Tėvo mokymas - AR VERTA ŠVĘSTI MINDAUGO KARŪNAVIMO DIENĄ LIETUVOJE? 2016 07 06

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, savo – ir visų – Motiną ir Tėvą, savo Šaltinį ir Centrą – ir VISUMOS – Šaltinį ir Centrą, ir noriu iš tavęs gauti mokymą – kokia yra Mindaugo karūnavimo dienos prasmė, ar ją reikėtų Lietuvoje švęsti?

Tėvas:


Mano mylimiausias sūnau, ir vienodai mylimas, kaip ir visi Mano sūnūs ir dukros, Aš esu Pirminis Šaltinis ir Centras – tavo ir visų Tėvas, kupinas Savosios Meilės Energijos, kurios visos niekada neišliesiu – per visą Amžinybę – nes aš ją gaminu be perstojo iš Savęs, ir lieju visai Kūrinijai – pagal jos poreikį.
Jeigu jūs – kiekvienas asmeniškai – atrandate Mane SAVYJE, jūs imate savo būsena Mane PATIRTI SAVO VIDUJE. Ir šitoks patyrimas jus ima veikti iš vidaus, per Mano jums suteiktą dvasią – Minties Derintoją – KAIP DVASINĘ asmenybę, KURIĄ AŠ JUMS IRGI PADOVANOJAU SU AMŽINU POTENCIALU MANO MEILĘ PATIRTI, ir jos trokšti dar daugiau, per visą amžinybę, ir būtent atsivėrimo Man akimirką, kada jūs imate Mane patirti savo viduje, ar jūs nors menkiausia savosios asmenybės dalele ir kertele prisimenate jūsų dvasios brolio Mindaugo karūnavimo dienos šventę, taip dirbtinai mėginamą išpopuliarinti ir švęsti? Tikrai neprisimenate ne tik šios dienos šventimo, bet ir bet kokios kitos jūsų sumąstytos materialios šventės paminėjimo jūs prisiminti ir puoselėti tą dvasios akimirkos komunijoje negalite. Todėl jums yra vienas, ir vienintelis, atsakymas – kas tąją akimirką gyvojoje komunijoje su Manimi nustoja egzistavimo ir prasmės jūsų viduje, tai ir nėra iš Manęs, tad ir prasmės tokiam reikalui neteikite, nes jūs jau patyrėte Mano aukštesnio – dieviškojo kilnumo ir gyvybingumo Šviesą savo viduje, tad ją ir plėskite, gilinkite, ir mėgaukitės ja, gerdami ją savo asmenybės savastimi – savo tapatybe – ir savo gyvenimui kasdienoje pradėkite suteikti DVASIOS ATSPALVIŲ PRASMĘ, NES ŠITĄ PRASMĘ JUMS DOVANOJU AŠ – JŪSŲ PAČIŲ – VISŲ LABUI.
Tačiau jūs turite savo aplinkoje prisitaikyti tiek, kad dabar egzistuojanti tokia suteršta kolektyvinė sąmonė jūsų asmenybės gležno daigo nesumaitotų visa savosios tamsos ir prietarų galia, kuri gali pasireikšti net masinės psichozės išraiška jūsų kokio nors perdaug ryškaus veiksmo akimirką, kada jūsų veiksmai bus iškreiptai suvokti kaip nepagarba ir panieka kolektyvinės sąmonės priimtoms nuostatoms, dogmoms, ir šventėms. Štai kodėl jūs turite būti BUDRŪS IR IŠMINTINGI, REMDAMIESI TIK Į MANO VEDIMĄ IŠ VIDAUS, KAD PAJUSTUMĖTE, KAIP AŠ JUS LAVIRUOJU TARP JŪSŲ GYVENIMO POVANDENINIŲ IR JUMS GALINČIŲ SUKELTI PROBLEMŲ, JUMS NEMATOMŲ IR NESUVOKIAMŲ, RIFŲ.
Jūs jau esate savo gyvenimo patyrimais visa galva aukštesni už kitus Mano vaikus, neinančius gyvuoju keliu, ir visą laiką liekančius savo pačių susikurtų netikrų ir dirbtinių dogmų ir švenčių įtakoje, ir vien tik šituo pažeidžiančių Mano valią ir priesaką VISIEMS – BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ. Tad kaip gi jūs galite vieną savo dvasios brolį tiek išaukštinti, o patys tiek nupulti žemai į tamsą, kad jam net paskirti atskirą dieną jo aukštinimui ir garbinimui, o tuo pačiu savęs visapusiam sumenkinimui ir savojo orumo praradimui?
Tik Manųjų vaikų pasąmoninė baimė ir neleidžia jiems patirti išsilaisvinimo iš jos gniaužtų, kad jie atsigręžtų į Mane, ir atrastų Mane savyje, tada nė vienas Mano sūnus ar dukra nebus tiek išaukštintas kitų akyse, kad net tas, kuris žudė kitus mano vaikus ginklu ir ugnimi, būtų dabartinės civilizacijos ir mąstymo kartoje šitokiu būdu tiek iškeliamas į aukštybe kaip jų visų vedlys, kuriam dera nusilenkti net daugiau kaip po aštuonių šimtų metų įvairių ritualų atlikimu ir jų tolimesniu puoselėjimu.
Jūsų dvasinės Manosios Meilės ir Šviesos badas ir yra toji priežastis, kad jūsų materialus protas turi sugalvoti įvairių dienų paminėjimą, kaip šventinę išraišką visos šalies mastu, kad nors kiek paįvairintų savojo tamsaus – BE MANĘS – kasdienos egzistavimo monotoniją, ir tuo pačiu nors kiek patirtų ir savo sąsają su istorine praeitimi, kuri to paties tamsos pilno materialaus proto, esančio baimės gniaužtuose, veikimu yra iškreiptai ir nepelnytai aukštinama ir puoselėjama, kaip gyvoji jūsų jungtis su tais tariamais praeities didvyriais, jūsų dvasios broliais, kurie žudė kitus jūsų dvasios brolius, niekuo ne blogesnius ir už jūsų taip šiuo metu aukštinamus kunigaikščius ir karalius. Ir jūs visi darote lygiai tą pačią klaidą, kurią darė ir Mano kiti vaikai, gyvenę tos tamsos ir agresijos aplinkoje – jie kėlė savo karo vadus ir dėkojo jiems už duonos kąsnį, kurį atėmė iš kitų savo dvasios brolių ir sesių, ir net šiuos naikino kaip savo priešus. Ir taip susvetimėjime ir tamsoje susiskaldę jie vieni kitų realiai nekentė, ir tuo pačiu bijojo jiems pralaimėti, nes tai natūraliai jiems reiškė mirtį ir kančias. Ir toji BAIMĖ vertė juos saugoti save ŽUDANT kitus. Bet gi tai buvo BAIMĖS mąstymas ir tamsa. Šiandien jūs turite jau šimtmečių patyrimą – kančių ir skausmų kolektyvinės sąmonės patyrimą – ir vis tiek nieko nemąstote ir nesimokote iš savosios praeities, ir net dabarties nesugebate apvaldyti, todėl jūs imate perdėtai puoselėti jėgos ir karo politiką ir jai nusilenkiate SAVO PUIKYBE, o Mane visiškai PANIEKINATE IR NET ATSTUMIATE, kad einate atvirai prieš Mano valią, kurios vykdymo pavyzdį jums net prieš du tūkstančius metų taip gyvai, ir kasdienėje aplinkoje, demonstravo savo gyvenimu Mano Sūnus Kūrėjas, Mykolas, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Ar nors viename savo mokyme jis mokė savo apaštalus ir mokinius – eikite ir žudykite kitus savo dvasios brolius ir seses pagonis, kurie jus laiko priespaudoje ir engia? Jis mokė MEILĖS VISIEMS, tuo pačiu ir žydus tuo metu engusiems pagonims, ir MANOSIOS VALIOS VYKDYMO KASDIEN PAPRASTO GYVENIMO APLINKOJE. Tai kodėl tada jūs organizuojate karinius paradus, kodėl jūs perkate ginklus, kas jus šito išmokė, iš kur jūs imate tokius mokytojus ir savo vedlius, kurie jus atvirai klaidina? O jūs esate akli ir kurti – visiškai NEBEMATOTE IR NEGIRDITE NEI MANĘS, NEI JĖZAUS KRISTAUS MOKYMO – MYLĖKITE VIENAS KITĄ, NET IR TAIP, KAIP JUS MYLIU AŠ. Tai iš kur toks jūsų PUIKYBĖS šaltinis ir centras, kad jūs Tiesą ir Šviesą paminate ir išniekinate, o tamsoje šlitinėjate, ir dar žavitės savo žudynių istorija ir savo tariamais ir išgalvotais didvyriais? Nejaugi jums būtina ir toliau gyventi tokį sunkų ir kupiną skausmo gyvenimą, kad Aš – kaip ir jūsų dvasios brolis, Manasis Mylimas Sūnus, savo vardu valdantis šią Vietinę Visatą, MYKOLAS – Jėzus – jums nieko nereiškiame net loginio mąstymo prasme? Nejaugi jūs nesusimąstote savyje, kad dabartinė vis agresyvėjanti jūsų aplinka savaime nepašviesės nededant tam jūsų – kiekvieno – asmeninių pastangų? Nejaugi jūsų mąstymas yra tiek degradavęs ir materijos, dogmų, ir ritualų gausos tiek užvaldytas jūsų viduje baimės pasireiškimu, kad jums ir minties nekyla, kad būtent nuo jūsų asmeniško – kiekvieno – pastangų indėlio ir galima prieš Mano Evoliuciją einančią TAMSĄ APŠVIESTI MANIMI – MEILE IR TIKROVE?

TAIP, TIKRAI JŪS NESUSIMĄSTOTE, TODĖL IR ESATE PATENKINTI, KADA JŪSŲ VIEŠPATIJA YRA MATERIJA, IR JOJE JŪSŲ MATERIALUS PROTAS JAUČIA NORS IR NEDIDELIU LAIPSNIU APSIRAMINIMĄ, KADA PAJUNTA IR TOKIŲ RITUALINIŲ ŠVENČIŲ METU KITUS TOS PAČIOS ŠVENTĖS DALYVIUS, ESANČIUS GRETA. Šitokiu būdu KOLEKTYVINĖ SĄMONĖ yra sustiprinama, ir tokios šventės – visiškai ritualinės ir negyvos – nesuteikiančios jokio DVASINIO PAKYLĖJIMO, KAD ATSIVERTUMĖTE MAN, IR PAJAUSTUMĖTE MANE SAVYJE – tęsiamos toliau, iš kartos į kartą, kad ir jaunoji karta gyventų tamsoje – DAR DIDESNĖJE BAIMĖJE, NES BE MANĘS, ATRASTO SAVYJE, DEGRADACIJA VYKSTA NESUSTABDOMAI KIEKVIENOJE VĖLESNĖJE KARTOJE DAUG SPARČIAU NEGU ANKSTESNĖJE KARTOJE. PASIREIŠKIA MASINIO KRITIMO PAGREITIS.
Mano jums suteikta laisva valia turi būti sulieta su Manąja, net ir taip, kaip tą demonstravo Jėzus prieš du tūkstančius metų, ir kaip šioje kartoje tą imate vis drąsiau demonstruoti ir jūs, Mano mylimiausi vaikai, vadinami urantais, kad Manoji Evoliucija įsiviešpatautų Manąja MEILE IR TIKROVE, kurioje nėra vietos ne tik karaliams ir karalienėms, bet ir jokiam ginklui, nes Manoji Meilė yra NEPRANOKSTAMA GALIA IR GARANTIJA RAMYBĖS, PALAIMOS, IR TAIKOS VISAME PASAULYJE.
NAUDOKITĖS MANIMI, KAD IŠSAUGOTUMĖTE SAVE, IR ATEITĮ ŽMONIJAI – IR KŪRINIJAI.

Algimantas:
Ačiū tau, mylimas Tėve, už šį puikų mokymą. Manoji valia, kad būtų TAVOJI – Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU. Amen.

Vilnius, 2016 07 06
10.30


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal