Algimanto pamokomasis žodis per gyvasias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016.06.18

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:


Mylimieji, gyvasis kelias sumanytas tam, kad mes galėtumėm atskleist patys save, kokį sumanė Kūrėjas – ryžtingai, drąsiai, kupini viduje Kūrėjo meilės išraiškos. Būtent būsena suteikia ryžtą ir išmintį, kad mes galėtume prabilti ta kalba, kurią skleidžia Kūrėjas visai kūrinijai. Jis negali paskleisti savosios energijos, nes sunaikintų visą aplinką – ji per daug galinga, tuomet Jis paskleidžia tą energiją per kitus savo sūnus, nužemindamas. Kiekvienai kosmoso segmentuotai daliai, energija suteikiama pagal poreikį. Mes negalim gaut čia, Saulės Sistemoj, kuri priklauso Vietinei Sistemai, esančiai Žvaigždyne, kuris priklauso Vietinei Visatai – negalim gaut tokios energijos, kuri yra dar aukštesniu lygiu – Supervisatai, Paukščių Tako viduryje. Ji yra susilpninama, kad atliktų savo milžinišką iškrovą, pavirsdama ir tokiomis materialiomis planetomis, kaip ir ši. Ir kada mes matom, kokia yra energijos išraiška, kai siaučia viesulas – juk visa tai – energija – kiek reikėtų įvairių priemonių – mechaninių – kiek reikėtų kuro ir jau dabar reikia viso šito, kada išvartytus medžius – audros išvartytus medžius – reikia sutvarkyt. Visa tai yra energijos pasireiškimas, kurį žmonės išreiškia savo fiziniu darbu, mechanizmas atlieka atitinkamą darbą, o vėjas be jokių priemonių ima ir išvarto, ir medžius, ir pastatus, ir mašinas. O pabandykit viską vėl atstatyt.
Toji energija iš Kūrėjo, kuri pasklinda, yra nužeminama Energijos Transformuotojų – tai yra dvasios, tai yra asmenybės, turinčios laisvą valią ir turinčios kvalifikaciją tą energiją nužemint. Tai įsivaizduokite, jeigu Rojaus Jėgos Organizatoriai, dabar išoriniame kosmose, manipuliuojantys sklindančią iš Kūrėjo energiją – įsuka į sūkurinius ūkus, kur vienas ūkas, taip pat Energijos Reguliuotojų dėka, gali suteikti pradžią iki 100.000 000 saulių, ir tą atlieka – asmuo. Tai kokia yra galia? Jeigu dabar, jūs įsivaizduokite, iš saulės – visos planetos, materiją gavo iš saulės, dėl saulės karščio spaudimo, sugebėjimo išspjaut tą degančią, karštą – viduje yra 20.000 000 laipsnių temperatūra, saulėje, išorėje yra maždaug 4.000 laipsnių- 5.000 laipsnių, tai ta milžiniška karščio banga, ji turi tokią jėgą, kad išspjauna tą milžinišką, karštą materiją į kosmosą. Bet dalį, šitos materijos – degančios – ta pati saulė – dėl savo milžiniškos masės turinti didžiulę trauką – vėl įsiurbia atgal, bet kitos, mažesnės, dalelės atitrūksta. Jos kosmose yra – ir dėl to šalia esančios kitos, panašios, iš saulės karštos materijos masės, jos viena su kita sueina. Skriejimas vyksta, reaguojant į traukos dėsnį. Mažesnis kūnas paklūsta arčiau esančio didesnio kūno traukai ir tas didesnis jau prisitraukia mažesnį. Susilieja karšta visa ta saulės masė. Ji ir sulydoma, ir palaipsniui atsiranda tos planetos, kurios bus, kaip ir mūsų planetoje, naujos žmonėmis apgyvendintos planetos. Visa tai yra iš energijos.
O mes gi irgi energiją generuojame. Žiūrėkit, kai šalta, stingsta mūsų kūnas – reikalinga energija, kad sušiltų. Pradėkit judėt ir pajausite šilumą viduje. Kas sukelia šilumą? Judėjimas. Statikos nėra. Kalnas atrodo nejudantis, bet visi cheminiai elementai, esantys toje uolienoje, turi milžinišką judėjimą, tiek molekulėje, tiek atome – elektronai skrieja aplink protoną – branduolį. Ir ne šiaip skrieja – per sekundę apie 25.000-28.000 apsisūkimų – per sekundę. Bet mes šito judėjimo nematom. Atrodo, kad kalnas stūkso, ir kada jis pradeda grimzt, per milžinišką evoliucijos tarpsnį, tada mes matom pakitusį peizažą. Bet, kai pradeda judėti pluta žemės – žmonės išsigąsta, nes byra miestai, kaip kortų nameliai. Žemės drebėjimas – plutos judėjimas. Ir pasklinda ta energija. Viduje planetos yra milžiniška plazma – karšta. Ji turi apie 2.000 laipsnių, ji dega, ji turi spaudimą, ji veržiasi. Ir žmogus, jeigu jisai savo išorine veikla, atremta į gobšumą ir pelno siekimą bet kokia kaina, prisideda, kad taip pat būtų siurbiama tiek nafta, tiek dujos – visiškai nekreipdamas dėmesio, kokios yra plutoje ertmės, kad jas atpalaiduotų, tada atsiranda ta erdvė, kur tas milžiniškas karščio spaudimas iš branduolio, stengiasi užpildyti tą ertmę. Ir štai mes turim taip pat, dėl savo neracionalios, neišmintingos veiklos poveikio, net ir iš dalies vykstančių drebėjimų. Todėl energija tai yra milžiniška galia.
Vakar, prie manęs nulaužė didžiulio medžio, didžiulę šaką, kuri atrodo, kaip medis – pati šaka. Ir aš buvau prie kompiuterio – kažkas bumbtelėjo. Bet žiūriu – medžiai stovi, nesimato ten, kad kas būtų – tvora užstoja man, kad matyčiau jau nulaužtą tą medį. Bet žiūriu – atvažiuoja gaistrinė su žiburėliais įjungtais. Galvoju, kas čia, gaisras vyksta? Atsikėliau, žiūriu – iš tikrųjų ten medžio milžiniška šaka nulaužta, paskiau kitur, kaimynystėje – vėl nulaužta. Tai štai sukilo milžiniška energijos banga. Ji išlaužė medžius ir dabar važiuoja visas automobilių parkas su savo instrumentais ir mėgina tą energijos išraišką, tam tikra prasme, perkelt į kitą formą – sutvarkyt tai, kas buvo vėjo sulaužyta, išversta.
Ir mes viduje taip pat turime energiją, kadangi esame generatoriai. Jeigu mes generuojame šviesos ir gėrio mintis, mes turim ramybę, palaimą, kokią sumanė, kad kiekviena ląstelė – Kūrėjas sumanė – kad ji veiktų ne streso sąlygom, ne streso aplinkybėm, bet ramybės, palaimos. O jeigu mes einam prieš Kūrėją, mes visą laiką gyvename strese. Visą laiką yra ta terpė mūsų energinių virpesių skalės kritimui į žemesnį energinių virpesių dažnį. O tai – neišvengiamos ligos, stresai, depresijos, tarpusavio konfliktai ir, naturalu, fizinio kūno greitesnis irimas.
Todėl mane stebina, kaip degraduoja protas. Su žmonėm praktiškai nebeįmanoma kalbėt apie kažkokius, net ir energinius dalykus, kad jie susietų tai su savimi. Jie mano, kad čia, jeigu kalba apie energiją, tai yra – elektra, reikia su elektrikais šnekėt ir panašiai. O tai susiję su kiekvienu mūsų priimamu sprendimu – kokioj būsenoj mes juos priimam. Ir jeigu mes turim žemo energinio dažnio būseną, kurią generuoja mūsų smegenys – centrinė nervų sistema reaguoja į tai. Ir neįmanoma priimt išmintingų sprendimų, išmintingų, neveikiant drauge su Kūrėju, kuris yra Išminties Šaltinis ir Centras. Kad ir kaip kas mėgintų aiškinti kitaip – neįmanoma.
Ir vis tiek ateis toji akimirka, kada visos institucijos dirbs vien tiktai drauge su Kūrėju, visumos labui. Jų visiškai bus kita darbo kokybė, o ta energija bus tada tausojama. Bus atliekama didesni darbai su mažesne energine išraiška, nes su Kūrėju bus pateikiami tokie sprendimai, kad kiekvienas veiksmas bus vis daugiau toks, kokį numatęs Kūrėjas, nes iškart mes neįgijame to patyrimo. Mes turime per patyrimą tuo pačiu įgyti didesnę įžvalgą, kaip reikia atlikti vieną ar kitą darbą. Ir kada kalbi su žmonėm, sakydamas jiems, kad šitaip – klaidingas darbo atlikimas, reikia keist – jie iškart užpyksta. Jeigu būtų žmogus išmintingas, jis džiaugtųsi, jeigu jam pataria, kaip reikia atlikt tą darbą.
Į RIMI parduotuvę užėjau. Kasoje sėdi jauna mergina – veidas visas spuoguotas – visas – nėra jokios vietos, kad būtų be spuogų. Apatinėje lūpoj įverti du juodi, tokie apvalūs, kaip rutuliukai – trumpom rankovėm apranga, rankos tatuiruotos.
Mane nupurtė, matant tokį vaizdą.
Mane purto, kai aš matau gatvėj einančius tokius žmones. Tai rodo, kad tai yra degraduojantis protas. Bet čia kasoj sėdi. Ir aš jai pradėjau aiškint, kas yra, kodėl taip pamėgo dabar jaunimas tą madą – vertis visur įvairius auskarus. Sakau – tai yra iš laukinių. Sakau – ar žinai iš kur tai yra? Laukiniai žalodavo save, verdami įvairiausius pakabukus, net ir kūną pjaustydami žalodavo, bjaurodami save ir kankindami, kad piktosios dvasios nenusitemptų į mirusiųjų pasaulį – iš pavydo. Jeigu bus per daug gražus ir geras gyvenimas, tai jos pavydės ir tave nutemps į tą mirusiųjų pasaulį, tai jie specialiai kankindavo ir žalodavo. O tatuiruotės – tai gentyje būdavo totemas, tas ženklas – ar gyvūno, ar augalo – kurio negalima žūdyt, nes tai yra apsauga tai genčiai. Ir, jeigu tu turi tos genties tatuiruotę, jeigu ji karinga, stipri, tai yra apsaugos ženklas nuo kitų genčių. Jeigu tu nužudysi tokios genties narį, ta stipresnė gentis arba aršesnė gentis, atkeršys už šitą nužudymą. Štai yra kilmė. Bet laukinis mąstė pagal savo lygį. O šiandien, civilizacija dvidešimt pirmam amžiuj, nukrito į to laukinio, kuris neturėjo materialios civilizacijos. Šiandien yra sukūrtos milžiniškos kompiuterinės programos, o tas kūriantis protas yra laukinio lygio.
Ir kai aš mėginau šitai panelei paaiškint, sakau – tu sirgsi, tos tatuiruotės – sakau – žemi virpesiai – išvis negalima tokio žmogaus parduotuvėj leist dirbt su žmonėmis viešai. Kur nors turi dirbt tas darbuotojas sandėly. Na aš jai šito nesakiau. – Bet ji žiūrėjo į mane išsižiojus, ir nesupranta nieko. Paskambinau paskui RIMI, jau jų valdžiai, bet sekretorė, jinai neprileidžia prie savo viršininko – ko jūs norit? Aš irgi tą patį pradėjau jai aiškint – man su jumis nemalonu kalbėti – ir numetė ragelį. Tai net kalbant apie neutralius, niekuo nesusijusius su Kūrėju dalykus – žmogų erzina ir jis nenori plėst savo išminties. Jis nenori suprast priežasčių, veiksmų ir pasėkmių sąsajų. O juk tokie žmonės, sakykim, sekretorė, ji neįgaliota priimt sprendimus. Aš ir prašiau pasikalbėt su tuo, kas priima sprendimus – RIMI prezidentas ar – sakau – kaip nors kitaip jis vadinasi. Sako – generalinis direktorius – sakau – aš su juo noriu pasikalbėt, nes man kiti nereikalingi, vis tiek nepriims sprendimų, priimt sprendimą gali tik tas, kuris turi įgaliojimus. – Tai jūs parašykite. Ten kažkam dar paskambino – parašykite raštu. – Aš žinau nueis į šiukšlių dėžę tas parašymas. Bet sekretorė neįgaliota priimt sprendimų už tą, kuris turi tą įgaliojimą. Ji neatlieka savo darbo kaip sekretorė, o pinigus ima. Tas pats yra su prezidente, tas pats su premjeru – aš esu skambinęs ir vienam, ir kitam – negali prisiskambint dėl to, kad yra tie tarpininkai, kurie filtruoja. Tai kaip tu gali perteikt savo kokias nuostatas, jeigu tas filtras nesugeba suvokt. Ir aš aiškinau, sakau – taigi jūs nepraleisit mano – jeigu aš jums parašysiu – raštu, man reikia pasikalbėt – ką daryt Lietuvoje, kad išliktų tauta. Jie nesupranta, ką reikia daryt, nei prezidentai, nei politikai – niekas nesupranta. O daryt reikia, bet tu negali net patekt, kad galėtum pasakyt – štai išeitis, yra, sprendimas yra politinis, priimkit, jeigu norit, kad būtų tokios pasėkmės, jeigu jums tai nesvarbu, jūs galit tada nekreipt dėmesio.
Čia yra irgi energija. Išmintingas iškart pajunta tiek argumentų svarumą, tiek savo minčių praplėtimą, teiginių praplėtimą. Neišmintingas, jis gali būt intelektualus, bet neišmintingas – jis iškart susierzina. Taip kad energijos Šaltinis ir Centras – Kūrėjas, neturintis pavidalo, kūno, formos, iš tikrųjų yra – Asmenybių Asmenybė, Šaltinis – visumos ir energijos. Ir mes esam energija. Kiekvienas atomas yra energijos išraiška, o formą suteikia jau atitinkama atomo sandara ir mes turim įvairiausią formų gamą, pasireiškiančią, aplink mus, mūsų viduje – ir visa tai yra energijos apraiška. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal