222. Tėvo mokymas apie bažnyčią, 2015 08 13, Vilnius, Rapolo bažnyčia
Štai tokios, tokelės su ta ritualine bažnyčia.
Ką tik sugrįžau iš Vilniaus TIKRO MIESTO, ką paprastai vadinu išėjimą jau toliau negu Žvėryno ribos, ir dargi net už Seimo. Šiandien kažkodėl net pasiekiau Žaliąjį tiltą, nors ruošiausi eiti į Panoramą – Žvėryno gale.
Taigi, per Žaliąjį tiltą perėjau į kitą Neries pusę, ir net nepastebėjau, kad nuimtos tos tiek daug priešiškumo sukėlusios skulptūros, kurios man VISADA LABAI PATIKO, DAR TARYBINIAIS LAIKAIS, IR DABAR PATIKO TAIP PAT. Už tilto tuoj pat pasukau į kairę ir ėjau į Centrinę universalinę parduotuvę – arba kaip dabar SAKO – PRAMOGŲ IR VERSLO CENTRĄ.
Tačiau prie Rapolo bažnyčios pastebėjau kažkokį akmenyje iškaltą simbolį ir užrašą, kad čia dirbo ir gyveno monsinjoras Vasiliauskas. Panorau užeiti į bažnyčios vidų.
Durys plačiai atvertos, viduje keli žmonės, ir vienas drūtas, neaukštas vyras – besižvalgantis. Pamaniau – turistas, net vaikštinėja centriniu taku, ir net nepriklaupia. Šiaip jau visi net kunigai, kurie zuja daugybę kartų ten ir šen, jau nekalbu apie paprastus tikinčiuosius, visi praeidami iš vienos pusės į kitą visada pasisuka į altorių, priklaupia ir persižegnoja. Na, jau ASAI kunigai – tik MECHANIŠKAI linkteli per vieną kelį, ir permeta ranka lanku tarsi pasivėdindami – užteks ir tiek. O šitas vyriokas tik dairosi, tik nužiūrinėja, tikrai – ne katalikas.
Atsisėdau ant suolo, beveik vidurį bažnyčios, ir ėmiau garbinti Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Po to pradėjau melstis, bert labai greitai atėjo mintis užrašyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymą, tuo labiau, kad niekada to bažnyčioje dar nebuvau daręs.
Atsimerkiau, ir pamačiau, kad tas vyriokas – gal 50 sulaukęs – mėlynais marškiniais, chaki spalvos liemene apsitaisęs, aišku, ryte buvo šiandien daug vėsiau negu ankstesnėmis dienomis, ir liemenė tikrai pravertė, išeina iš bažnyčios patalpų prie pat altoriaus – sustoja, ir vis dairosi aplink, vis nužiūrinėja ir mane. Aišku, jam tikrai atrodysiu keistai – rašo kažką tarsi ne maldos namai būtų, o koks OFISAS – KONTORA.
Priėmiau ir užrašiau mokymą anglų kalba. O jau grįžęs į Žvėryną, turėjau jį išversti ir patalpinti čia – apačioje – o taip pat atspausdinti ir anglišką tekstą, nes bažnyčioje jį užrašiau tušinuku, ant lapelių, mažyčių, tad būtina šį tekstą dar suvesti į kompiuterį.
Nežinau, kiek užtruko mokymo priėmimas, bet baigiau – 12.44 – ir po šito dėkojau Rojaus Trejybei-AŠ ESU už šį mokymą, vėl garbinau Rojaus Trejybę-AŠ ESU ir meldžiausi. Tik netikėtai pajutau, kad kažkas tarsi stovi šalia. Atsimerkiau – prieš mane stovi šitas vyras – Bažnyčią UŽDAROME? – O KAM JĄ DARYTI, TEGU VISĄ LAIKĄ BŪNA ATVIRA. – Uždarome PIETŲ pertraukai. – Kokia gali būti bažnyčiai pietų pertrauka, tegu ji būna atvira kiaurą dieną ir naktį – Ką ir net naktį? Na ir pasakėte NESĄMONĘ, PONE, kas gi eina į bažnyčią naktį. – O ką gali žinoti, kam gali prisireikti ramybės ir naktį, tai tegu jam ir bus atvira bažnyčia, kad joje atrastų ramią aplinką. – Na ir NESĄMONES sakote, PONE – naktį reikia miegoti, o ne vaikščioti į bažnyčią. – Teisingai, naktį reikia miegoti ir ilsėtis. Bet gi yra ir tokių žmonių, kuriuos kamuoja NEMIGA, štai jeigu jie tik žinotų, ateitų į bažnyčią naktį, čia nusiramintų, juk Kūrėjas – Rojaus Trejybė – čia paskleidžia savo ramybę taip, kad ją gali ir pajausti nemigos kankinamas, o tada grįžus užmigtų nuostabiai ramiu miegu. – Na, jau, PONE, kalbate tikras nesąmones, niekas naktį į bažnyčią neis. – O kiek šiandien guli sergančių ligoninėse, ir niekas nežino, kad reikia gydymo iš Rojaus Trejybės, o ne vaistų dėka, vaistai – tai chemikalai. Jie tik kenkia. – Sutinku, kad gydo Dievas. – Tai tuomet ir Bažnyčia turi būti prieinama VISADA – IR NAKTĮ TAIP PAT. – O juk žinote, KOKIE dabar žmonės – jie nebe žmonės, tikri ŽVĖRYS. Prieš porą dienų pavogė JĖZULIO nedidelę skulptūrą, štai ten stovėjo, o dabar nebėra JĖZULIO.
Jo veidą perkreipė pyktis – TOKIUS REIKIA NE Į KALĖJIMĄ SODINTI, BET ŠAUDYTI. – Ne, šaudyti nereikia nė vieno, o bažnyčioje nereikia laikyti iš viso jokių didelių materialių turtų, tegu čia bus tik RAMYBĖ. – Ką jūs, PONE, kalbate nesąmones, dabar jaunimas tik užeina į bažnyčią ir dairosi, ką galėtų pavogti, iš karto. – Todėl ir leiskite jiems būti bet kada, kad pajaustų ramybę, o ne turtus laikykite, kad juos galėtų pavogti. Už juos tik pasimelskite, vis tiek jie pajaus jūsų maldos poveikį. – Juos reikia ŠAUDYTI. – VISAS RAUDONAS VEIDAS ATRODĖ TUOJ TUOJ SPROGS, RANKOS SUGNIAUŽTOS Į KUMŠČIUS, PAČIOS NESĄMONINGAI KYLA SMOGTI TIEMS NEMATOMIEMS VAGIAMS – Aš gi jums, PONE, sakau, pavogė JĖZULIO SKULPTŪRĄ, NE TURTUS. – Mano vardas Algimantas, koks tavo? – Boleslovas. – Boleslovai, bažnyčia MIRŠTA iš viso, todėl melskis ir už tuos, kurie pavogė Jėzaus skulptūrą, ir už visus, aš už juos irgi pasimelsiu, ir pasimelsiu už TAVE – BOLESLOVAI. – Ačiū, ačiū…
Didžiulės durys UŽSIVĖRĖ IŠ VIDAUS, DIDELĖJE SPYNOJE PASIGIRDO SUKAMO DIDELIO RAKTO MATALINIS SPARGTELĖJIMAS. BAŽNYČIA – PIETAUJA…
Ėmiau melstis ir už tuos vagis, ir už Boleslovą, ir dėkoti už šį patyrimą.
------------------------
Algimantas:
Manos Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, šioje ritualinėje ir iliuzinėje bažnyčioje, garbinu ir šlovinu GYVOSIOS TIKROVĖS ŠALTINĮ IR CENTRĄ, garbinu ir šlovinu už Tikrovę – ir Evoliuciją – už gyvybę visoje Kūrinijoje, ir mūsų planetoje, garbinu ir šlovinu…
Aš prašau tavęs mokymo ir atsakymo – Kodėl šitoks didžiulis yra bažnyčios pastatas? Kam reikėjo statyti tokius milžiniškus bažnyčių statinius?
Tėvas:
Mano tikrasis sūnau, Aš esu Visuotinis Tėvas, ir VISŲ Tėvas, Aš reiškiu tau pagiriamąjį žodį už tavo bendrą gėrio kūrimą drauge su Manimi, ir už tokį veiksmingą atstovavimą Man, šitoje planetoje, kuri yra taip toli nutolusi nuo Manosios gyvenamosios Buveinės.
Būk tikras, Aš pastatysiu jums net dar didingesnio grožio MANĘS GARBINIMO NAMUS negu šitas didžiulis – šiuo metu tau taip atrodantis – šios bažnyčios pastatas, kuriame tu esi. Tik turėk kantrybės, ir būsi visiškai sužavėtas šiais Mano Namais tau, ir sužavėtas savo viduje taip smarkiai, kad nesugebėsi išreikšti išorėje šiam susižavėjimui tolygiu džiugesiu. Būk tikras, jūsų kraštas bus tas kraštas, kuris turės Manosios Gyvosios Šventovės Rūmą, ATITINKANTĮ JOS KOKYBĘ – JŪSŲ GYVĄJĮ ĮTIKĖJIMĄ.
Tuo tarpu šis katalikų maldos namų pastatas yra tokio didžiulio tūrio dėl to, kad viduje išlaikytų pakankamai oro kvėpuoti minioms, kurios anksčiau rinkdavosi čia į ritualines pamaldas. Dar daugiau, jūs turite turėti omeny, jog jūsų viduramžiais, kada religija viešpatavo žmogiškajame prote jūsų planetos šitoje dalyje, tada buvo labai svarbu ritualinei religijai kontroliuoti žmogiškąjį protą prispaudžiant jį tam tikra fizine DIDYBE. Štai dėl to ir buvo tiek įprasta turėti ne tik didžiulius pastatus, bet ir jų eksterjerą papuošti didžiulėmis kolonomis, ir šituo daryti užuominą į tam tikrą sąsają su ankstesnėmis istorinėmis žmonių imperijomis, kurios turėjo didingus pastatus ir altorius, o taip pat ir milžiniško dydžio aukojimo vietas. Tai tam tikra prasme turėjo tikslą išreikšti sąsają su Visagaliu Dievu.
Šiandien jūsų bažnyčios lankomumas žymiai susitraukė, ir tu net jauti, kad jis artimoje ateityje sumažės ganai žymiai. Taigi, jūsų bažnyčios didžiuliu – milžiniškai didžiuliu – laipsniu yra tuščios, ir per tą laiką tarp ryto ir vakaro pamaldų yra lankomos jūsų dvasios brolių-turistų iš kitų šalių.
Tokiu būdu, kada daugiau nebėra tiek daug tikinčiųjų, Bažnyčiai labai sudėtinga išsilaikyti ir palaikyti bažnytinius pastatus tinkamos būklės dėl pinigų stygiaus. Taigi, būtų daug išmintingiau turėti daug mažesnes vietas maldoms, tokiam nedideliam skaičiui tikinčiųjų, bet jūsų šiandieninis protas nenori taikyti šios rūšies formulės jūsų dabartinei padėčiai bažnyčios viduje, net jeigu jūs ją panaudojate savo veiklos kitose sferose.
Bažnyčios didingumas nėra pilnas, jo net ir neįmanoma iki galo išreikšti, jeigu tikintieji neatsiveria Man ir nedalyvauja gyvojoje komunijoje su Manimi, ir po kiekvienų ritualinių pamaldų nejaučia pakylėjimo dvasioje ir nėra pripildyti Manosios gyvosios Energijos virpesių taip, kad tokie tikintieji ne tiktai paaukotų pinigų paremti Bažnyčią ir Jos Dvasininkus savo pinigais, bet taip pat jie trokštų įnešti ir savo asmeninių pastangų indėlį ir į Bažnyčios Pastato gražinimą iš Vidaus ir iš Išorės.
Tu gerai žinai iš savo paties – kad ir neilgalaikės – dvasinės patirties, jog tie tavo dvasios broliai ir sesės, kurie yra atsivėrę Man daugiau, jie trokšta paremti tave ne tik savo pinigais, bet taip pat ir savo širdimi-siela-dvasia. Dėl to jie siunčia tau ir savo maldas. Ir tai yra jūsų Brolystės iš Vidaus žiedo skleidimasis šitoje širdyje-sieloje-dvasioje, kuri patiria šį jausmą savyje, ir kuri paremia tave išorėje.
Kiekvienas centas paaukotas Gyvosios Šviesos VISIEMS labui tikrai bus suskaičiuotas Manajame Banke aukštybėse, ir Aš TIKRAI NIEKADA neužmiršiu sumokėti procentų už jūsų tokį indėlį, kada jūs įnešate savo indėlį savo pinigais MANO EVOLIUCINIAM SUMANYMUI, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas per Manąjį Ambasadorių – ALGIMANTĄ.
Jūsų dabartinė ritualinė bažnyčia yra MIRŠTANTI bažnyčia, ir šitoje agonijoje ją rems vis blogiau, ir mažiau tikinčiųjų. Taip, kad net ir jūsų politikų veidmainiavimas jos nebeišgelbės, kuomet jie paskiria biudžeto pinigų Bažnyčiai, nors šalies biudžete yra ir pinigai surinkti iš ateistų, kurie netiki Bažnyčios Dogmomis, o jūsų šalies pagrindinis – Fundamentalus Įstatymas – Konstitucija – teigia, kad jūsų religija yra atskirta nuo valstybės.
Įsivaizduok, kas būtų su visa kūrinija, jeigu Aš teigčiau VIENAIP, tuo tarpu veikčiau tiesiog PRIEŠINGAI? Iš kiek gi Manųjų Sūnų ir Dukrų Aš tikrai užsitarnaučiau jų Meilę, Pagarbą, ir Pasitikėjimą? Tai reikštų nei daugiau nei mažiau kaip MANOSIOS EVOLIUCIJOS MANAJAI KŪRINIJAI PABAIGĄ.
Aš neturiu gebėjimo jus apgauti net per mažiausią jūsų plauko šešėlio suktelėjimą.
Tiesiog atsiverk Man vis DAUGIAU, ir PASITIKĖK MANIMI IR TIKĖK TUO, KĄ GAUNI IŠ MANĘS MANOSIOS ENERGIJOS VIRPESIAIS.
RITUALINĖ BAŽNYČIA YRA MIRŠTANTI, JI ŽENGIA Į SAVO KONVULSIJŲ ETAPĄ.
Dėl to Aš tau sakau, jog greitai TAVASIS ŽODIS PRADĖS SKAMBĖTI GARSIAU VISAI ŽMONIJAI IR PLANETAI ! BŪK TIKRAS DĖL TO !
Mokymas priimtas anglų kalba Vilniuje, Rapolo bažnyčioje, 12.44
2015 08 13
Išverstas į lietuvių kalbą – 21.00
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano broliškas apkabinimas
Algimantas