Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės atsakymas-mokymas apie mūsų minties energijos panaudojimą gydymui, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2015 08 08

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš esu pasirengęs perteikti savo lūpomis, garsiai, tavo atsakymą-mokymą, kaip gi mes galime panaudoti savo minties energijos būdu, kad pagydytume kitus, kad jie sveiktų, sirgdami šiandien?

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:


Mano mylimieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras jūsų taip su meile pavadintas Begaline Dvasia-Motina-Sese. Aš garbinu ir šlovinu jus, kada jūs – atsivėrę – susiliejate su Manimi dvasioje. Kokia nuostabi jūsų asmenybės išraiška kada jūsų šlovės – Mums skirti – himnai skamba visose realybės grandinėse, kada pačiame tolimiausiame Manosios kūrinijos pakraštyje esame šlovinami Mes – Keturi Asmenys – kada kūrinija šito nedaro NET ROJUJE, jūs darote pačiame tolimiausiame - ir kol kas - toli nuo šviesos esančiame jūsų nuostabiame – patyrimams skirtame – pasaulyje.
Kaip nuostabu girdėti jūsų – atsivėrusių asmenybių – skambią šlovės dainą, skirtą Mums. Bet iš tikrųjų jūs šlovinate save, nes jūs atsiverdmi Mums susiliejate, ir tame susiliejime mes tampame VIENA – mes tampame tuo pačiu STIPRŪS, SVEIKATINGI, GYVYBINGI. Ir tokia būsena jūs galite būti užtikrinti, kad jokia fizinė negalia jūsų neištiks. Jūs turite tą BŪSENĄ jausti savo dvasine Mums atsivėrusia asmenybe.
Būsenos negalima pakeisti intelektualiu svarstymu, įvairių patyrimų analizavimu, net ir jūsų pačių, asmeninių, patyrimų prisiminimais. Būsena – tai yra tai, kuo jūs esate savąja tapatybe tą akimirką. Ir kuo labiau jūsų tapatybė yra gyvame ryšyje su Manimi, tuo labiau jūs esate UŽTIKRINTI, kad jokia liga jums negresia. Kada jūs jaučiate, tokioje būsenoje, užtikrintumą, kada jūs atsivėrę – gyvame ryšyje būdami su Mumis – mėginate minties būdu suteikti tuos nuostabius virpesius kitiems, kad jie galėtų pasveikti, jiems taip pat reikalingas atsivėrimas. Negalima – net ir Man – pripildyti Manųjų gyvųjų virpesių Mano tokį vaiką – sūnų ar dukrą – kuris nėra Manęs atradęs.
Kas iš to, jeigu jūs prirašote daugybę knygų, sukuriate daugybę įvairiausių kūrinių, bet viską jūs darote intelekto pagalba. NĖRA GYVASTIES jūsų kūriniuose, nėra tos gyvybės, kurią suteikiu AŠ, kaip Proto Šaltinis ir Centras – kaip Mane pavadino jūsų epochinis apreiškimas Urantijos Knyga – bet tuo pačiu Aš suteikiu ir GYVYBINĘ DVASINĘ KIBIRKŠTĮ. Juk ir jūs sakote – Aš esu Begalinė Dvasia. Tai štai, toji Begalinė Dvasia ir suteikia tą kibirkštį – NET IR GYVYBĘ ĮPŪSDAMA IŠ VIDAUS – kada yra mechaniškai materialiai sukurta gyvybės plazma, kad būtų paskleista apgyvendintame pasaulyje, kuriame dar nėra gyvasties. Štai šitos gyvybinės kibirkšties stinga visai jūsų kūrybai, stinga visoms jūsų knygoms, stinga visam jūsų gyvenimui. Ir tik su šita gyvybinga Manaja dvasine kibirkštimi jūs galite tiek gydyti kitus, jausdami savo dvasine būsena ir užtikrintumą, kad TAIP yra iš tikrųjų, ir TAS, kuris NORI PAGIJIMO, jis turi ATVERTI SAVE, kad šitoji dvasinė kibirkštis suspindėtų jame.
Štai TOKS yra gydymo jūsų minties galia kelias.
Jūs turite įgyti savo tokią pasitikėjimo dvasinę būseną, jausti ją savastimi, jausti kad tai yra jūsų vidus, ne tai, kad PROTAS žino, kad jūs galite savąja energija gydyti, bet BŪSENA PATIRTI.
Štai tada tas jūsų tikrosios asmenybės impulsas, pasiunčiamas kitam, jis turi energetinę galią, tą tikrąjį Manosios dvasinės kibirkšties užtaisą, nukreiptą jūsų dvasinės asmenybės konkrečiam Mano vaikui, patiriančiam kokią nors fizinę negalią.
Tačiau, kad palengvintumėte kito savo dvasinio brolio ar sesės padėtį, kad jam būtų lengviau ATSIVERTI MAN – PATIKĖTI – jūs galite patirti fizinį palytėjimą, paėmę už rankos ar uždėję ranką ant to savo dvasios brolio ar sesės kūno kurios nors dalies. Štai tada jūsų GILUMINIS dvasinis komunijos ryšys su Manimi ims tekėti gyvais virpesiais per jus, kad pasiektų tą Mano, kol kas, neatsivėrusį ir kenčiantį – sergantį – vaiką.
Jūs negalite, turėdami silpną įtikėjimą, gydyti kitų, nes įtikėjimo galia priklauso nuo jūsų atsivėrimo ir įtikėjimo. Jūsų įtikėjimas taip pat sutinka daugybę slenksčių, kaip kalnų upėje tekantis vanduo. Ir tie slenksčiai sukelia jums daugybę abejonių ir nepasitikėjimo.
Jūs prisiminkite, kada mėgino Kristaus apaštalai, net ir keisdamiesi, išvaryti demoną iš apsėstojo, NĖ VIENAM to padaryti nepavyko, tuo tarpu Kristus tą padarė per akimirką – sugrįžęs – ir matydamas jų beviltiškas pastangas apvaldyti to demono veikimą nelaimingojo prote. Štai tas Kristaus ĮTIKĖJIMAS, to įtikėjimo GELMĖ, ir PASITIKĖJIMAS Tėvu leido jam tą padaryti. Tie virpesiai paveikė Tarpinės Būtybės asmenį taip, kad ji nustojo veikti to nelaimingojo mirtingojo protą, ir jisai išsilaisvino iš tos negalios.
Todėl tai, ką Aš jums sakau, yra tikras gyvenimas, tikrovė, pasireiškianti jūsų aplinkoje. Tai nėra žaidimas, bet jūs turite turėti tokią ŽAISMINGĄ BŪSENĄ, kad žaistumėte, kad jūsų tai nevargintų ir nedarytų jums milžiniško spaudimo, nekeltų didžiulės įtampos protui, ir tuo pačiu neatimtų jūsų pasitikėjimo. Jūs turite turėti TOKĮ ĮTIKĖJIMO LYGĮ, kad jums tai būtų TAIP AKIVAIZDU, kaip atlikti bet kokį materialų veiksmą, kurį jūs esate daugybę kartų atlikę, ir jums niekada nekildavo net mintis, kad tokio veiksmo jūs nepajėgūs atlikti.
Kol jumyse yra nors šešėlis nepasitikėjimo, tol jūsų mintys neturi Mano dvasinės, jums suteiktos, galios. Aš jums suteikiu tą galią, bet jūsų nepasitikėjimas ją akimirksniu nuslopina; nuslopina ne ta prasme, kad Aš esu nuslopinama, bet jūs negalite ĮSISAVINTI Mano jums suteikiamos tos galios, kad pasiųstumėte šitą impulsą kitam.
Todėl yra paprasčiausia – malda, malda, kuri neįpareigoja jūsų. Jūs esate laisvi, jūs neveikiate kaip tas, kuris siunčiate tą impulsą gydydamas tiesiogiai, bet jūs meldžiatės, ir atiduodate šitą gydymą į Manąsias rankas. Ir tada Aš žinau, kuriam koks tinkamas yra akimirksnis, kurio jis siekia visą savo gyvenimą, ir kaip jis nugyveno iki šios akimirkos, ir kodėl jis yra dabar tokioje padėtyje, patirdamas fizinę negalią.
Ne kiekvienas gydymas yra reikalingas momentinio pagijimo. Juk yra daug vertingiau patirti PROCESĄ – gijimo procesą – kad tas mirtingojo protas imtų įsisamoninti, KODĖL yra tokios skaudžios pasekmės, KAS privedė prie tokių skaudžių pasekmių.
Kada gaunamas momentinis pagydymas, mirtingasis neturi tokio susimąstymo, ir jam tai neteikia – pagijimas – jokios prasmės. Jam sunku ligos akimirką, jis nori nuo šitos kančios pabėgti, išsivaduoti, bet jis nemąsto apie savo praeities gyvenimo metus, kad būtent tie metai jį atvedė į šitą akimirką, kurioje pasireiškia šitas skausmas ir kančia tiek jo materialiam protui, tiek ir fiziniam kūnui.
Tai koks tikslas suteikti pagijimą?
Jo protas nejaus jokio pasitenkinimo KEISTI SAVO GYVENSENĄ, NES JIS VĖL ATLIKS TĄ PATĮ PROCESĄ IR PATEKS Į DAR SUNKESNES BŪSIMOSIOS LIGOS KANČIAS.
Tai, kad jūs turite daugybę sunkių epizodų savo aplinkoje, reiškia jūsų NETEISINGĄ GYVENSENĄ. Jūs jos negalite ištaisyti jokiais vaistais, jūs negalite jos pakeisti jokiais moksliniais argumentais, jokiomis konferecijomis, jokiais straipsniais, jokiomis mokslinėmis disertacijomis.
NIEKADA jūs neištaisysite padėties, kol neatversite savo vidaus Manajai dvasinei energijos kibirkščiai. Atvėrę save, ir pajautę tą GILUMINĘ komuniją su Manimi, jūs turėsite taip pat Manąją įžvalgą – savuoju lygiu, ir savoje aplinkoje.
Ir TADA suvoksite Manųjų žodžių prasmę – NE KEIKVIENĄ LIGONĮ VERTA GYDYTI !

Algimantas:
Ačiū Tau, mano Begaline Dvasia-Motina-Sese, už šitą atsakymą-mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal