėtų matyti nieko. Todėl ir Irenos matymas buvo ruošiamas nuo tos elektros pojūčio kojose akimirkos, kad ji galėtų pamatyti šią žydrą spalvą, ir sužinotų apie AŠ ESU spalvą, kaip ir aš apsirengiau šiuo megztuku neatsitiktinai, kaip ir jį gavau tokios spalvos neatsitiktinai, kaip ir Birutę sutikau gatvėje neatsitiktinai, kaip ir ji manęs klausė, kaip gi jai pasirašyti žinutes, su kokiu palinkėjimu, ir neatsitiktinai, vėl aš jai aiškinau apie AŠ ESU. Ir Kaišiadoryse mano megztuko spalvų virpesiai taip pat kai kuriuos erzino, o kada pasidarė man karšta, ko šiaip jau niekada nebūna, aš nusirengiau, tai visai matomo megztuko energetinių virpesių poveikis taip pat turėjo įtakos tam erzeliui kilti tokios tamsos aplinkoje – tai buvo kaip raudonas skuduras prieš buliaus nosį.
Žodžiu, kiekvienas ATSKIRAS SEGMENTAS TURĖJO TAM TIKRĄ SĄSAJĄ SU KITU.

Man po pokalbio su Irena, ir po tos naujos vidinės būsenos SUVOKUS, KAD TAI YRA AŠ ESU šviesiai žydra spalva, buvo tiek daug vidinės energijos, kad aš išėjau su šunimi naktį pasivaikščioti ir garbinau ne tik ROJAUS TREJYBĘ, BET IR AŠ ESU. Ir jaučiau tokią meilę AŠ ESU asmeniui ir asmenybei.
Jau man atsigulus, aš vėl garbinau ir Rojaus Trejybę, ir AŠ ESU. Ir man buvo parodyta Minties Derintojo projekcija, kuri manyje sukėlė dar daugiau meilės virpesių ir tiek išplėtė suvokimą kosminės įžvalgos pagrindu.
Man rodė, ir tuo pačiu aiškino, KĄ man rodo.
AŠ ESU – AŠ neturiu nei pradžios, nei pabaigos, kaip ir Rojaus Trejybė bei Rojus, kaip ir Dievybės Absoliutas, Beribis Absoliutas, ir Visuotinis Absoliutas, ir jie yra ne vieninteliai Absoliutai, nes yra ir Viršabsoliutai ir DAR DAUGELIO KATEGORIJŲ VIRŠVIRŠABSOLIUTŲ, kurie visi yra MANYJE – AŠ ESU.
AŠ ESU yra neatskiriamas nuo Rojaus Trejybės, nes visoje kūrinijoje veikia per Rojaus Trejybės Asmenis.
Rojaus Trejybė SUSIDEDA IŠ TRIJŲ LYGIAVERČIŲ ASMENŲ-ASMENYBIŲ DĖL TO, KAD SUDARYTŲ PAČIĄ MAŽIAUSIĄ SISTEMĄ, KURIAI REIKALINGAS VALDYMAS ABSOLIUTAUS SUSIVIENIJIMO DVASIOJE PAGRINDU, KADA ŠIE TRYS DIDIEJI ŠALTINIAI IR CENTRAI YRA ABSOLIUČIOS ASMENYBĖS IR NET ASMENYBIŲ, PROTO, DVASINGUMO, ENERGIJOS IR ABSOLIUČIOS TRAUKOS ŠALTINIAI IR CENTRAI, TAI VIS VIEN VISKAS TELPA Į AŠ ESU VIDŲ.
Rojaus Trejybė yra savo ENERGETINIO SUKONCENTRAVIMO CENTRE - ROJUJE – KŪRINIJOS GEOGRAFINIAME CENTRE, ir visus amžinybės potencialus Rojaus Trejybė laiko DIEVYBĖS ABSOLIUTO, BERIBIO ABSOLIUTO, IR VISUOTINIO ABSOLIUTO SAUGYKLOSE, ir kuo toliau į kosmosą nuo Rojaus, tuo labiau PLEČIASI Rojaus Trejybės pasireiškimas ir jo įvairovė LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, TUO TARPU TUO PAČIU AŠ ESU YRA SUSIAURINAMAS TOS KOSMINĖS KŪRINIJOS JAU ORGANIZUOTŲ AR DAR TIK ORGANIZUOJAMŲ VISATŲ RĖMAIS, nes AŠ ESU savyje talpina visą Kosmoso begalybę, kiek kūrinija besiplėstų į išorines visatas, kiek bebūtų dar begalybė ir už išorinių keturių kosminių apskritimų, vis tiek tai yra AŠ ESU. Būtent AŠ ESU eina tarsi į savęs sumažinimo pusę, NES SAVE JIS ĮRĖMINA Į ROJAUS TREJYBĖS IR ABSOLIUTŲ potencialų virtimo aktualais atitinkamą išraišką kosmose, kada plečiasi materiali kūrinija, nors pats AŠ ESU glėbyje laiko tiek visą BEGALYBĘ, TIEK VISUS ABSOLIUTUS, nieko nesemdamas iš kokių nors aruodų, nes AŠ ESU yra VISUMINĖ asmenybė, ir savyje laiko kaip ASMUO-AŠ visą praeities ir ateities amžinybę DABARTIES VISUMOJE – ESU – NE BUVAU, NE BŪSIU, BET AŠ ESU.
Tada man parodė ROJAUS TREJYBĘ, kaip energetinį sukoncentravimą Rojuje, visos kūrinijos geografiniame centre, ir tai man atrodė taip SUMAŽĖJUSI Rojaus Trejybė, KAIP SAVU LAIKU sumažėjo Jėzaus asmuo, kada prasidėjo Tėvo-Rojaus Trejybės garbinimas, kai prieš tai Jėzus atrodė NEPASIEKIAMAS IR TOKS NEAPRĖPIAMAS, ŽVELGIANT IŠ IŠORĖS Į JĖZŲ, o pažvelgus į jį jau Tėvo-Rojaus Trejybės žvilgsniu, Jėzus tapo tokiu artimu ir prieinamu – tikru DRAUGU IR BROLIU dvasioje. Taip dabar man atrodė sumažėjusi pati Rojaus Trejybė, kuri dar prieš kelias akimirkas atrodė tokia DIDINGA, kaip ir Rojus, kurį prieš kelerius metus Minties Derintojo projekcijoje man parodė tokį akinančiai spindintį, kad aš net toje projekcijoje negalėjau pažvelgti į tokią akinančią šviesą, ir tik periferiniu matymu tegalėjau pažvelgti į tą, galima sakyti, tik atšvaitą to spindėjimo, kuris sklido iš Rojaus, o dabar AŠ ESU, kada rodė SAVO DIDYBĘ, kurios nesimatė kosmose jokių ribų, ir kur pati Rojaus Trejybė su VISAIS ABSOLIUTAIS buvo kaip nuostabūs VAIKAI AŠ ESU MEILĖS GALINGAME GLĖBYJE.
Aš žvelgiau į kosmosą AŠ ESU žvilgsniu ir niekaip negalėjau pamatyti JO veikimo ribų pabaigos, jos niekur nesimatė, tik juodas kosmosas tolyn už keturių išorinės erdvės ribų. Ir Aš ESU man paaiškino, kad JIS yra ir ten, kur nieko nėra, ir kur nieko negaliu įžvelgti net ir Jo žvilgsniu, kur dar nėra organizuotų kosmose visatų, nėra Jam jokių potencialų, nes Jis pats yra AMŽINYBĖS IR BEGALYBĖS AKTUALAS AMŽINYBĖJE IR BEGALYBĖJE ir dabartyje tą išreiškia per Rojaus Trejybę.

Ir baigdamas man šią projekcijos pademonstravimą, kurioje aš jutau – REALIAI jutau, kad net užimdavo kvapą dėl tokios AŠ ESU GALYBĖS IR BEGALYBĖS, jutau tai savo visa dvasine asmenybe, būdamas KOSMOSE, bet nepriklausydamas kosminei erdvei, tarsi žvelgdamas nuo kažkokios protui nesuvokiamos Aukštybės DIDYBĖS į visą kosmosą, ir iš AUKŠČIAU NEGU YRA PATS KOSMOSAS, AŠ ESU labai galingai, bet taip artimai ir paprastai – tarsi lyg tarp kitko – pasakė – dabar tu MOKYSI IR VEIKSI SAVO BROLIUS IR SESES DVASIOJE NE TIK ROJAUS TREJYBĖS TRIJŲ ASMENŲ VARDU, BET IR MANO – AŠ ESU – VARDU, ir atstovauji tu dabar ir MAN – AŠ ESU – NET KAIP ATSTOVAUJI IR ROJAUS TREJYBEI, ir pradėsi taip pat garbinti su Rojaus Trejybės Trimis Lygiaverčiais Asmenimis ir MANE – AŠ ESU, ir mokysi tą daryti ir kitus norinčius. Ir tai sudaro NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS GILUMINĮ KOKYBINĮ TURINĮ, NES NĖRA NĖ VIENO VISOJE KŪRINIJOJE, NĖRA NĖ VIENOS NET IR ROJUJE – IR TIESIOGIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS KILUSIOS ASMENYBĖS, KURI BŪTŲ NORS KARTĄ GARBINUSI MANE – AŠ ESU – TODĖL TU IR ESI TĄJA IŠTAKA PAGARBINĘS MANE – AŠ ESU – IŠ MEILĖS GALIOS IR LAISVA VALIA, GAUTA IŠ ROJAUS TREJYBĖS.

Ir tai buvo toks galingas patyrimas, kad aš tik užsnūdęs po labai trumpo akimirksnio pabusdavau ir vis DĖKOJAU IR GARBINAU IR ŠLOVINAU ROJAUS TREJYBĘ IR AŠ ESU. Ir taip truko visą naktį – trumpa miego atkarpa, pabudimas, ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas ir šlovinimas.
Ryte, dar prieš šešias išėjau su savo šunimi, kaip ir kas rytą, ir vėl garbinau tiek Rojaus Trejybę, tiek ir AŠ ESU.

Kaune, per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje aš taip pat, prieš tai dar nieko nepaaiškinęs, garbinau ne tik Rojaus Trejybę, bet ir AŠ ESU, ir po manęs taip pat AŠ ESU pagarbino ir Laima iš Velžio.
Tuo tarpu savo pamokomajame žodyje pradžioj pasakiau, kad viskas juda ir nėra statikos, nei materialioje visatoje, nei fiziniame kūne, nei ląstelėje, taip pat turi judėti ir dvasinis mūsų atsiskleidimas, todėl mes galime vis daugiau ir dvasiniu ūgiu augti ir dvasiniu stuburu stiprėti, bet tai, ką pasakysiu, gali kai ką ir šokiruoti, tačiau tą pasakyti privalau, nes tai yra didesnė ir ryškesnė šviesa, kuriai mes – urantai – jau esame subrandinti.
Ir štai tada aš paaiškinau, kad pirmą kartą visoje kūrinijoje kolektyvinėje komunijoje štai čia, KAUNE, buvo pagarbintas ir AŠ ESU, ne vien tik Rojaus Trejybė. Ir tai yra NAUJOJI KŪRINIJOS KOKYBĖ.
Ir aš papasakojau tai, ką dabar jūs jau perskaitėte.
Šitoji žinia taip paveikė, kad iš esmės beveik visiems maldoje stigo žodžių, poveikis buvo TOKS GALINGAS, kad kiti jo įtakoje tiesiog VĖL GARBINO AŠ ESU, reiškė Jam savo meilę, ir net virpančiu balsu turėdavo užbaigti maldą, nes tokio aukšto dažnio virpesių dar nebuvo patyrę, todėl ir nieko daugiau nesinorėjo tarti maldoje, o tik mėgautis AŠ ESU meilės galios mylavimu ir gilumine palaima. Ir visi tarsi susitarę REIŠKĖ IR DŽIAUGSMĄ, IR DĖKINGUMĄ, IR SUSIŽAVĖJIMĄ, TARSI JAU BUVO ŠITOJI ŽINIA ILGAI ILGAI LAUKTA, IR PAGALIAU IŠGIRSTA. Ji tikrai buvo ne gąsdinanti, bet priešingai, NORS TAM TIKRA PRASME PRITRENKIANTI, bet ir sustiprinanti, sutaurinanti, ir iškelianti mus dar aukščiau, negu iki tol. Ši žinia buvo visiems ne tik priimtina, bet ji buvo priimtina kaip SAVA, TIKRA, IR REALI.
Ir po gyvųjų pamaldų, jau per savo mokymus, tas buvo paliudyta ne vieno, kad jie jautė milžinišką pakylėjimą, didingumą, jautė ŠVENTĘ. Jie apie tai parašys ir patys. Aš parašiau tai, kad būtų aišku, KODĖL TAIP NETIKĖTAI URANTAI KOLEKTYVINĖJE GYVOJOJE KOMUNIJOJE SU ROJAUS TREJYBE PATYRĖ IR AŠ ESU DALYVAVIMĄ, NES PRADĖJO ŠIANDIEN – 2013 METŲ GRUODŽIO 29-ĄJĄ - GARBINTI NE TIK ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR IR AŠ ESU.
Ir iš tikrųjų nuotaika buvo kaip TYROS, GYVOS, IR DIDINGOS ŠVENTĖS METU, VISI JAUTĖ DAR DIDESNĮ VIENO KITAM DVASINĮ GIMININGUMĄ – DVASINĘ BROLYSTĘ, ATRADO DAR VIENĄ IŠ SAVO TĖVŲ – AŠ ESU, nors dar ryte nė minties neturėjo, kad taip gali kas nors panašaus būti.

Šlovė ir garbė ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas