224. Tėvo mokymas apie ĮTIKĖJIMĄ, 2015 09 27

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Mano Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš šlovinu ir garbinu tave ir visus savo dvasios brolius ir seses mokau tave garbinti ir šlovinti tiek Urantijos grupėje, tiek ir per gyvąsias pamaldas mūsų gyvojoje šventovėje, pavadintoje tavo vardu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje Garbinu ir šlovinu tave laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji, amen.
Aš trokštu išgirsti tavo mokymą apie ĮTIKĖJIMO prasmę. Kodėl mums turėtų būti reikalingas įtikėjimas, jeigu visos kūrinijos nušvitimas eina per individo patyrimą, o įtikėjimas patyrimo nei pakeičia, nei atstoja jį.
Taigi, kokia yra įtikėjimo prasmė mūsų gyvenime?

Tėvas:


Mano Sūnau, Aš esu tavo Tėvas, kaip esu ir visų Tėvas, Aš garbinu ir šlovinu tave kiekvieną akimirką, kai tik tu garbini ir šlovini Mano Asmenį, nes tokiu momentu mes esame SUSILIEJĘ, kaip VIENA DVASIOJE.
Tu tik pažvelk į visiškai neseną vos kelerių metų praeitį, kuomet keliavai su apreiškimo knyga – Urantijos Knyga – aplink visą Lietuvą. Kas tave skatino dvi vasaras laiką leisti miegant miške vienam fizine prasme, nors DVASINE RPASME DRAUGE SU MANIMI IR SU KITAIS MANO LYGIAVERČIAIS ROJAUS TREJYBĖS PARTNERIAIS, O DABAR JAU TU ŽINAI, JOG NET IR VISUMINĖ DIEVYBĖ – AŠ ESU – TAIP PAT BUVO SU TAVIMI, NETGI IR TAVO VIDUJE DVASIOJE? Kas tave motyvavo leisti naktis miške, o ne viešbutyje? Tai buvo tavo gyvas ir dvasinis ĮTIKĖJIMAS. Šis realus MANO VAROMOSIOS GALIOS pasireiškimas tavo viduje išsiliejo tavo ĮTIKĖJIMU, kurį tu iš tikrųjų ir sau pačiam atradai per savo begalines ir nuolatines kasdienes pastangas. O per tą laikotarpį iki tavo gyvojo įtikėjimo, tavo gyvosios asmenybės viduje protas neturėjo jokio tokio patyrimo, išskyrus perskaitytus naujus teiginius vadinamajame Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime. O teiginys, kad tikėjimas skiriasi nuo įtikėjimo, nors žmonės nedaro jokio skirtumo tarp šių dviejų, vedė tavo protą į šio skirtumo apmąstymus teoriniu lygiu be jokio praktinio patyrimo, dėl to tu neturėjai jokio supratimo apie kokius nors pakeitimus tavo sąmonėje artimiausioje ateityje, kas susiję su tavo gyvojo įtikėjimo atradimu. Tad tu mąstei apie tikėjimą ir įtikėjimą intelektualiu požiūriu neturėdamas jokio patyrimo šioje sferoje. Tu turėjai trumpą patyrimo akimirksnį TIKĖDAMAS VISKUO, KĄ SKAITEI URANTIJOS KNYGOJE. Ir tai buvo toks akivaizdus faktas, jog tu nekėlei jokių klausimų dėl šių teiginių iš apreiškimo knygos. Tavo gilus tikėjimas tuo, ką tu sužinojai iš Urantijos Knygos buvo dėl tavo dvasinės asmenybės troškimo daugiau pažinti ir studijuoti Kūriniją ir Kūrėją, tavo asmenybės protas buvo ATSIVĖRĘS tokio pobūdžio informacijai, todėl tavosios asmenybės sąmonės ir pasąmonės virpesiai buvo labai artimi Urantijos Knygos Dokumentų Apreiškėjų virpesiams, tad šitie teiginiai rezonavo tavosios asmenybės viduje. Dėl to buvo lengva patikėti tuo, ką tu skaitei, net ir neturint įtikėjimo jokio patyrimo. Bet gi tavo tavosios asmenybės protas buvo labai arti to, kad peržengtų NET ir per ĮTIKĖJIMO slenkstį, kuris yra asmenybės gyvosios komunijos ryšys su TIKROVĖS Šaltiniu ir Centru – KŪRĖJU – tai yra su MANIMI – nes tai yra vienintelis būdas atverti savo asmenybę Tikrovei, dar neatrastai, ir dėl to dar nepatirtai, nors ir EGZISTUOJANČIAI KŪRĖJO – MANO - GRYBŠNYJE.
Ir būtent tik po to, kada asmenybė ATRANDA KŪRĖJĄ – ROJAUS TREJYBĘ-AŠ ESU – SAVYJE, ĮTIKĖJIMAS PAVIRSTA Į TIKRĄJĮ ĮTIKĖJIMĄ IR LABAI GREITAI JIS MOTYVUOJA ŠIĄ ASMENYBĘ GYVAJAI KOMUNIJAI SU KŪRĖJU – VISOS KŪRINIJOS TĖVU IR MOTINA. Šitame gyvosios dvasinės komunijos procese asmenybės ĮTIKĖJIMAS visada eina anksčiau už šios asmenybės veikimą visų labui, kadangi įtikėjimas yra tas KANALAS per kurį varančioji energija – galia – pasiekia asmenybę tiesiai iš Kūrėjo – iš Manęs – veikti drauge su Kūrėju – su Manimi.
Veikimas yra asmenybės patyrimas, o asmenybės įtikėjimas yra kaip kuras mašinos varikliui, kaip vėjas laivo burėms, nes jis suteikia judėjimo impulsą mašinai ar veda laivą visų labui, ir patyrimo būdu veikiant drauge su Kūrėjų – su Manimi – šitas pats įtikėjimas yra transformuojamas į asmenybės PASITIKĖJIMĄ KŪRĖJU – Manimi – ir SAVIMI, kuris savo ruožtu suteikia asmenybei tokį patyrimą PAŽĮSTANT TIKROVĘ NET IR IKI JOS PATYRIMO.
Kiekvieno įtikėjimas yra kaip katalizatorius jo veikimui visų labui. Be įtikėjimo jūs nesugebėtumėte žengti nė vieno žingsnio į tai, kas nežinoma, kadangi jūsų neužtikrintumas ir abejojimas sutrukdytų jums jausti jūsų pačių pasitikėjimą, kad atliktumėte veiksmą.
Be savojo įtikėjimo tu nebūtum galėjęs atlikti šių dviejų kelionių su Urantijos Knyga po Lietuvą, kai stovėdavai ir garsiai skelbdavai Mano gyvą žodį visiškai tau nepažįstamiems dvasios broliams ir sesėms įvairių miestų gatvėse, kadangi šią misiją tu atlikai išimtinai vedamas savojo ĮTIKĖJIMO Manosios GALIOS.

Dabar, kai tu sukaupei šį patyrimą, tai gerai žinai, jog šis patyrimas vystė tavo charakterį, kad būtų dar stipresnis, ir tavo įtikėjimas taip pat sustiprėjo, kadangi jie abu yra abipusiškai susiję ir daro abipusį poveikį vienas kitam. Nors įtikėjimas eina pirmiau patyrimo, tačiau kada pirmasis patyrimas yra sukauptas, kad patvirtintų įtikėjimo teisumą, tai šis patyrimas taip pat vysto ir įtikėjimą.
Įtikėjimas ir patyrimas yra JŪSŲ ASMENYBĖS CHARAKTERIO PASIREIŠKIMO VISŲ LABUI VIENAS NUO KITO NEATSIEJAMI DU ASPEKTAI. Kuo gilesnį turite įtikėjimą, kuo stipresnė yra jūsų komunija su Manimi, tuo energingesnis ir veiksmingesnis yra jūsų veikimas drauge su Manimi, net ir taip, kaip Aš vedu jus iš vidaus. Jūs galite pamatyti skirtumą tarp savojo tikėjimo ir įtikėjimo tuomet, kada jūs atrandate Mane ir suvokiate šį milžinišką skirtumą, kad galite lygiai taip tvirtinti, jog įtikėjimas ir patyrimas yra Mano gyvojo medžio dvi šakos, kurios papildo viena kitą Mano gyvaisiais virpesiais taip, kad visa asmenybė kaip Mano individuali ir amžina dovana jums atsiskleistų iš savo potencialų aktualais, jog šituo nustebintų net ir pačios asmenybės tapatybę.
Įtikėjimo prasmė yra visiškai neišmatuojama, nes jis bus reikalingas visa laiką, kada jums reikės prisiimti nuolat naujus iššūkius, kurie atves jus į jums visiškai nežinomas situacijas, kuriose jūs anksčiau nesate buvę, ir būtent jūsų įtikėjimas tikrai ateis jums į pagalbą, kad šis naujas iššūkis yra pagal jūsų pečius, net ir taip, kaip buvo ir jūsų ankstesnieji iššūkiai, kurie taip pat jums kėlė neužtikrintumo ir abejonių, o kai kuriomis akimirkomis kėlė net ir pasitikėjimo savimi stygių, ir būtent kaip tik vien tiktai jūsų įtikėjimas, kuris visa laiką buvo vis gilinamas jūsų asmeninės komunijos ir veikimo su Manimi dėka, o tai ir leido jums pasisiūlyti savo noru prisiimti naujus iššūkius, kurie yra būtini visos kūrinijos labui.
Štai kodėl niekada neabejokite tuo, kad jūs tikrai mėgausitės savo amžinuoju nuotykiu su Manimi įvairiose Manosios kūrinijos dalyse, ir kuri vis labiau tampa taip pat ir jūsų, nors jūs dar ir nepatyrėte šito plataus ir įvairiapusio darbinio bendradarbiavimo su savo kitais dvasiniais broliais ir sesėmis, ir net iš kitų planetų.

Tad jūs galite savąjį įtikėjimą palyginti su LOKOMOTYVO GALIA PIRMYN TRAUKIANČIA JŪSŲ PATYRIMŲ TRAUKINĮ. Kuo didesnis lokomotyvas, tuo stipresne galia jis traukia traukinio vagonus, prikrautus jūsų vis naujų patyrimų.

Tad puoselėkite savo gyvąjį įtikėjimą į Mane ir veikimą su Manimi, ir būtent tiktai tokiu būdu jūsų asmenybė tikrai užsitikrins stiprios valios charakterį, pateikiantį Mano atvaizdą savo asmeniniu kasdieniu gyvenimu, PAGAL SAVO ATITINKAMO LYGIO ĮTIKĖJIMĄ.

Algimantas:
Ačiū mano Tėve, už tavo mokymą, Manoji valia, kad būtų Tavoji. Amen.

2015 09 27


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal