Ką reiškia tokių žodžių kaip parazitas, kvailas, kvailiai, kiaulės vartojimas DVASINIAME GYVAJAME KELYJE? 2014 05 25

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Ką reiškia tokių žodžių kaip parazitas, kvailas, kvailiai, kiaulės vartojimas DVASINIAME GYVAJAME KELYJE?

Mielieji, šis mano mokymas yra svarbus tiems urantams, kurie dar nėra taip stipriai atsivėrę DVASIOJE, todėl jų intelektas ir ribota logika nustelbia dvasios asmenybės vis dar gležną daigą

Šiandien savo elektroniniame pašte radau tokį man parašytą laiškelį:
--------------------------------------
…jau kelios dienos nerandu sau ramybės. Garbinu, meldžiu atsakymo iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU dėl kai kurių mane taip kamuojančių dalykų.
Jaučiuosi visos mūsų kūrinijos , mūsų visos dangiškos šeimos, narys. Todėl, mylimas Algimantai, kai tu vadini mūsų brolius ir seseris įvairiais man nepriimtinais vardais, man tai kelia liūdesį, neteisybės jausmą, pasipriešinimą. Taip aš jaučiuosi. Mūsų broliai ir seserys, nors ir kaip klaidingai besielgiantys, nėra kiaulės, kvailiai, parazitai. Nenorėčiau gyventi tokioje žemiškoje šeimoje , kurioje šeimos nariai vienas kitą vadina tokiais žodžiais.
Esu ne kartą susidūrus, kai įtūžusi mama šaukia ant savo mažo vaiko, kad jis apvertė lėkštę su maistu, ar apsikakojo į kelnes, nors jau tokio amžiaus , kai gali pasiprašyti į tualetą. Visada įsiterpdavau į tas situacijas, nes jausdavau neteisingumą tų vaikų atžvilgiu, matydavau, kaip jie išsigąsta. Juk taip į pasąmonę vaikui brukama baimė, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas, nepilnavertiškumas.
Taip ir tu. Veiki, kai pamatai klaidingą mūsų brolių elgesį. Nes tu neabejingas tam , kas vyksta, jautiesi atsakingas už tai kas vyksta mūsų planetoje.
Bet ar kils noras tiems klystantiems mokytis iš mokytojo, kuris juos vadina kvailiais, kiaulėmis, parazitais ir t.t.
Man tie žodžiai sukelia žemo dažnio virpesius. O norėtųsi, ypač tiems broliams ir sesėms, kurie skendi tamsoje, suteikti kuo daugiau šviesos, kuo daugiau meilės virpesių.
Apgaubti juos savo šiluma, tėviška meile.
Juk nei Urantijos knygoje, nei nė viename iš Rojaus asmenų mokymų nebuvo pasirinkti šitie grubūs terminai apibūdinant bent vieną žmogų.
Žinoma, Tavo nuostabus gyvenimas ir darbai, tavo nuolatos liejama meilė visiems žmonėms ir vardan jų, taip įkvepia, taip kelia susižavėjimą ir norą siekti vis didesnių dvasinių aukštumų! Didis pasitikėjimas tavimi, kaip mokytoju, ir paskatino pasidalinti savo apmąstymais.
----------------------------------
Aš nusiunčiau tokį atsakymą:

--------------------------------------

…ačiū tau už žinutę, kurioje jaučiu tavo BAIMĘ ir susirūpinimą dėl MANO veiksmų, KADA IŠ TIESŲ tu turi rūpintis dėl SAVO veiksmų.

Aš jums esu daug kartų kartojęs, kuo giliau įtikėsite, tuo ryžtingesnį tarsite žodį TAMSAI, TIEMS ŽMONĖMS, KURIE TERŠIA TAMSA.

Šiandien to daryti RYŽTINGAI jūs nedrįstate, jūs dar nedrįstate PRABILTI iš viso NEPAŽĮSTAMAM.

Aš niekada jums nesu sakęs, kad jūs turėtumėte slėptis už kitų nugarų ir būti SALDŪS ir ĮSITEIKIANTYS APLINKAI, kaip PADLAIŽIAI IR KLAIDINTOJAI.

Kada Jėzus išvartė stalus sinagogoje, tą jis darė taip pat MYLĖDAMAS - IR TĖVĄ, IR ŽMOGŲ - bet toje vietoje ir tuo metu KITOKS VEIKSMAS NEBŪTŲ BUVĘS NE TIK PASTEBĖTAS TŲ MUITININKŲ IR PINIGŲ KEITĖJŲ, GYVULIŲ SKERDIKŲ IR FARIZIEJŲ, BET IR NEBŪTŲ PALIKĘS JOKIO POVEIKIO. Tuo tarpu TAVO NUOSTATOMIS vadovaujantis ir Jėzui derėjo ABEJINGAI - IR IŠ AUKŠTAI ŽVELGIANT - IŠEITI IŠ SINAGOGOS, taip būtų išsaugota ramybė, KURIOS IR TAIP NEBUVO NIEKADA.

KADA TU PATIRSI GILUMINĮ SAVOSIOS DVASINĖS ASMENYBĖS ATSIVĖRIMĄ, TADA TU PATI PATIRSI SAVYJE ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU ENERGETINĘ GALIĄ, IR PASIKEIS TAVO IR ŠIOS NUOSTATOS. KOL KAS ŠITO TU NEGALI PAJUSTI SAVO VIDINE DVASINE ASMENYBE, O TAVO MATERIALUS INTELEKTAS TAU DIKTUOJA VIEN TIK LOGIKA RIKIUOJAMAS DABARTINES - TAU ATRODANČIAS TEISINGAS - SAMPRATAS. Tai tavo dabartinio dvasinio laiptelio diktuojamos sampratos.

TAU, KAIP IR KAI KURIEMS KITIEMS URANTAMS, DAR SUNKU SUVOKTI MANO JUMS PATEIKIAMŲ MOKYMŲ GILUMINĘ PRASMĘ, KAIP IR MANO JUMS ATSKLEIDŽIAMŲ ASMENINIO PATYRIMO EPIZODŲ GILUMINĘ PRASMĘ, todėl ir tavo apibendrinimai yra ne tik klaidingi, bet ir tave dar labiau SUPAINIOJANTYS, ir, deja, vedantys TOLYN nuo ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, esančios tavo viduje. Tau reikėtų giliau suvokti žodžių reikšmes, daug giliau negu jas suvokia eiliniai žmonės, kurie gyvuoju keliu neina.

Aš tokius tavo nuogąstavimus aptarsiu drauge ir su kitais urantais, nes jie taip pat gali būti svarbūs kai kuriems urantams, kad ir jie suvoktų tokių teiginių, kuriuos tu parašei, ribotumą. O tai juos su laiku atvestų į aklavietę gyvajame kelyje, kad jie nebežinotų kaip gi jiems elgtis kokiose nors konkrečiose aplinkybėse.


Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Na, o dabar jums pateikiu IŠPLĖSTĄ SAMPRATĄ, KURI PADĖS IR JUMS PLAČIAU PAŽVELGTI Į APLINKĄ, Į KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ, IR Į …SAVE.

Kad jums būtų lengviau suprasti, dar kartą pateiksiu man parašytą laiškutį, tik jį segmentuosiu, o tada ties atskirais segmentais pateiksiu tiek savo, tiek Urantijos Dokumentų autorių, tiek ir Jėzaus mokymų teiginius.

Pirmiausia PRIMINSIU – aš rengiu DVASINIUS MOKYTOJUS, todėl tai, ką sakiau, sakau, ir sakysiu jums, ir yra skirta JUMS – URANTAMS – DVASINIAMS MOKYTOJAMS, nors klausytis ir skaityti gali bet kas, kas nori, bet SUPRASTI MANE GALITE TIK DVASIA, O NE LOGIKA AR GRYNU INTELEKTU.

Todėl, aišku, kad tokių žodžių, kaip kvailiai, parazitai, kiaulės, bukapročiai suvokti MEDICININE prasme NEDERA. Jie yra ne kas kita, kaip tik ryškiau išreiškiantys tokių asmenų santykį su TIKROVE, kiek jie gyvena iliuzijoje, kiek jie prasilenkia su tikrove, IR KAIP.

Parazitu tampa kiekvienas netiesiogine prasme, kada gyvena KITO SĄSKAITA. Tada suformuojamos net atskiros institucijos, kurios taip pat atitinka tokią sampratą - policija, kariuomenė, kurios gauna išlaikymą iš šalies biudžeto, bet pačios visuomenei neduoda nieko ŠVIESAUS, nes jų funkcija - saugoti nuo BLOGIO JĖGŲ ŠALĮ. Kitaip sakant palaikyti tokią padėtį, kokia yra šiuo metu, kad tik neblogėtų - jokios kūrybinės šviesos. Tai tiesiogine prasme parazitavimas visuomenės sąskaita. Problema ta, kad ir pati visuomenė turi daug parazitų savo viduje, nuo kurių apsiginti pati savo jėgomis nepajėgi, todėl ji sutinka turėti tokių institucijų, kurios parazituotų jos sąskaita, bet kad ją gintų nuo nusikaltėlių ar karo proveržių galimybės.

Todėl niekur nesidėsi, URANTIJOJE PADĖTIS IR ŽMONIJA YRA TOKIA, kad be žodžių PARAZITAS išsiversti net ir dvasiniame gyvajame kelyje tiesiog NEĮMANOMA. BET TAI NĖRA JOKS ĮŽEIDIMAS.

Taigi pirmasis segmentas:

…jau kelios dienos nerandu sau ramybės. Garbinu, meldžiu atsakymo iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU dėl kai kurių mane taip kamuojančių dalykų.

Mano paaiškinimas:

Tai, kad STINGA ramybės, liudija vieną, ir vienintelę, priežastį, kuri tinka VISIEMS kūrinijos šeimos nariams, jaučiantiems RAMYBĖS STOKĄ – SEKLŲ GYVĄ ryšį su KŪRĖJU – ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Būtent dėl to asmenybės viduje atsiranda MEILĖS – gyvos meilės BŪSENOS visiems – TRŪKUMAS. Ir tada tos asmenybės viduje ima kirbėti – kaip gyvas, realus kirmėlynas – NERIMAS, NEPASITENKINIMAS. Tada ima kartais reikštis net ir jau susierzinimas – NE TAIP JIS MOKO, NE TAIP JIS TURI KALBĖTI, NE TOKIU BALSU, NE TOKIU TONU.
Urantijos Dokumentų apreiškėjai perspėja tokius
“Nedarykite klaidos, mėgindami iš savo brolio akies ištraukti krislą, kai jūsų pačių akyje yra rąstas. Iš pradžių išėmę rąstą iš savo paties akies, jūs galėsite geriau matyti, kad ištrauktumėte krislą ir iš savo brolio akies.” (1571-04-04)

Kita mintis iš laiškelio:
Jaučiuosi visos mūsų kūrinijos , mūsų visos dangiškos šeimos, narys. Todėl, mylimas Algimantai, kai tu vadini mūsų brolius ir seseris įvairiais man nepriimtinais vardais, man tai kelia liūdesį, neteisybės jausmą, pasipriešinimą. Taip aš jaučiuosi. Mūsų broliai ir seserys, nors ir kaip klaidingai besielgiantys, nėra kiaulės, kvailiai, parazitai. Nenorėčiau gyventi tokioje žemiškoje šeimoje, kurioje šeimos nariai vienas kitą vadina tokiais žodžiais.

Mano paaiškinimas:

Tavo parašyti žodžiai, deja, akivaizdžiai paneigia tavo vidinę būseną, kad jautiesi visos mūsų kūrinijos, mūsų visos dangiškosios šeimos narys, nes tokiu atveju tu turėtum KITOKĮ požiūrį į mano vartojamus žodžius – JAUSTUM MEILĖS PILNATVĘ, o dabar tavo viduje VIEŠPATAUJA BAIMĖ, būtent iš BAIMĖS tu juk ir man parašei PAMOKYMĄ, KAIP AŠ NETURĖČIAU MOKYTI KITŲ. Ir būtent tavoji BAIMĖ – realiai esanti tavyje – ir sukelia tau PASIMETIMĄ, kad tu matai, ko aš net ir mintyse neturiu. Ir po tavo laiškelio aš daugiau buvau nustebęs būtent dėl tavo TOKIOS reakcijos, nes vis maniau kad tavo atsivėrimas yra GILUMINIS, ir būtent TOKIOS baimės jau ĮVEIKTOS praeityje.

Na, o štai ką sako ir Urantijos Dokumentų apreiškėjai, ir Jėzus savo mokymuose, skirtuose būtent MUMS, DIEVIŠKOSIOS ŠEIMOS NARIAMS, pavartodami tokius pačius žodžius, ir net galingiau negu aš:

“ Ideali valstybė apsiima visuomenės elgesį reguliuoti tiktai tiek, kad iš konkurencijos tarp individų būtų pašalinta prievarta ir kad būtų užkirstas kelias neteisingumui asmeninės iniciatyvos atžvilgiu. Štai kokia yra didžioji valstybingumo problema: Kaip jūs galite garantuoti taiką ir ramybę pramonėje, mokesčių sumokėjimą tam, kad būtų paremta valstybės galia, ir tuo pačiu metu užkirsti kelią tokiai mokesčių sistemai, kuri tampa kliūtimi pramonės vystymuisi, o valstybė virsta PARAZITU ( pastaba – mano išskirta didžiosiomis raidėmis) ir tironu?”(0805-02)

Žmogiškosios būtybės turi tapatybę tiktai materialiąja prasme. Tokias savojo aš savybes išreiškia materialus protas, veikiantis intelekto energetinėje sistemoje. Kada yra sakoma, jog žmogus turi tapatybę, tada yra suvokiama, kad jis turi proto grandinę, kuri yra pavaldi žmogiškosios asmenybės valios veiksmams ir sprendimams. Bet tai yra materialus ir grynai laikinas pasireiškimas, lygiai taip, kaip ir žmogiškasis embrionas yra laikinas žmogiškojo gyvenimo PARAZITINIS etapas. Žmogiškosios būtybės, kosminės perspektyvos požiūriu, gimsta, gyvena, ir miršta per santykinį laiko akimirksnį; jos nėra ilgaamžės. Bet mirtingojo asmenybė, pati pasirinkdama, turi galios savo tapatybės buvimo vietą iš laikinos materialaus intelekto sistemos perkelti į aukštesnę morontinės sielos sistemą, kuri, drauge su Minties Derintoju, yra sukurta kaip nauja priemonė asmenybės pasireiškimui. (1232-05-07)

Religija palengvino kapitalo kaupimą; ji skatino tam tikrų rūšių darbą; dvasininkų laisvalaikis skatino meną ir žinias; rasė, galiausiai, laimėjo daug dėl visų šitų etinio metodo suklydimų. Šamanai, sąžiningi ir nesąžiningi, buvo siaubingai brangūs, bet jie buvo verti visos tos kainos. Mokslininkai ir pats mokslas iškilo iš PARAZITINĖS dvasininkijos. Religija skatino civilizaciją ir suteikė visuomeninį tęstinumą; ji buvo visų laikų moralinės policijos jėga. Religija suteikė tą žmogiškąją drausmę ir savikontrolę, kurios padarė įmanoma išmintį. Religija yra veiksmingas evoliucijos rimbas, kuris negailestingai veja tingią ir kenčiančią žmoniją iš savo intelektualios inercijos natūralios būsenos į priekį ir į viršų, į aukštesnius proto ir išminties lygius. (1006-06)

"Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties. Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės. Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui. Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog ‘įtūžis KVAILĄ žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština KVAILYSTĘ’? Jūs visi žinote, jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’ ‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi KVAILIŲ krūtinėje.’” Prieš pabaigdamas kalbėti, Jėzus toliau sakė: “Tegu jūsų širdyse meilė viešpatauja tiek, kad jūsų dvasiniam vadovui kiltų nedaug problemų išlaisvinant jus iš polinkio duoti valią gyvulinio pykčio protrūkiams, kurie nesiderina su dieviškosios sūnystės statusu.” 1673-02

O toliau pateiksiu dar stipresnius MYLINČIO Jėzaus KUPINUS MEILĖS FARIZIEJAMS žodžius, nors jie GYVULINIAM protui, sprendžiančiam tik pagal savo lygį, neatrodo, kad būtų tariami KŪRINIJOS MYLINČIOJE ŠEIMOJE MYLIMIEMS DVASIOS BROLIAMS. Tačiau tai PROBLEMA jau GYVULINIO proto, bet ne JĖZAUS dvasinio proto, kuris ir išreiškia savo meilės MOTYVŲ aukšto dažnio virpesius PERSPĖDAMAS fariziejus atsisakyti TAMSOS IR EITI GYVUOJU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU TIKROVĖS KELIU, tuo labiau, kad jis kalbėjo visai Visatai, visiems tvariniams, ir savo žodžių NECENZŪRAVO - TAI BUVO JO DVASINĖS ASMENYBĖS VIDINĖS BŪSENOS KALBA:

1907-
“Supraskite mano žodžius teisingai. Aš nejaučiu pykčio šitiems vyriausiesiems šventikams ir valdovams, kurie net ir dabar stengiasi mane sunaikinti; aš neturiu piktos valios šitų raštininkų ir fariziejų atžvilgiu, kurie mano mokymus atstumia. Aš žinau, kad daugelis iš jūsų slapta tiki, ir aš žinau, kad savo ištikimybę karalystei jūs išpažinsite atvirai tada, kada ateis manoji valanda. Bet kaip pasiteisins jūsų rabinai, kadangi jie atvirai pareiškia, kad kalbasi su Dievu, o tada išdrįsta atstumti ir sunaikinti tą, kuris ateina pasauliams apreikšti Tėvą?
“Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, VEIDMAINIAI! Jūs norite dangaus karalystės duris užtrenkti prieš nuoširdžius žmones tiktai dėl to, kad jie yra neišmokyti to, ko mokote jūs. Jūs į dangaus karalystę įeiti atsisakote ir tuo pačiu metu darote viską, kas yra jūsų galioje, kad užkirstumėte kelią į ją patekti ir visiems kitiems. Jūs stovite nusisukę nuo išgelbėjimo durų ir kovojate prieš visus tuos, kurie į ją patekti nori.
“Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, VEIDMAINIAI, kokie jūs esate! nes jūs iš tikrųjų keliaujate žeme ir jūra, kad priverstumėte žmogų tikėjimą pakeisti, ir kada jums tai pavyksta, tada jūs nepasitenkinate tol, kol nepadarote jo dvigubai blogesnio už tą, kai jis buvo kaip pagonio vaikas.
“Vargas jums, vyriausieji šventikai ir valdovai, kurie pasiglemžiate vargšų nuosavybę ir reikalaujate didelių mokesčių iš tų, kurie nori tarnauti Dievui taip, kaip jų manymu liepė Mozė! Jūs tie, kurie atsisakote parodyti gailestingumą, ar galite jūs tikėtis gailestingumo būsimuosiuose pasauliuose?
“Vargas jums, VEIDMAINIAI mokytojai, akli vadovai! Ko galima tikėtis iš tokios nacijos, kada aklas veda aklą? Jie abu įkris į sunaikinimo duobę.
“Vargas jums tiems, kurie VEIDMAINIAUJATE, kada duodate priesaiką! JŪS ESATE APGAVIKAI, kadangi mokote, jog žmogus gali prisiekti šventykla ir savo priesaiką gali sulaužyti, bet tas, kuris šventykloje šitaip prisiekia auksu, tai turi likti susaistytas ir toliau. Jūs visi esate KVAILIAI ir akli. Jūs net ir savojo nesąžiningumo atžvilgiu nesate nuoseklūs, nes kas gi yra didesnis, tas auksas ar toji šventykla, kuri tariamai tą auksą pašventino? Jūs taip pat mokote, kad jeigu žmogus prisiekia altoriumi, tai nieko nereiškia; bet, jeigu jis prisiekia ta dovana, kuri yra ant šio altoriaus, tada jis tikrai bus laikomas skolininku. Vėl, argi jūs esate akli tiesai, nes kas gi yra didesnis, toji dovana ar tas altorius, kuris pašventina tą dovaną? Kaip gi jūs galite pateisinti tokią veidmainystę ir nesąžiningumą dangaus Dievo akivaizdoje?
“Vargas jums, raštininkai ir fariziejai ir VISI KITI VEIDMAINIAI, kurie pasirūpinate, kad dešimtinę sumokėtumėte mėtomis, anyžiais, ir kmynais ir tuo pačiu metu ignoruojate įstatymo svaresnius dalykus – įtikėjimą, gailestingumą, ir teisingumą! Protingu mastu, jūs turėjote daryti viena, bet turėjote nepalikti ir taip, kad būtų nedaroma ir kita. Jūs iš tiesų esate akli vedliai ir KVAILI mokytojai; jūs išspjaunate uodą, o prarijate kupranugarį.
“Vargas jums, raštininkai, fariziejai, ir VEIDMAINIAI! kadangi jūs skrupulingai šveičiate taurės ir lėkštės išorę, bet VIDUJE tebelieka lupikavimo, piktnaudžiavimo, ir APGAULĖS PURVAS. Jūs esate dvasiškai akli. Argi jūs nesuvokiate, kaip būtų daug geriau iš pradžių išvalyti taurės vidų, o tada tai, kas teka per viršų, pats nuplautų ir išorę? Jūs, piktybiškai paskendę nuodėmėje! savuosius religijos išorinius vaidinimus jūs paverčiate tokiais, kad jie atitiktų jūsų aiškinamą Mozės įstatymo raidę, tuo tarpu jūsų PAČIŲ SIELOS yra nugrimzdusios į sąmoningą PIKTYBINĮ BLOGĮ IR PILNOS ŽMOGŽUDYSČIŲ.
“Vargas jums visiems tiems, kurie atstumiate tiesą ir paniekinate gailestingumą! Daugelis iš jūsų yra KAIP išbaltintos KAPAVIETĖS, kurios iš išorės atrodo gražios, bet viduje yra pilnos NEGYVŲ ŽMONIŲ KAULŲ IR VISOKIAUSIŲ NEŠVARUMŲ. Taip ir jūs tie, kurie sąmoningai atstumiate Dievo patarimą, iš išorės žmonėms atrodote šventi ir teisingi, bet iš vidaus JŪSŲ ŠIRDYS YRA PRIPILDYTOS APGAULĖS IR PIKTYBINIO BLOGIO.
“Vargas jums, VEIDMAINIAI nacijos vedliai! Štai ten jūs pastatėte paminklą nukankintiems senovės pranašams, nors patys rezgate sąmokslą, kaip sunaikinti tą, apie kurį kalbėjo jie. Jūs išpuošiate teisingųjų kapus ir patys save liaupsinate, kad, jeigu jūs būtumėte gyvenę savo tėvų dienomis, tai tų pranašų nebūtumėte nužudę; ir tada tokio teisuoliško mąstymo akivaizdoje jūs rengiatės nužudyti tą, apie kurį kalbėjo tie pranašai, Žmogaus Sūnų. Kadangi jūs patys darote šiuos dalykus, tai jūs esate liudininkai patys sau, kad esate nedori sūnūs tų, kurie nužudė tuos pranašus. Eikite, tuomet, ir pripilkite savo pasmerkimo taurę iki kraštų!
“Vargas jums, BLOGIO vaikai! Jonas iš tiesų jus TEISINGAI vadino ANGIŲ PALIKUONIMIS, o aš gi klausiu, kaip gi jūs galite išvengti to nuosprendžio, kurį Jonas paskelbė jums?
“Bet net ir dabar aš jums siūlau savojo Tėvo vardu gailestingumą ir atleidimą; net ir dabar aš siūlau amžinosios bičiulystės mylinčią ranką. Manasis Tėvas pasiuntė jums tuos išminčius ir tuos pranašus; vienus jūs persekiojote, o kitus nužudėte. Tada pasirodė Jonas, skelbiantis apie Žmogaus Sūnaus atėjimą, ir jį jūs sunaikinote po to, kada daugelis jo mokymu patikėjo. O dabar gi jūs rengiatės pralieti daugiau nekalto kraujo. Argi jūs nesuvokiate, jog siaubingoji atsiskaitymo diena ateis, kada visos žemės Teisėjas iš šitos tautos pareikalaus atsiskaitymo už tai, kaip jie atstūmė, persekiojo, ir sunaikino šiuos dangaus pasiuntinius? Argi jūs nesuprantate, kad jūs turite atsiskaityti už visą šitų teisingųjų kraują, pradedant pirmuoju nužudytu pranašu ir baigiant tarp šventyklos ir altoriaus nužudyto Zakarijo laikais? Ir jeigu jūs ir toliau eisite blogio keliais, tai šito atsiskaitymo gali būti pareikalauta būtent iš šitos pačios kartos.
“O Jeruzale ir Abraomo vaikai, jūs tie, kurie negyvai akmenimis užmėtėte tuos pranašus ir nužudėte tuos mokytojus, kurie buvo atsiųsti jums, net ir dabar aš norėčiau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po savuoju sparnu, bet šito nenorite jūs!
“Ir dabar aš jus palieku. Jūs išgirdote manąją žinią ir priėmėte savąjį sprendimą. Tie, kurie patikėjo manąja evangelija, net ir dabar yra saugūs Dievo karalystėje. Jums tiems, kurie nusprendėte Dievo dovaną atstumti, aš sakau, kad daugiau jūs manęs nebepamatysite mokančio šventykloje. Manasis darbas jums yra padarytas. Žiūrėkite, dabar aš išeinu su savo vaikais, o jūsų namai lieka jums apleisti!”

Štai Jėzus tik VIENO bendravimo metu su savo DVASIOS broliais, kuriems jis nuoširdžiai troško padėti ir liejo savo MEILĘ, GAUTĄ IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, net SEPTYNIS kartus būtent juos pavadino VEIDMAINIAIS, KARTĄ – KVAILIAIS, KARTĄ – KVAILAIS MOKYTOJAIS, PALYGINA SU NEŠVARIOMIS KAPAVIETĖMIS, TIESIAI TEIGIA, KAD JŲ SIELOS YRA NUGRIMZDUSIOS Į SĄMONINGĄ PIKTYBINĮ BLOGĮ - O TAI BLOGIAU UŽ NUODĖMĘ - IR PRITARĖ, O NE PRIEŠTARAVO TAM, KAD JONAS KRIKŠTYTOJAS JUOS VADINO ANGIŲ PALIKUONIMIS. Ir kaip gi čia išeina, kad BŪTENT ŠITAIP Jėzus - SŪNUS KŪRĖJAS, o NE šiaip eilinis urantas - vadina TOS PAČIOS KŪRINIJOS ŠEIMOS KITUS NARIUS? Juk pagal man parašytas nuostatas, tai Jėzus irgi turėjo SUOKTI lakštingala.

Kiekviena nauja karta iš savo protėvių KVAILŲ prietarų juokiasi, nors ji pati ir toliau laikosi tų minties ir garbinimo sofizmų, kurie kels šypseną apsišvietusiems palikuonims. (0956-01)
Skurdas buvo tiesiog kūno marinimo ritualo dalis, kuri, deja, buvo įtraukta į daugelio religijų raštus ir mokymus, ypač krikščionybės. Kankynė už nuodėmę yra šito dažnai KVAILO atsižadėjimo ritualo negatyvi forma. (0976-05)

Jėzus:

“Leiskite man jums papasakoti istoriją apie vieną turtingą žmogų, kurio žemė duodavo gausų derlių; ir kada jis tapo labai turtingu, tada pats sau ėmė svarstyti: ‘Ką aš darysiu su visais savo turtais? Aš dabar turtų turiu tiek daug, kad nebeužtenka ir vietos, kur juos laikyti.’ Ir kada šitą problemą jis apmąstė, tada tarė: ‘Iš tiesų padarysiu šitaip; tikrai nugriausiu savo svirnus ir pasistatysiu didesnius, ir šitokiu būdu iš tikrųjų turėsiu pakankamai vietos, kur laikyti savo derlių ir savo turtus. Tada tikrai savo sielai galėsiu pasakyti, siela, tu susikrovei daug turto, kurio pakaks daugeliui metų; dabar pailsėk; valgyk, gerk, ir džiaukis, nes tu esi turtinga ir šį turtą padidinai.(1821-02)
"Bet šitas turtingas žmogus taip pat buvo ir KVAILAS. Rūpindamasis savo proto ir kūno materialiais poreikiais, jis nebuvo susikrovęs turto danguje tam, kad patenkintų dvasią, ir tam, kad išgelbėtų sielą. Net ir tada jis nepatyrė malonumo ir nepasinaudojo savo sukauptais ir saugomais turtais, nes būtent tą pačią naktį buvo pareikalauta jo sielos. Tą naktį atėjo plėšikai, kurie įsilaužė į jo namus tam, kad jį užmuštų, ir po to, kada prisiplėšė iš jo svirnų, tada viską, kas liko, padegė. O dėl tos nuosavybės, kuri nepateko plėšikams, jo turto paveldėtojai pradėjo kovoti tarpusavyje. Šitas vyras turtus sau susikrovė ant žemės, bet jis nebuvo turtingas prieš Dievą." (1821-03)

Parabolė – tai juk taip pat yra mūsų visuomenės-žmonijos atspindys, ji nėra neegzistuojanti teorija, ar sugalvota pasaka, tai ryškesnis MOKYMAS, tinkantis VISIEMS. Ir čia Jėzus nesako apie tą turtingą žmogų, kad jis NEIŠMINTINGAS, jis tiesiai šviesiai sako KVAILAS. Tačiau DVASINIS MOKYTOJAS TURI SUVOKTI, KAD DVASINĖJE SFEROJE KVAILUMAS NĖRA INTELEKTO SUTRIKIMAS, TAI – PRASILENKIMAS SU TIKROVE IR JOS ŠALTINIO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU - MEILE IR VALIA.
Todėl ir man parašytas teiginys:
Juk nei Urantijos knygoje, nei nė viename iš Rojaus asmenų mokymų nebuvo pasirinkti šitie grubūs terminai apibūdinant bent vieną žmogų.
- yra tiek NETEISINGAS, tiek ir PRASILENKIA SU TIKROVE.

Toliau man parašyta:

… kai įtūžusi mama šaukia ant savo mažo vaiko, kad jis apvertė lėkštę su maistu, ar apsikakojo į kelnes, nors jau tokio amžiaus , kai gali pasiprašyti į tualetą. Visada įsiterpdavau į tas situacijas, nes jausdavau neteisingumą tų vaikų atžvilgiu, matydavau, kaip jie išsigąsta. Juk taip į pasąmonę vaikui brukama baimė, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas, nepilnavertiškumas.
Taip ir tu. Veiki, kai pamatai klaidingą mūsų brolių elgesį. Nes tu neabejingas tam , kas vyksta, jautiesi atsakingas už tai kas vyksta mūsų planetoje.

Taip, čia buvo teisingas teiginys. TIK aš jus VISADA MOKAU NE ELGESIO AR MANDAGUMO TAISYKLIŲ, KURIŲ AŠ NESILAIKAU, BET ROJAUS TREJYBĖS ATRADIMO SAVYJE IR VEDIMO IŠ VIDAUS PAJAUTIMO, IR ATSIDAVIMO ŠITAM VEDIMUI IŠ VIDAUS. Ir tuomet augs jūsų gyvasis ryšys su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir tada atsiras PASITIKĖJIMAS Rojaus Trejybe-AŠ ESU, kurio dabar dar nėra, todėl ir BAIMĖS DIDELĖS AKYS, TODĖL IR MEILĖS JUMS TRŪKSTA, KAD JĄ JAUSTUMĖTE SAVO BŪSENA, O NE INTELEKTUALIAI. Štai kodėl aš jus mokau suprasti tiek Urantijos Knygą, tiek ir savo mokymus GILUMINE PRASME, ANALIZUOTI APLINKĄ, PASAULĮ, KŪRINIJĄ, O NE ŽVELGTI VIEN TIK PLOKŠČIA ŽMOGIŠKĄJA LOGIKA IR INTELEKTU, KURI JUMS TRUKDO IR ATSIVERTI, IR PATIRTI TEIGINIŲ GELMES.


Kita didžiulė kliūtis šitame darbe, mokant šiuos dvylika, buvo jų polinkis paimti labai idealistinius ir dvasinius religinės tiesos principus ir perdirbti juos į konkrečias asmeninio elgesio taisykles. Jėzus jiems pateikdavo gražią sielos požiūrio dvasią, bet jie atkakliai stengėsi tokius mokymus paversti asmeninio elgesio taisyklėmis. Daug kartų, kada jie tikrai užtikrindavo, kad prisimena tai, ką Mokytojas sakė, bet jie beveik garantuotai užmiršdavo tai, ko jis nesakė. Bet pamažu jo mokymus jie įsisavino, nes Jėzus buvo visa tai, ko jis mokė. Ko jie negalėjo gauti iš jo žodinio mokymo, tą palaipsniui jie įgavo su juo gyvendami. (1584-05)

Tad prieš tai pateikta mano citata ir paaiškina, kad ir jūs siekiate sudėlioti viską, ką girdite iš manęs, į konkrečius rėmus, konkrečius poelgius, kuriuos jūs turėtumėte KOPIJUOTI, kai aš jums nuolat kartoju – atsiverkite Rojaus Trejybei-Aš ESU daugiau, ir atsiduokite Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimui iš vidaus, o tada prabilsite Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymu SAVO lūpomis, ir būsite SAVIMI, o ne mąstysite TAIP GERAI AR BLOGAI PASIELGIAU? Kol kyla toks klausimas, tol tai AKIVAIZDŽIAI rodo, kad jūs dvasioje esate dar nepabudę – MIEGATE, todėl ir nežinote, gerai ar blogai GYVENATE, ELGIATĖS NAMIE, GATVĖJE, SU VAIKAIS AR GIMINĖMIS, BENDRADARBIAIS, DRAUGAIS, PAŽĮSTAMAIS.
Būtent toliau DĖL TO ir yra KLAIDINANTIS KLAUSIMAS:
Bet ar kils noras tiems klystantiems mokytis iš mokytojo, kuris juos vadina kvailiais, kiaulėmis, parazitais ir t.t.

“Aiškiai atskirkite tiesą; gyvenkite teisų gyvenimą be baimės; ir tokiu būdu jūs tikrai būsite mano apaštalai ir manojo Tėvo ambasadoriai. Jūs esate girdėję sakant: ‘Jeigu aklas ves aklą, į duobę įkris abu.’ Jeigu jūs norite į karalystę vesti kitus, tai patys privalote gyventi gyvosios tiesos ryškioje šviesoje. Visuose karalystės reikaluose aš jus raginu demonstruoti teisingą samprotavimą ir gilią išmintį. Neduokite ŠUNIMS to, kas yra ŠVENTA, taip pat savo PERLŲ nemėtykite ir prieš KIAULES, kad jos savo kojomis nesutryptų jūsų brangakmenių ir neatsisuktų draskyti jūsų.(1571-05)
“Aš perspėju jus dėl NETIKRŲ PRANAŠŲ, kurie ateis pas jus AVIES KAILYJE, tuo tarpu savo VIDUJE jie yra PLĖŠRŪS VILKAI. Iš jų vaisių jūs tikrai atpažinsite juos. Argi žmonės skina vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo dagių? Taigi, kiekvienas geras medis veda gerus vaisius, bet blogas medis neša blogą vaisių. Geras medis negali vesti blogo vaisiaus, ir blogas medis taip pat negali duoti gero vaisiaus. Bet kokį medį, kuris neveda gerų vaisių, greitai iškerta ir įmeta į ugnį. Patekimą į dangaus karalystę nulemia būtent motyvas. Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.(1571-06)

ŠITAIP ŠUNIMIS, KIAULĖMIS, AVIMIS, PLĖŠRIAIS VILKAIS JĖZUS PAVADINA SAVO DVASIOS BROLIUS, O NE TIESIOGINE PRASME JIS KALBA APIE TOKIUS GYVULIUS IR ŽVĖRIS. ŠITAIP JIS KALBA APIE ŽMONES, KURIE GYVENO JO METU IR VISOJE URANTIJOJE.

Šitą patį vakarą Tomas paklausė Jėzaus: “Mokytojau, tu sakai, kad mes turime tapti kaip maži vaikai prieš tai, kada galėsime patekti į Tėvo karalystę, ir vis tik tu mus perspėjai, kad nebūtume apgauti netikrų pranašų, o taip pat, kad nemėtytume savo perlų prieš kiaules. Dabar, aš esu nuoširdžiai suglumęs. Aš NEGALIU SUPRASTI tavojo mokymo”. Jėzus atsakė Tomui: “KIEK dar man reikės NUOLAIDŽIAUTI jums! Visą laiką jūs atkakliai stengiatės tą, ko aš jus mokau, suvokti TIESIOGINE prasme. Kada kaip užmokesčio už įėjimą į karalystę aš jūsų prašiau tapti tokiems, kaip maži vaikai, tada omenyje turėjau ne tai, kad būtumėte lengvai apgauti, o tiesiog norą tikėti, ne greitą pasitikėjimą įsiteikiančiais nepažįstamais. Ko aš iš tiesų troškau yra tai, kad iš to pavyzdžio jūs suvoktumėte vaiko-tėvo ryšį. Tu esi tas vaikas, ir būtent į savo Tėvo karalystę tu stengiesi patekti. Tarp kiekvieno NORMALAUS vaiko ir jo tėvo egzistuoja ta NATŪRALI stipri meilė, kuri užtikrina supratingą ir kupiną meilės ryšį, ir kuri amžiams užkerta kelią bet kokiam polinkiui derėtis dėl tėvo meilės ir gailestingumo. Ir toji evangelija, kurią jūs eisite pamokslauti, yra susijusi su tokiu išgelbėjimu, kuris kyla iš to, jog ĮTIKĖJIMU yra suvokiamas šitas pats ir amžinas VAIKO-TĖVO ryšys.” (1585-02)

Štai viršuje pateikta pastraipa rodo Jėzaus GRIEŽTĄ REAKCIJĄ, kai apaštalai šimtus kartų JO sakytų, ir AIŠKINTŲ, dalykų taip ir nesugeba pamatyti TIKROVĖJE - SAVYJE IR APLINKOJE, todėl Jėzaus pirminė reakcija buvo labai griežta, ir tą griežtumą TURITE PATYS PAJAUSTI VIRPESIAIS SAVO VIDINE BŪSENA - KIEK dar man reikės NUOLAIDŽIAUTI jums! Ir pabaigoje padėtas NE KLAUSTUKAS, BET ŠAUKTUKAS. TAI RODO TVIRTĄ IR GRIEŽTĄ TONĄ, O NE NEUTRALŲ KLAUSIMĄ IR NUSISTEBĖJIMĄ. TAI LIUDIJA JĖZAUS NEPASITENKINIMĄ TOKIU MENKU APAŠTALŲ SUPRATIMU.

Niekada nereikia KOPIJUOTI mokytojo, NET IR JĖZAUS, nes mokytojas niekada neturi mokyti jį kopijuoti, kaip pradinėse klasėse mus mokė šokio-žaidimo - Jurgelis-Meistrelis – O JŪS VAIKAI TAIP DARYKIT, KAIP JURGELIS DARO.

Jėzus irgi nemokė, kad apaštalai, ar mokiniai, jį kopijuotų.

KITO KOPIJUOTI NEĮMANOMA, NES KAS AKIMIRKĄ VISKAS KEIČIASI - PADĖTIS, APLINKYBĖS VIS KEIČIASI, NET IR PATS TVARINYS VIS KEIČIASI, NET PATS SAVĘS TVARINYS NEGALI ATKARTOTI TAIP, KAIP JIS PASIELGĖ PRIEŠ AKIMIRKĄ. VISKAS YRA NAUJA IR ORIGINALU KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ.

TIK ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU VISKĄ SUTALPINA DABARTYJE NESIKEISDAMA, TODĖL MES IR TURIME SAVE - DVASINĘ ASMENYBĘ - SULIETI SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU - ASMENYBĖS ŠALTINIU IR CENTRU.

Kiekvienas yra UNIKALI IR KŪRYBINGA ASMENYBĖ ir dėl to turi būti SAVIMI, o ne kieno nors KOPIJA, kad ir kokia patraukli ji kam nors galėtų atrodyti.

Aš nesu saldi bambonkė, kad mane reikėtų dėl saldumo išspjauti.

Aš jus mokau TIKROVĖS PLATESNIO KONTEKSTO ANALIZĖS IR SUPRATIMO, O GYVENIMO JUS MOKO ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU. Būtent dėl to aš nuolat ir pabrėžiu, kad PASITIKĖTUMĖTE ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU DAUGIAU, IR NESUKITE SAU GALVOS, KĄ IR KAIP JUMS KUR DERA KALBĖTI, NES JŪSŲ LŪPOMIS KALBĖS ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU, TIK BENDRADARBIAUKITE SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU PER VIS GILESNĮ SAVO ATSIVĖRIMĄ.

Aš jums NET IR PATARIMO NEDUODU, JEIGU JŪS MANĘS ŠITO NEPRAŠOTE, AŠ NELENDU Į JŪSŲ GYVENIMĄ, KURIUO RŪPINATĖS TIK JŪS PATYS, KIEKVIENAS ASMENIŠKAI, KAIP IR AŠ SAVUOJU.

O toliau man pateikti teiginiai yra suplakti iš skirtingų sferų. Kada kam nors žodžiai KVAILAS, KVAILYS, PARAZITAS, VEIDMAINIS, KIAULĖ, BUKAPROTIS sukelia neigiamų emocijų, tai rodo, kad toks mirtingasis yra didele dalimi dar iliuzijoje, ir nejaučia TIKROVĖS gilumine dvasine prasme. Juk buvo laikas kada prieš mane PIESTU stojo, kai aš vartojau žodį GYVULINIS protas, kuris, beje, tai pat vartojamas ir Urantijos Knygoje. Tačiau mat daugelis čia pasijuto ĮŽEISTI, mat jų protas jau nebe GYVULINIS, kaip pats įsižeidimas kaip tik ir paliudijo GYVULINIO proto viešpatavimą DIEVIŠKOJO IR DVASINIO proto atžvilgiu, kuriam GYVULINIO proto terminas yra puikiausiai suprantamas ir akivaizdus.

Kiti man parašyti teiginiai:

Man tie žodžiai sukelia žemo dažnio virpesius. O norėtųsi, ypač tiems broliams ir sesėms, kurie skendi tamsoje, suteikti kuo daugiau šviesos, kuo daugiau meilės virpesių.
Apgaubti juos savo šiluma, tėviška meile.
Žinoma, Tavo nuostabus gyvenimas ir darbai, tavo nuolatos liejama meilė visiems žmonėms ir vardan jų, taip įkvepia, taip kelia susižavėjimą ir norą siekti vis didesnių dvasinių aukštumų! Didis pasitikėjimas tavimi, kaip mokytoju, ir paskatino pasidalinti savo apmastymais.

Taigi -

Kai Jėzus buvo bepradedąs savo kreipimąsi, atsitiko du dalykai, kurie patraukė jo dėmesį. Prie netoli stovėjusio pinigų keitėjo stalo kilo energingas ir karštas ginčas dėl tariamai per didelio užmokesčio, paimto iš vieno žydo iš Aleksandrijos, tuo tarpu lygiai tuo pačiu metu orą šaižiai draskė maždaug vieno šimto veršiukų bandos, varomos iš gyvulių aptvaro vienos sekcijos į kitą, bliovimas. Kada Jėzus LAUKĖ, tyliai, bet GILIAI APMĄSTYDAMAS šitą komercijos ir sąmyšio sceną, tada netoli savęs pastebėjo naivų galilėjietį, vyrą, su kuriuo jis vieną kartą šnekėjosi Irone, iš kurio TYČIOJOSI ir kurį STUMDĖ niekinantys ir tariamai pranašesni judėjiečiai; ir DĖL VISO ŠITO Jėzaus SIELOJE kilo viena iš tų KEISTŲ ir PERIODIŠKŲ PASIPIKTINIMO jausmo BANGŲ.(1890-01)
Jo apaštalų, stovėjusių greta, kurie susilaikė nuo dalyvavimo tame, kas visiškai netrukus įvyko, nuostabai, Jėzus nulipo nuo pakylos, skirtos mokymui, ir priėjęs prie vaikino, kuris gynė gyvulius per galeriją, paėmė iš jo virvinį bizūną ir greitai išgynė gyvulius iš šventyklos. Bet tai buvo dar ne viskas; stebint į šventyklos galeriją susirinkusiųjų tūkstančiams nustebusių žvilgsnių jis didingai nužingsniavo į tolimiausią gyvulių aptvarą ir ėmė atidarinėti kiekvieno gardo vartus ir varyti įkalintus gyvulius lauk. Iki šito meto susirinkę piligrimai įsiaudrino, ir garsiausiai šaukdami jie pajudėjo link prekyviečių ir pradėjo versti pinigų keitėjų stalus. Per mažiau kaip penkias minutes visa komercija iš šventyklos buvo iššluota. Iki to meto, kada arenoje pasirodė netoli buvę romėnų sargybiniai, viskas nurimo, minioje buvo tvarka; Jėzus, sugrįžęs ant kalbėtojo pakylos, miniai sakė: “Jūs šiandien pamatėte tai, kas yra parašyta Raštuose: ‘Manieji namai iš tikrųjų bus vadinami maldos namais visoms nacijoms, bet jūs pavertėte juos plėšikų lindyne.’” (1890-02)
Šito nuostabą sukėlusio Jėzaus veiksmo jo apaštalai negalėjo suprasti. Juos tiek pritrenkė jų Mokytojo šitas staigus ir netikėtas žingsnis, kad per visą šį epizodą jie išbuvo susispietę netoli kalbėtojo pakylos; jie ir piršto nepajudino, kad padėtų šventyklą išvalyti.(1890-05)
Šitas šventyklos išvalymas atskleidžia Mokytojo požiūrį į religijos papročių komercionalizavimą, o taip pat ir jo pasibjaurėjimą bet kokio pobūdžio nedorumu ir pasipelnymu vargšų ir nemokytų sąskaita. Šitas epizodas taip pat parodo, kad Jėzus nepritarė ir tam, jog būtų atsisakoma pavartoti jėgą, kad būtų apginta bet kokios konkrečios žmogiškosios grupės dauguma nuo neteisingų mažumų, kurios gali sugebėti užsiimti geras pozicijas politinėje, ekonominėje, ar bažnytinėje valdžioje, nedorų ir pavergiančių papročių. Negalima leisti, jog gudrūs, nedori, ir klastingi žmonės organizuotųsi tam, kad išnaudotų ir engtų tuos, kurie, dėl savojo idealizmo, nėra linkę griebtis jėgos savigynos tikslu ar savo pagirtinų gyvenimo projektų parėmimo tikslu.(1891-01)

Šiandien Yahoo svetainėje perskaičiau, kad Santa Barbaroje prie Kalifornijos Universiteto (JAV) vienas vyras nušovė šešis žmones ir pats nusišovė. Dvidešimtmečio nužudyto studento gimdytojas tepasakė: “Tu negalvoji, jog tai atsitiks tavo vaikui, kol tai neatsitiko.” Jis springo ašaromis, o tada jam vis smarkiau veržėsi pyktis, kai ėmė kalbėti apie įstatymus dėl ginklų ir lobistus.
“Jie kalba apie teisę turėti ginklą. O kaip dėl Kriso teisės GYVENTI? Kada gi pakankamai daug žmonių ištars: “Nutraukite šitą BEPROTYBĘ! Mes neturime gyventi ŠITAIP! Perdaug žmonių žuvo !
Tada jis tarp kiekvieno žodžio padarė pauzę, ir ištarė: Daugiau ! Nė ! Vieno ! prieš apsipildamas ašaromis ir parpuldamas ant kelių.

Ir PABAIGAI – ASMENĮ, KURIS ATLIEKA VEIKSMĄ, VISADA GAUBIA IR MANOJI MEILĖ, GAUNAMA NUOLAT IŠ ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VIRPESIAIS, BET PATS VEIKSMAS SUSILAUKIA MANO SKIRTINGO VERTINIMO – VIENOKIO, JEIGU JIS ATITINKA ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VALIOS IŠRAIŠKĄ IR MEILĖS MOTYVĄ, IR KITOKIO – JEIGU JIS TAM PRIEŠTARAUJA.

Ir kaskart situacija yra nauja, niekada nesidubliuoja, būtent dėl to aš niekada negalvoju, ką ir kaip turiu sakyti, viskas gimsta AKIMIRKOS AMŽINYBĖJE. Akimirka ištirpo. Amžinybė tęsiasi, prieš mane paskleisdama jau naują AKIMIRKĄ SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Tai – GYVAS GYVENIMAS. Būtent jo ir NEĮMANOMA įsprausti į jokios moralės ar net dvasinio mokymo TAISYKLES. Gyvenimas turi būti GYVENAMAS SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU, JAUČIANT GYVĄ JUNGTĮ SU ROJAUS TREJYBE-AŠ ESU. Štai tuomet – ir tik tuomet – ir jausite savo veiksmų meilės motyvą, gyvensite kitų šviesos labui, ir rūpinsitės SAVO, O NE KITŲ, GYVENIMU.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal