246. Visuotinės Dievybės AŠ ESU mokymas-atsakymas į Algimanto klausimą - Kaip čia yra, kad anksčiau - prieš 25-30 metų - buvo didesnis tarpusavio supratimas negu dabar, buvo mažiau prievartos, konfliktų, karų, kai protas vis tik turi vystytis pirmyn, o ne judėti atgal į viduramžius? 2016 10 14
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave – VISAGALĮ IR VISAIŠMINTĮ KŪRINIJOS ŠALTINĮ IR CENTRĄ, IR MELDŽIU TAVE MOKYMO-ATSAKYMO – Kodėl vis tik dabar dingo toji santarvė, kuri buvo aplinkoje prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, juk tavieji vaikai turėjo tapti kiekvienoje kitoje kartoje išmintingesni už praeities kartas, o dabar visur vyksta akivaizdi beprotybė – stato namus, ir tuoj pat juos bombarduoja, griauna, gamina narkotikus ir juos pardavinėja net vaikams, ir puikiai suvokia, jog tai nusikaltimas, o narkotikų prekyba tik auga, ginklų-žudiklių gamyba plečiasi, prievarta stiprėja visur – tarp šalių, šalies viduje, šeimos viduje, net paties individo viduje, nes niekada nebuvo tiek savižudybių, koks skaičius yra pasiektas dabar, ir tai dar ne riba, kiek žūsta avarijose, kada vairuoja mašinas tiesiog girti, ir net girtos moterys, o juk prieš tuos trisdešimt metų tokiu laipsniu nei nusikaltimų, nei visuotinės pasaulio degradacijos nebuvo, nors materiali pažanga įvairių technologijų srityje tokia milžiniška, kad jau nebespėji dairytis, kaip viskas juda pirmyn, tik tai nesuartina – priešingai – atitolina ir izoliuoja mirtinguosius. Tad KODĖL mirtingasis tapo PRIEŠU PATS SAU, KUR DINGO IŠMINTIS, KAI PROTAS DEMONSTRUOJA TOKIAS MATERIALIOS CIVILIZACIJOS VIRŠŪNES?
AŠ ESU:
Mano mylimiausias sūnau, aš esu jūsų visų AŠ ESU, dėl to matau jus visus VISUMINIU ŽVILGSNIU, IR MATUOJU JUS VISUMINIU MATU. KADA JŪSŲ ŽVILGSNIS APŽVELGIA TOLI MATOMĄ PEIZAŽĄ, ARGI JŪS PASTEBITE, KOKS YRA VIENAS AR KITAS MEDIS KREIVAS, KOKIA NETAISYKLINGA YRA VIENO AR KITO LAPO FORMA, KAI JŪSŲ ŠIRDIS YRA SUJAUDINTA TO PEIZAŽO VISUMINIO VAIZDINIO GROŽIO, IR TŲ JUNTAMŲ VIDUJE ENERGINIŲ VIRPESIŲ? Štai tas virpesys jūsų viduje – kaip jūs pavadinate – širdyje – o tikrovėje jūsų SMEGENYSE – MATERIALAUS ORGANO SUDĖTINGAME CHEMINIŲ REAKCIJŲ, IR JŲ PASEKMIŲ-IMPULSŲ SUKELIAMŲ POVEIKIŲ KIEKVIENOJE LĄSTELĖJE PROCESO VISUMINĖJE IŠRAIŠKOJE, KURIĄ JŪS IR PAVADINATE JUS SUJAUDINUSIU IKI ŠIRDIES GELMIŲ POTYRIU – VYKSTA MANŲJŲ JUMS SIUNČIAMŲ AUKŠTO ENERGINIO DAŽNIO REALIŲ IR GYVŲ VIRPESIŲ ATSIKARTOJIMAS JŪSŲ SMEGENŲ VEIKIMO – KAIP MATERIALIOS PRIEMONĖS – DĖKA, NES JŪS PAJUNTATE MANO VIRPESIŲ ANTPLŪDĮ, IR MĖGAUJATĖS TUO GROŽIU.
Tačiau tas MATERIALUS grožis – peizažas – sakykim, besileidžiančios už materialaus matymo lauko horizonto saulės – tai tik impulsas, kuris akimirkai jus atitraukė nuo jus supančios kasdienės aplinkos poveikio, jūs persikėlėte, savo DĖMESIO išraiška, į tą netikėtai jūsų akims atsivėrusį vaizdinį, kuris ir leido jums pajusti MANO VIRPESIŲ ENERGIJĄ, KURI JAU BUVO JUMYSE IR IKI TO PAMATYTO VAIZDO. Juk nebuvo taip, kad jūs pamatėte tą saulėlydžio nuostabų jūsų akims, ir širdžiai – protui-smegenims – vaizdinį, ir tada AŠ ėmiau jums lieti SAVO Energiją, kad jūs ir patirtumėte didžiulę vidinę palaimą ir pasitenkinimą – kaip jūs dažnai sakote – SIELAI. Jūs MANO virpesius pajutote IŠ KARTO – AKIMIRKSNIU – su tuo pastebėtu vaizdu. Ir ne vienas iš jūsų tokią akimirką prisimenate ir MANE, pakomentuodami – DIEVIŠKAS VAIZDAS, DIEVIŠKAS SAULĖLYDIS, TOKIO DAR NIEKADA NEMAČIAU.
JŪSŲ APIBŪDINIMAS JAU PRIKLAUSO NUO JŪSŲ DVASINIO IMLUMO IR SUGEBĖJIMO PAJUSTI, KUO AUKŠTESNIO DAŽNIO MANO ENERGIJOS VIRPESIUS. Ir jeigu jūs esate imlesni Mano Šviesai ir Tikrovei, tuomet ir Mane prisiminsite DAUG GREIČIAU, kada materialus vaizdas jums pasiųs impulsą patirti VIDINĮ PASITENKINIMĄ, nors jūs nieko materialaus už tai negavote – nei kokių nors materialių dovanų, nei jokios materialios premijos, nei kažkas jums pasisekė jūsų asmeninėje aplinkoje, o PASITENKINIMĄ PAJUTOTE REALŲ IR TIKRĄ SAVO VIDUJE. Tai jums ir yra paliudijimas, kad AŠ VEIKIU JUS IR IŠ IŠORĖS, KAD PAJUSTUMĖTE SAVE VIDUJE, NES JUMYSE ESU AŠ. Kol šito jūs nejaučiate dienos rūpesčių apimti, ir savo siekių apsuptyje, tol jūsų protas yra sukoncentruotas ne į vidų, o į jūsų aplinkoje kilusių problemų sprendimą – jūsų protas apimtas įtampos ir nerimo, kad jūs ieškote sprendimo ne VISŲ ŠVIESOS LABUI, bet kaip jums tokioje konkrečioje padėtyje spręsti iškilusią konkrečią vieną problemą – apie visumą jūs nemąstote, nes nėra kada tokiais niekais – jūsų samprata – jums užsiiminėti. Todėl jūsų ir visos pastangos yra nukreiptos tik SAVO ASMENS labui, net ir jūsų taip dažnai aukštinamoje šeimoje, kuri Manęs nė iš tolo neįsileidžia į savo KOLEKTYVĄ. Todėl jūs ir esate savo šeimose visi SUSVETIMĖJĘ – VAIKAI SU TĖVAIS, TĖVAI SU SENELIAIS, VYRAS SU ŽMONA, DĖL TO JŪS NEPATIRIATE NEI SANTARVĖS, NEI DARNAUS VEIKIMO VISŲ LABUI.
Kada jūsų protas yra imlesnis intelektualių lygčių sprendimui, nes jūs savo intelektualumą vystote tik paviršiuje, ir tuo patys žavitės, bet gilumoje jūsų protas žvelgia visiškai ne į tą pusę, į kurią žvelgti jam sumaniau AŠ – SAVĘS PRITAIKYMO – IR ATSISKLEIDIMO – VISUMOS ŠVIESOS IR BROLYSTĖS LABUI, todėl žengdami BE MANĘS, JŪS NEGALITE SUGEBĖTI PAMATYTI VISUMOS. JUMS BŪTINAS MATERIALUS SAULĖLYDŽIO VAIZDAS, KAD SUŠUKTUMĖTE – KOKS DIEVIŠKAS GROŽIS – JŪS NEGIRDITE GROŽIO SIMFONIJOS TYLOJE – NET BERIBĖJE JŪSŲ ŽVILGSNIUI DYKUMOJE.
Tad jūsų tokiu išpuoselėtu savęs išaukštinimo ir iškėlimo pripažinimu jūs užstrigote praeities epochose, kurios jūsų proto dvasinio imlumo nebevysto – dėl to jūs pripažįstate tik ekonominius ir politinius svertus, kurie toli užpakalyje paliko visus MORALINIUS SVERTUS. Jūs be jokių moralinių vertybių užauginote jau ištisas kartas. Tad iš kur joms dabar žinoti, į kurią pusę nukreipti savo proto veikimą, kada neturite jokių Mokytojų, kurie galėtų jums padėti susiorientuoti?
AŠ – KRISTAUS DĖKA – JUMS VISIEMS PADOVANOJAU SAVO DALELĘ – MINTIES DERINTOJĄ – KAD JUS VESČIAU Į TOBULUMO CENTRĄ IR ŠALTINĮ – Į SAVE. Ir nuostabu, kad jūs ATRADOTE SAVYJE MANE, IR PATYS SAVE PAVADINOTE MANO SŪNUMIS IR DUKROMIS. Štai jūs atsiliepėte ir sureagavote į MANO JUMS JAU PADOVANOTUS IR ESANČIUS ENERGIJOS VIRPESIUS, KAD JIE VIS STIPRIAU IR GAUSIAU LIEJASI TIEK JŪSŲ VIDUJE – PATYRIMAIS IR BŪSENOMIS – TIEK IR JŪSŲ PAČIŲ ASMENINIU VEIKIMU IŠORĖJE, JAU VISŲ ŠVIESOS LABUI.
KUR JŪS BEBŪTUMĖTE, VISUR BŪKITE SAVIMI, IR NEŠKITE MANO ŠVIESĄ MANO VISIEMS VAIKAMS, NUOŠIRDŽIAI MANOSIOS ŠVIESOS IEŠKANTIEMS, O AŠ JUS IŠ VIDAUS TIK STIPRINSIU, IR JUMS PADĖSIU IR IŠ IŠORĖS SAVOSIOS APVAIZDOS PASIREIŠKIMU JŪSŲ APLINKOJE FIZINIU PAVIDALU.
Tačiau kada jūs žvelgiate į peizažą ir matote ne visą vaizdą, bet tyrinėjate jo atskiras dalis, tada jūs galite matyti kitokį vaizdą, kuris jūsų akių – ir sielos-širdies – nebesujaudins tiek, kiek ką tik jaudino bendras vaizdas. Kada jūsų akys pasižiūri arti, ir mato, iš ko susidaro tas bendras peizažo vaizdas, tada pamatote, kad ir medžiai nebe tokie gražūs, kai kurių net kamieno žievė sutrūkinėjusi, ir kažkoks matosi apgriuvęs namelis, kuriam jau reikia daug pagalbos iš mirtingojo rankų. Ir dingo jūsų tas vidinis pojūtis – koks gražus peizažas. O juk MANO virpesių jūsų viduje niekaip nesumažėjo, kaip buvo jų pilna jūsų viduje, taip ir liko jų pilna, bet jūsų dėmesio perkėlimas į kitokią aplinką tuoj pat užkirto jums pamatyti tai, kas nauju impulsu jus dar labiau papildytų Mano virpesių patyrimu jūsų viduje, kad savo būsena paliudytumėte – kur bepažvelgsi – visur TU – AŠ ESU – MATAU IR JAUČIU TIK TAVE – IR SUAIŽĖJUSIOJE KAMIENO ŽIEVĖJE MATAU IR JAUČIU VIEN TIK TAVE – KOKS NUOSTABUS TAVO GROŽIS – MEDŽIO BRANDOS IR TVIRTUMO, KAD NET SUAIŽĖJUSI KAMIENO ŽIEVĖ SUTEIKIA PAPILDOMO SUSIŽAVĖJIMO MEDŽIU – TAI TARSI MIRTINGOJO PRAŽILĘ PLAUKAI JO VEIDUI SUTEIKIA DAUGIAU IŠMINTIES IR ORUMO.
Taigi, iš to, ką pasakiau, pamėginkite sau ir pamatyti, kaip vis tik jūsų dėmesio sukoncentravimas veikia jūsų vidinę būseną, ir jūsų sprendimus, ir jų įgyvendinimą išorėje. Jeigu tik jūs sutelkiate dėmesį į savojo asmens interesų tenkinimą, natūralu, jūs užaštrinsite proto veikimą savo problemų sprendimui, deja, klaidingu vektoriumi. O kada klaidingu vektoriumi yra nukreiptas protas IŠTISŲ KARTŲ, tuomet ir rezultatai tampa akivaizdūs – ir labai greitai, nes materija atneša rezultatus daug greičiau negu jūsų dvasinė asmenybė gali pabusti – MANO ŽADINAMA – KAD IR PAJAUSTŲ SAVO BŪSENA TOKIO PROTO VEIKIMĄ KLAIDINGU VEKTORIUMI. O juk kiekviena asmenybė, tegu dvasioje ir nepažadinta, vis tiek savo protu ima reikštis kasdien, ir nuolat, ir šitokiu būdu ji atneša vis didesnius teršalus į savo vidų, o tuo pačiu pasireiškia ir savo aplinkoje. Sąvartyne užaugintas protas negali jaustis patogiai netikėtai atsidūręs ant blizgančio parketo, nes jam stinga SAVOS IR SUPRANTAMOS SĄVARTYNO APLINKOS. Tačiau šiuo atveju AŠ pavartojau SĄVARTYNO metaforą dvasine prasme, nes jūsų daugelyje namų, kur spindi ir parketas – materialia prasme – yra tiesiogine prasme sąvartynas ir teršalai DVASINE PRASME. Todėl jūsų proto užterštumas, ir imlumas Šviesai, sklindančiai iš Manęs, yra atvirkščiai proporcingi – kuo didesnis užterštumas, tuo mažesnis dvasinis imlumas, ir kuo mažesnis užterštumas jūsų proto, tuo didesnis ir dvasinis imlumas.
Kadangi AŠ matau VISĄ PEIZAŽĄ VISOJE ŽMONIJOJE - IR KŪRINIJOJE – TAI AŠ NEŠVAISTAU ENERGIJOS MĖGINDAMAS UŽMEGZTI ASMENINĮ RYŠĮ SU JŪSŲ PROTU ŠIOJE PLANETOJE, O RUOŠIU JŪSŲ PROTĄ PAŽADINIMUI, KAD JIS PATIRTŲ KUO MAŽESNĮ STRESĄ PO PAŽADINIMO, IR KAD JIS PASIRINKTŲ MANO GYVĄJĮ KELIĄ PAS MANE Į ROJŲ, GALUTINIU SAVO LAISVAVALIU SPRENDIMU.
Būtent dėl to, kad jūs savojo proto nevalote MANUOJU DVASINIU ŠVIESOS POVEIKIU IŠ VIDAUS, TUOMET JUMS IR LIEKA SAVO PROTO REALIZAVIMAS – IR ĮPRASMINIMAS – KIEK JIS ŠITĄ ĮPRASMINIMĄ SUVOKIA SAVO LYGIU – PER KONKURENCIJOS ĮTVIRTINIMĄ, PER SAVO ASMENS PAMALONINIMĄ KITŲ SĄSKAITA, KAIP IR KITŲ SIEKIS PAMALONINTI SAVE JŪSŲ SĄSKAITAI, IR TAI SUPRANTAMA KAIP NATŪRALUS IR NORMALUS – JŪSŲ PROTUI – GYVENIMAS, KURIO IR MOKOTE VIS LABIAU APSINIAUKIANTĮ JŪSŲ PROTĄ, KAD SĄVARTYNO APLINKA TIK PLEČIASI, TODĖL JAME IR ŠIUKŠLIŲ KAUPIASI VIS DAUGIAU, IR DIDESNIŲ, IR JOS NAUJOSE KARTOSE – IŠAUGUSIOSE SĄVARTYNE – PAVIRSTA KARAIS, KURIUOS DEMONSTRUOJA JŪSŲ RAŠYTOJAI, DRAMATURGAI, KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ SUKŪRĖJAI IR PLATINTOJAI – TAIP PATI IDĖJA VIS LABIAU TAMPA PRIIMTINA DIDESNEI DALIAI DEGRADUOJANČIOS - DVASINE PRASME – ŽMONIJOS MASEI, KURIĄ LABAI LENGVA ĮTAKOTI IR VESTI KLAIDINGA KRYPTIMI, IR KURIAI LABAI LENGVA PATEIKTI TARIAMAS VERTYBES, APIPINTAS GRAŽIŲ TEIGINIŲ VAINIKAIS. Būtent dėl to toks mirtingojo nepažadintas Manojo Šviesos Antplūdžio Bangos pojūčiui protas nesugeba KURTI VISUMOS LABUI, NES JAM STINGA AŠTRAUS POJŪČIO IR AVANTIŪRIZMO, KURĮ BŪTENT IR SUTEIKIA BET KOKIA AGRESYVI APLINKA, IR VEIKSMAI, kryptingai modeliuojami jūsų vadinamųjų politikų. Būtent dėl to jūs ir kurstote tariamą patriotizmą ant nacionalinio nepakantumo pamatų, o šituo klaidingu vektoriumi formuojate ir visos šalies – ir net žmonijos – rytdienos ateitį, kuri jums neišvengiamai atneš daug karčių patyrimų.
Jūs praradote ne tik žengimo teisingą kryptį EVOLIUCIJOJE, bet ir kitiems trukdote, kurie žengia MANO VEDAMI IŠ VIDAUS, IR ATRADĘ MANE SAVO VIDUJE. Todėl MANOJI PRIEDERMĖ - APSAUGOTI ŠIUOS MANO MYLIMUS ŠVIESOS VAIKUS, KAD MANOJI EVOLIUCIJOS ŠVIESA URANTIJOJE NEIŠSIGIMTŲ, IR IŠ VISO NEUŽGĘSTŲ, NES SU KIEKVIENA NAUJA KARTA KLAIDINGO VEKTORIAUS DIKTUOJAMAS ŽINGSNIS TIK AUGA IR STIPRĖJA. Tai ir yra TOJI priežastis, kodėl netolimoje jūsų praeityje ankstesnės kartos buvo artimesnės – bent jau savosios kartos viduje, jeigu ne tarp kartų – kai šiuo metu tarpusavio susvetimėjimas jau pasiekia susipriešinimo lygį, kuris ir gimdo naujus konfliktus, naujas ligas, naujas problemas, o jų spręsti nemoka nė viena pasaulio – Urantijos – dabartinė karta.
Urantija turi Mano Vaikus – Sūnus ir Dukras – URANTUS – kurie ir neša Mano Šviesą ir Tiesą savo gyvenimu – kaip druska – suteikdami skonį visai žmonijai, kad ir ji galėtų tuo patyrimu pasinaudoti savajame gyvenime, savoje aplinkoje, drauge su Manimi.
Algimantas:
Ačiū tau, mano mylimas AŠ ESU, už tokį nuostabų mokymą-atsakymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji, kaip ir Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės.
2016 10 15
11.20
Algimantas