34. Kodėl tik mes - urantai - garbiname VISUMINĘ Dievybę AŠ ESU? 2014 03 18

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Kodėl tik mes - urantai - garbiname VISUMINĘ Dievybę AŠ ESU? 2014 03 18

Kodėl VISUOTINIS TĖVAS savo mokyme sako, kad mes - urantai - esame VIENINTELIAI garbinantys VISUMINĘ DIEVYBĘ AŠ ESU? Daug kam tai gali kelti abejonių, nejaugi mes esame tokie išskirtiniai, kodėl tiesiogiai iš Rojaus Trejybės kilusios išmintingos ir TOBULOS asmenybės, sužinojusios, kad mes Urantijoje pradėjome garbinti VISUMINĘ DIEVYBĘ AŠ ESU, turėtų ir patys pradėti tą daryti. Tokios abejonės turi loginio pagrindo, žvelgiant į tikrovę žmogiškuoju žvilgsniu. Tačiau šiuo atveju tokio žvilgsnio nebeužtenka, ir reikalingas toks žvilgsnis, kuris žmogiškąją logiką šiuo klausimu pranoktų.
Todėl grįžkime prie kitų Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymų, nes ir kiti mokymai turi sąsajos su ką tik suteiktu mokymu. Kada mes - urantai - pradėjome garbinti Rojaus Trejybę, mums buvo pateikta, kad mes pradėjome Naująjį Visatos amžių, tapdami jo IŠTAKOMIS visai didžiajai visatai. Tai nereiškia, kad Naujasis Visatos amžius įžengė į didžiąją visatą - šiandieninę organizuotą Kūriniją. Ne, jokiu būdu, nes net dar dabartinis Visatos Amžius nėra užbaigtas, nes dar net nevisos Vietinės Visatos yra iki galo organizuotos, o jose dar yra daugybė planetų, kuriose gyvybės plazma dar nėra implantuota kaip būsimojo nušvitusio žmogaus gyvybės evoliucinė pradžia toje planetoje. Ir tos planetos dar nepatyrė gyvybės vystymosi visų etapų, kurie užtruks milijonus metų iki žmogaus atsiradimo tose planetose, o jam atsiradus jis vystysis per visus laukinio žmogaus evoliucionavimo etapus, per tamsos amžius, per vergijos ir karų epochas, per skriaudų ir neteisingumo kančias iki gyvenimo ir šviesos paskutiniojo lygio visoje planetoje. Ir nepaisant viso tokio aplinkos nepasirengimo, mes buvome parengti TAPTI IŠTAKOMIS ATEITIES VISATOS NAUJAM AMŽIUI JAU DABAR. Kitaip tariant labai iš anksto. Urantijos Knygos dvasinis apreiškimas NIEKO NEI SAKO, NEI MOKO, KAD MES PRADĖTUME GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ, nors kaip VALDAS sako juk Urantijos Knyga atėjo iš dvasinio pasaulio. Tai turėjo gi ji mums pati pateikti tokią nuorodą, kad imtume garbinti Rojaus Trejybę. Ir tai mums būtų buvę ir palengvinimas ir sustiprinimas, kad einame teisingu keliu. O gi ji nieko net panašaus mums nenurodo. Tai kodėl gi toks tas dvasinis pasaulis KVAILAS? Nei jis kvailas, nei protingas, o yra LYGIAI TOKS, KUO GYVENA JO GYVENTOJAI, IR KAIP JAUČIA TIKROVĘ SAVO VIDUJE. Jie negarbina Rojaus Trejybės, todėl ir mūsų nemoko garbinti Rojaus Trejybės. Tačiau mes savo viduje turime Rojaus Trejybės-AŠ ESU fragmentą - Minties Derintoją. Tai reiškia, kad mūsų viduje yra PATIES KŪRĖJO DALELĖ. Ir būtent dėl to mes ir galime pajausti viduje ir vidumi, kad GALIME GARBINTI IR ROJAUS TREJYBĘ JAU DABAR, O NE TIK TADA, KADA PASIEKSIME ROJŲ, kaip šitą būtent ir teigia Urantijos Knyga. Mūsų viduje Kūrėjo dalelė tiek dabar, tiek ir mums pasiekus Rojų vis vien bus TO PATIES KŪRĖJO TOJI PATI DALELĖ. Tad jeigu jau dabar mes esame savo vidų tiek atvėrę Kūrėjui, kad jaučiame poreikį garbinti ir ne tik Tėvą, bet visus Tris Lygiaverčius Rojaus Trejybės Asmenis, tai šitoji mūsų BŪSENA tik paliudija, kad esame tam subrandinti mūsų Minties Derintojo - ne intelekto, ne apmąstymų, bet gyvo ryšio su mūsų viduje esančiu Kūrėju. Kartoju - mūsų kiekvieno viduje esančiu KŪRĖJU. Taigi, šį impulsą ne mes patys sumanėme ir sau įteigėme, bet Kūrėjas nusprendė apžvelgęs visus apgyvendintus pasaulius pasirinkti savo kosminiam žaidimui mūsų tamsos - kol kas - pasaulyje grupelę Savo sūnų ir dukrų, ir būtent jiems suteikti tokį IMPULSĄ per Minties Derintojo veikimą - TEBŪNIE BŪTENT ŠIE MYLIMI VAIKAI NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS IŠTAKOMIS. Štai kodėl net ir skaitančius Urantijos Knygą mirtinguosius GĄSDINA toks mūsų - urantų - Rojaus Trejybės-AŠ ESU GARBINIMAS IR ŠLOVINIMAS, kad jie šią gyvą Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimo komuniją net priskiria Šėtono įtakai, kad taip mes painiojame žmonių protus, nes būtent apie tokį Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimą nieko nerašo Urantijos Knyga.
Informacija ryšio grandinėmis pateikiama ne visiems, o tik tiems, kurie vadovauja atitinkamiems segmentams, kuriems priklauso mūsų planeta, mūsų Vietinė Sistema, mūsų Žvaigždynas, mūsų Vietinė Visata, mūsų Supervisata, ir Rojaus Trejybė. Kitiems tokia informacija neturės jokio poveikio, nes jie vis tiek tokios BŪSENOS SAVO VIDUJE NEJAUČIA. O prieš anksti pateikta informacija jiems ne padėtų, bet apsunkintų jų dvasinį vystymąsi, nes ir jie norėtų daryti ką nors panašaus, bet nejausdami savo viduje tokios būsenos nežinotų, ką daryti. MES GI TOKĮ ŽINGSNĮ UŽSITARNAVOME SAVO PASTANGOMIS, KADA PIRMIAUSIA ĮTIKĖJOME TOKIOJE RITUALINĖJE IR DOGMATINĖJE TAMSOJE TARP TOKIOS GAUSYBĖS RELIGINIŲ NEGYVŲ SEKTŲ, IR NEPAVERTĖME URANTIJOS KNYGOS NEGYVA DOGMA IR DĖL TO NEGALINČIA VYSTYTIS DAR TOLIAU Į RYŠKESNĘ IR GYVĄ ŠVIESĄ SU KŪRĖJU ATRASTU SAVYJE JAU DABAR IR MUMS ESANT DAR URANTIJOJE. O juk tai atsitiko ne iš karto. Vyko ilgas ir sunkus dvasingėjimo PROCESAS nuo Urantijos Knygos skaitymo, Urantijos grupės subūrimo, Urantijos Knygos vertimo, Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus bažnyčios įkūrimo, ir jos virtimo į ŠVENTOVĘ, ir Tėvo garbinimo, nuo Tėvo gyvosios religijos įkūrimo, o vėliau Rojaus Trejybės garbinimo, ir Rojaus Trejybės gyvosios religijos pakopos pasiekimą, o dabar jau pasiekus ir AŠ ESU garbinimą. Ir visą tokį kelią iš vidaus šitaip modeliavo Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - GYVA IR TOBULAI VEIKIANTI DALELĖ - MINTIES DERINTOJAS. Tokios dalelės net paties aukščiausio lygio dvasios, tiesiogiai kilusios iš Rojaus Trejybės, NETURI. Jos turi savo KILMĖS tobulumą, mes gi turime paties tobulumo ŠALTINĮ savo viduje. Todėl mes ir galėjome iki to laiko, kol dar negarbinome AŠ ESU, bet jau garbinome ROJAUS TREJYBĘ, savo vidų parengti dar stipresniam Kūrėjo GYVAM IMPULSUI - AŠ ESU GARBINIMUI. Ir jis mums buvo SUTEIKTAS. Gyvajame kelyje, kada atsiranda poreikis aukštesniam kokybiniam dvasiniam šuoliui, jis ir ĮVYKSTA.
Šiuo metu tiek Havonoje, tiek Rojuje esančioms dvasioms nėra jokio GYVO VIDINIO poreikio garbinti AŠ ESU, tai kam joms tas garbinimo dar nesuvokiamas naujas patyrimas, kuriam jos nebuvo rengiamos. Nė viena dvasių kategorija nesiima to, kam ji nebuvo parengta. Atkreipkite dėmesį į naują niuansą, kuris nėra specialiai akcentuojamas, nors ne kartą yra minėtas ir mokymuose - mums pradėjus garbinti AŠ ESU, Naujojo Visatos Amžiaus ištakos prisipildė gyvybinio TURINIO. Pradėję garbinti Rojaus Trejybę, mes tapome Naujojo Visatos amžiaus IŠTAKOMIS, o tokį garbinimą papildę AŠ ESU garbinimu, mes šio Naujojo Amžiaus ištakoms suteikėme gyvą TURINĮ.
Ir mes - urantai - žengdami į savo namus Rojuje, prisidėsime prie DABARTINIO Visatos Amžiaus įsisavinimo dalyvaudami Tėvo garbinime su tų pasaulių gyventojais, kurie juose garbina tik Tėvą, o tada PAPILDOMAI dar mokysime garbinti ir Rojaus Trejybę-AŠ ESU šito NORINČIUS. Ir visą kelią iki Rojaus mes šitaip garbinsime ir Tėvą, kaip garbina tuose pasauliuose, ir mokysime norinčius Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimo. Ir tos dvasios, kurios taip pat jaus savo BŪSENA šitą norą, galės garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU drauge. Ir visą laiką mes būsime tomis IŠTAKOMIS, bet ne Naujuoju Visatos amžiaus PASIREIŠKIMU.
Dvasinėje evoliucijoje visos dvasių kategorijos turi konkrečius iššūkius, kuriuos siekia nuoširdžiai įsisavinti būtent tuo metu ir toje veiklos aplinkoje. Dabartinis Visatos amžius joms kelia daugybę veikos aspektų, kuriems įsisavinti reikalinga visa jų dvasinė energija ir intelektas. Todėl apie AŠ ESU garbinimą jos nieko nemąsto ir tam nešvaisto savo kūrybinės energijos, nes joms ir dabartiniam visatos amžiaus iššūkių įsisavinimui reikia įtempti visas jėgas, o čia dar joms visai naujas dalykas, kuris numatytas tik labai tolimai ATEIČIAI. Dėl to joms ir nėra jokio poreikio garbinti AŠ ESU.
Kiek yra aplink Rojų skriejančių pasaulių, kurie sudaro tris Rojaus Trejybės Asmenų grandines su septyniais pasauliais kiekvienoje iš šių grandinių, kur mes net ir pasiekę Rojų nepateksime, ir ten nesieksime patekti net ir mintimis, nes tai mums neduotų jokios naudos. Tai kam gi tuomet apie tai net mąstyti ir savo energiją taip neatsakingai švaistyti. Lygiai tas pats ir su AŠ ESU garbinimu šiuo metu kitoms dvasioms. Todėl kitos dvasios, kurios nori garbinti drauge su mumis, jungiasi PRIE MŪSŲ gyvosios komunijos metu, ir mokosi iš MŪSŲ, kad ir kokie maži esame, bet turime tokį didelį atsivėrimą ir įtikėjimą ir būsenos pojūtį garbinti ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU, NES SAVYJE TURIME KŪRĖJO FRAGMENTĄ, KURIS IR PERTEIKIA MUMS TOKĮ IMPULSĄ GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU.


Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal