30. Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas ir apsunkintas perėjimas prie prašymų maldos, 2014 01 16

Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas ir apsunkintas perėjimas prie prašymų maldos, 2014 01 16

Mielieji, noriu jums suteikti mokymą, kodėl pradėjus garbinti ne tik Rojaus Trejybę, bet dar ir AŠ ESU tapo daug sunkiau pereiti prie prašymų maldos, nes vis norisi grįžti prie garbinimo, ir tik garbinti ir šlovinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Tai yra dėl to, kad mūsų asmenybė, savo atsivėrimo būsena, patyrė KVANTINĮ-KOKYBINĮ ŠUOLĮ – daug aukštesnio dažnio virpesių veikimą viduje. Tuo tarpu nuo garbinimo pereinant prie prašymų maldos šitie patys asmenybės viduje realiai patiriami energetiniai aukšto dažnio virpesiai turi labai smarkiai nukristi į daug žemesnį dažnį, o tai nėra automatinis veiksmas. Tai tarsi mašina važiavus pačia aukščiausia pavara reikia pereiti prie keliomis pavaromis mažesnio greičio – būtinas tam tikras intervalas. Juk Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje jūs patys jau patyrėte, kad po garbinimo aš jus turiu sugrąžinti iš viršsąmonės lygio į sąmonės lygį savo sakomu pamokomuoju žodžiu, nes jūs dar ir toliau norėtumėte likti tokioje aukštų energetinių virpesių poveikio aplinkoje, NET IR PO GARBINIMO, kada virpesių dažnis jau ėmė kristi žemyn. Ir per pamokomąjį mano jums sakomą žodį jūs sugrįžtate į dar žemesnio dažnio energetinių virpesių aplinką, iš kurios pereiti jau prie aukštesnio dažnio energetinių virpesių proveržio prašymų maldoje nėra sunku, nes prašymų maldos energetiniai virpesiai yra daug aukštesni negu pamokomojo žodžio metu. Tad pamokomasis mano žodis yra tarsi tas intervalas jums pereiti nuo aukščiausios pavaros, garbinimo metu, prie daug žemesnės pavaros, prašymų maldos metu, ir nepatiriant VIDINIO SUJAUKIMO-TRŪKČIOJIMO. Tačiau jums meldžiantis asmeniškai, ne mūsų šventovėje, jūs tokio pamokomojo žodžio perėjimo tiltelio nebeturite, todėl jums ir sunku automatiškai pakeisti virpesių dažnį, nes tai yra BŪSENOS GYVI virpesiai. Ir kuo giliau asmenybė pasineria į Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimą, tuo sunkiau iš karto pereiti prie prašymų maldos būsenos, nes asmenybę vis traukia ir traukia SUGRĮŽTI Į GARBINIMO BŪSENĄ.

Kada mes iš pradžių garbinome tik Tėvą, IR DAR NAUDOJOME GIESMES, KURIAS PATYS IR GIEDOJOME, TAI JOS TAIP PAT MUMS BUVO TAS PEREINAMASIS TILTELIS, kol palaipsniui mes tiek įsisavinome Tėvo garbinimo gyvus virpesius, kad JIE TAPO MUMS SAVI, ir šitokio tiltelio mums nebereikėjo. Tačiau iš pat pradžių šios giesmės mums buvo kaip LAIPTELIAI, kad atėję iš gatvės šiek tiek atsiribotume nuo žemo dažnio virpesių, ir pasinertume garbinti VISUOTINĮ TĖVĄ, O PO GARBINIMO BUVO GIESMĖ TAM, KAD PALAIPSNIUI PEREITUME Į ŽEMESNĮ VIRPESIŲ LYGĮ, KAD IŠGIRSTUMĖTE MANO PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ, O PO JO VĖL GIESMĖ, KAD PAKILTUME Į PRAŠYMŲ MALDOS VIRPESIŲ LYGĮ, IR PO PRAŠYMŲ MALDOS VĖL BUVO PASKUTINĖ – KETVIRTOJI – GIESMĖ, KAD PALAIPSNIUI VĖL SUGRĮŽTUME Į SĄMONĖS VIRPESIŲ LYGĮ, KURIS JAU YRA DAUG ŽEMESNIO LYGIO NEGU PRAŠYMŲ MALDOS METU.
Dabar giesmių nebėra, nes mes tapome ne tik tvirtesni kaip asmenybės, kurioms jau tokių pašalinių tiltelių, kaip giesmių, nebereikia, jos net būtų jau TRUKDŽIAIS, kada asmenybė trokšta BETARPIŠKOS GYVOS KOMUNIJOS. Tačiau mūsų patyrimo gyvoji komunija ir gyvosios pamaldos ir rodo KEITIMĄSI pagal asmenybės atsivėrimo laipsnį, ir jis vyko palaipsniui. Ir kai kuriems buvo sunku prie Tėvo garbinimo pereiti jau iš karto, be jokio giesmės tiltelio. Bet tas etapas jau praeitis, ir dabartinis gyvosios komunijos procesas taip pat vystosi, ir tuo pačiu yra patiriamas atsivėrimo būsena kiekvienos asmenybės individualiai. Man vieni sako, kad štai šiandien buvo geros pamaldos, kai aš pataisau, jog jos NUOLAT YRA GEROS, jeigu šiandien buvo geros, tai kodėl jos nebuvo tokios geros praėjusį kartą? Nežino, kodėl. Paaiškinu, kad praėjusį kartą TRŪKO PAČIOS ASMENYBĖS ATSIVĖRIMO GELMĖS, KAD IR TĄKART BŪTŲ GALIMA PATIRTI, KAD PASAKYTŲ – BUVO GEROS PAMALDOS.
VISKAS priklauso nuo asmenybės ATSIVĖRIMO SAVO VIDUJE, nes tik ATSIVĖRIMAS diktuoja GYVO KOMUNIJOS VIRPESIŲ PATYRIMĄ ASMENYBĖS BŪSENA KOMUNIJOS METU.
Ir yra tokių dvasios brolių ir sesių, sakančių, kad jiems NEREIKIA KOLEKTYVINIO GARBINIMO KOMUNIJOS, NES TAI, ATSEIT, ŽEMINA JŲ VIRPESIUS, TODĖL GERIAU GARBINTI ASMENIŠKAI IR INDIVIDUALIAI, O NE KOLEKTYVIAI. Toks požiūris rodo, kad tokie mūsų dvasios broliai ir sesės NĖRA ATSIVĖRĘ TOKIA SAVO ASMENYBĖS GELME, todėl jie dar net nejaučia poreikio dalyvauti KOLEKTYVINIAME GARBINIME, KURĮ JAUČIA TIK GILUMINĮ ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI-AŠ ESU PATIRIANTI ASMENYBĖ.
Ir tokia asmenybė, KURI DAR NEJAUČIA POREIKIO KOLEKTYVINIAM GARBINIMUI, save yra suklaidinusi iš savo pasąmonės ateinančių virpesių iki sąmonės lygio, kad priima klaidingą sprendimą, kad, atseit, ji yra atsivėrusi tiek giliai ir iškilusi taip aukštai, kad kolektyvinis garbinimas jai tik trukdo. Tai asmenybės SAVIAPGAULĖ, kurią jai pasufleruoja PUIKYBĖS pilnas GYVULINIS – ir VIEŠPATAUJANTIS – protas, kuris neturi jokio potraukio BROLYSTĖS IR MEILĖS PATYRIMUI DRAUGE SU SAVO DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS.
Rojaus Trejybė-AŠ ESU sumanė evoliuciją, kad GARBINIMAS VYKTŲ KOLEKTYVIAI per visą amžinybę, ir šitaip ENERGETIŠKAI pakrautų tokia MEILĖS GALIA, kad BROLYSTĖ pasireikštų REALIAI, O NE TEORIŠKAI, PER VISĄ KŪRINIJĄ BENDRAVIMU IR BENDRADARBIAVIMU VISŲ ŠVIESOS LABUI. Todėl tie, kurie DAR nenori dalyvauti KOLEKTYVINIAME garbinime, savosios asmenybės neatskleidė GILUMINE prasme, ir SAVĘS dar nepažįsta DVASINE prasme, todėl tokių asmenybių laukia dar didžiuliai iššūkiai, kol jos išsivaduos iš savosios apgaulės spąstų.
Evoliucija yra sumanyta, KAD GARBINIMAS VYKTŲ BŪTINAI IR KOLEKTYVIAI. Ir mirtingieji nėra išimtis, nes evoliucija išimčių nenumato.
Taigi, tuomet, kai dar garbinome vien tiktai Visuotinį Tėvą, tai norint pereiti prie prašymų maldos vis tik buvo lengviau, nes garbinimo būsenos energetiniai virpesiai nors ir buvo aukščiausio dažnio, kokį tuo metu galėjo patirti savyje mūsų asmenybė, bet jie buvo daug žemesnio dažnio negu mums pradėjus garbinti Rojaus Trejybę. Tuo tarpu pradėjus garbinti Rojaus Trejybę mes taip pat realiai pajautėme, kad mūsų virpesiai pakilo į aukštesnį dažnį. Ir kai kuriems jis buvo net per aukštas, kad vis niekaip nenorėjo atsiverti savo asmenybe, kad vis tiek norėjo garbinti tik TĖVĄ, ir melstis tik TĖVUI. Kai kurie net ir iki šiol TĖVĄ nori nenori vis tiek laiko SVARBIAUSIU ASMENIU, ir jis prasiveržia jų lūpomis gyvosios komunijos metu.
O štai dabar toks NETIKĖTAS KVANTINIS-KOKYBINIS šuolis perėjus net nuo Rojaus Trejybės garbinimo dar ir prie AŠ ESU šlovinimo, tai tokio paties aukščiausio dažnio virpesių nepatiria net visoje kūrinijoje nė viena dvasia, be urantų, nes AŠ ESU negarbino, ir negarbina, niekas, net ir ROJUJE – NĖ VIENA ASMENYBĖ. Ir štai būtent urantai – NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOS VISAI KŪRINIJAI – pradėjo garbinti ne tik Rojaus Trejybę, bet ir tą nesuvokiamąjį BEGALINĮJĮ – AŠ ESU. Tai pamėginkite įsivaizduoti, koks tai yra milžiniškas virpesių dažnio ŠUOLIS, kurio prieš tai nebuvo niekur – tik ROJAUS TREJYBĖJE-AŠ ESU.
Ir štai dabar tie – patys mažiausieji – mirtingieji, ir dar tamsos apimtoje planetoje, kur du šimtus tūkstančių metų viešpatavo tokio žemo dažnio virpesiai, po Planetos Princo nuopuolio į maištą – neša tokio AŠ ESU garbinimo ir šlovinimo gyvąją ŠVIESĄ būdami šiam garbinimui, kaip ir NAUJAJAM VISATOS AMŽIUI, IŠTAKOMIS visai KŪRINIJAI, patiria tokius paties aukščiausio dažnio virpesius, kokių iki tol jie net nesvajojo patirti. Kai kurie net ir bijojo garbinti Rojaus Trejybę, mintyse manydami – kam to reikia, tą juk ir taip darysime ROJUJE, kam taip skubėti? - todėl ne vienas būtent IŠ TOS BAIMĖS nustojo lankyti net gyvąsias pamaldas.

Tačiau ŽINOKITE, tam, kuris trokšta DVASIOJE DAR DAUGIAU, ir duodama pagal DVASINĮ POREIKĮ.

Niekas niekada nė vieno neapkaltins, NĖ VIENAM NEPRIEKAIŠTAUS, kad paliko Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę, bet kada jiems parodys šitokio pasirinkimo momento projekciją, tada viduje toks mirtingasis nuoširdžiai pripažins savo klaidingą sprendimą, ir patirs vidinį diskomfortą, ir GALBŪT – tai jokiu būdu nėra garantuota – SUGRĮŠ Į ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU gyvąją šventovę PO PRISIKĖLIMO.

Tačiau jūs taip pat turite žinoti – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU gyvoji šventovė yra skirta GYVIESIEMS – GYVOMS IR ATSIVĖRUSIOMS ASMENYBĖMS, O NE JŲ ŠEŠĖLIAMS.

Kuo artimesni mūsų atsivėrusiai asmenybei taps Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimo virpesiai, tuo tvirčiau ims jaustis asmenybė tokiame energetinių virpesių lauke, ir dėl to taps vis sumanesnė, kaip jai artimų, o tiksliau sakant JAU ĮSISAVINTŲ – SAVŲ – virpesių lauke juos keisti į žemesnio dažnio virpesius prašymų maldos metu. Tuomet toks perėjimas bus tiek greitas, tiek užtikrintas be jokių trikdžių. Ir štai tada niekas negalės išmušti iš vėžių, kad ir ką sakytų, ką jūs čia darote, kur jūs taip lekiate, ko taip skubate. Mes – URANTAI – niekur neskubame, niekur nelekiame, o einame RYŽTINGAI taip, kaip VEDA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU IŠ VIDAUS VISŲ LABUI – KŪRINIJOS LABUI, NE TIK URANTIJOS LABUI.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas