15. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 07 02

Algimantas:

GYVOJO KELIO BŪSENA, TAI YRA MŪSŲ GYVENIMAS – GYVENIMAS TIKROVĖJE.
Kada jūs garbinime sakote, kad Tu iš mūsų IŠVARAI puikybę, tai yra NETIESA.
Reiškia, jūsų viduje yra dar daug pasąmoninių teršalų. Jūs nepajaučiate DVASIA, kad KŪRĖJAS nieko neišvarinėja niekada. Rytų filosofija ir religija teigia, kad yra daugybė Dievų – yra Dievas KŪRĖJAS ir Dievas GRIOVĖJAS.
NĖRA ŠALTINIO IR CENTRO, KURIS GRIAUTŲ – JIS TIK KŪRIA. JISAI NEŠA ŠVIESĄ PATS IŠ SAVĘS. JOS negali suteikti evoliucinei Kūrinijai – JO PATIES SUMANYTAI, nes Ta Kūrinija sudegtų JO ŠVIESOJE. Todėl JIS PAGAL POREIKĮ SAVE ATSKLEIDŽIA KITIEMS – PAGAL POREIKĮ.
Kol jūsų viduje sako – Tu IŠVARAI iš mūsų puikybę – jumyse dar nėra to poreikio pajausti – DVASIA – KŪRĖJĄ – DVASIA – Kuris užpildo,, kad puikybė IŠTIRPSTA JO MEILĖJE IR ŠVIESOJE. Nieko neišvarant, jokios puikybės KŪRĖJAS neišvarinėja, jokių ydų JIS negali išvaryti, nes JISAI YRA TŪRINYS SAVĘS – IR TĄ SAVE JISAI PASKLEIDŽIA visai Kūrinijai.
KIEK jums yra poreikio JO gerti, TIEK ir turite JO SAVYJE.
Todėl NEPRIMESKITE KŪRĖJUI, savo gyvuliniu protu, to, ko JISAI negali, ir nesugeba, daryti, nes Jis neturi išvarytojo griovimo nė menkiausio šešėlio, nė per plauko šešėlį. Bet jumyse yra toji tamsa, kuri gimdo baimę ir tada gyvulinis protas pramuša tą – per viršsąmonę einantį – Šviesos Srautą savaisiais teiginiais.
Todėl reikia giliau atverti save, kad jūsų DVASINĖ asmenybė – DIEVIŠKUOJU PROTU – prabiltų maldoje ne intelektualiais teiginiais, bet DVASIA, tai yra, TIKRĄJA SAVO SAVASTIMI. Ir tada jūs suprasite ne tiktai intelektualiai, bet DVASIA PATIRSITE, ką reiškia GYVASIS DVASINIS RYŠYS SU KŪRĖJU – BŪSENA, ne noru, bet BŪSENA. Tai yra visiškai KITA KOKYBĖ. Tai yra tas pats, kaip gali būti nuostabi gėlė, bet ji gali būti dirbtina – iš įvairių gražių medžiagų, bet ji nebus ta gyvoji gėlė, kuri savo atspalviais gali būti ir ne tokia ryški, kokia yra dirbtinė gėlė, bet ji turi Gyvastį.
Todėl BŪSENA jūsų, turi būti DVASINĖS ASMENYBĖS pasiekta, kad joje vis giliau įsiviešpatautų DIEVIŠKASIS ASMENYBĖS PROTAS.
Mes tik pradiniame etape – Gyvąjame Kelyje. Mes nužengėme iš tikrųjų, per Šventovės, dabar keturiolika metų, MILŽINIŠKU ŽINGSNIU, nes mes jau dabar atskiriame, kas yra GARBINIMAS NUO PRAŠYMŲ MALDOS. Mes tą taikome savo kasdieniame gyvenime – GARBINIMĄ, ir prašome PRAŠYMŲ MALDOJE – atskyrę tas dvi dalis, nes pirmojoje, nieko neprašydami, mes pasiekiame energiniais virpesiais aukštesnio dažnio amplitudę, o kada prašome, tie virpesiai jau patenka į žemesnį dažnį. Tada mūsų malda turi būti vėl šlifuojama DVASIOS BŪSENOS – ASMENYBĖS DIEVIŠKUOJU PROTU, vis stipriau JAM įsiviešpataujant jūsų TIKROJOJE DIEVIŠKOJOJE ASMENYBĖJE. Bet tam vėl reikalinga studijuoti tuos Apreiškimus, kokie yra jums suteikti : ,,Akimirkos Amžinybė“, ,, Kalbu Jums Vėl“, ,, Urantijos Knyga“, Rojaus Trejybės-AŠ ESU Mokymus – patalpintus svetainėje, mano Mokymus – tiek per Gyvąsias Pamaldas tariamus, tiek svetainėje talpinamus. Bet turite studijuoti DVASIA ir taikyti kasdieniame gyvenime.
Jeigu jūs tik intelektualiai perskaitote ir jų netaikote gyvenime, reiškia, jūsų viduje yra BAIMĖ, baimė, kuri anksčiau ar vėliau vis tiek jumyse įneš abejojimo sėklą. Abejojimo sėkla yra kaip rūdys, kurios žeidžia ir protą, ir tuo pačiu fizinį pavidalą, kaip GYVĄ SISTEMĄ – GYVĄ ORGANIZMĄ.
Angelai, mūsų Serafimai, esantys arčiausia mūsų ir pati žemiausia Dvasios Tapatybės Kategorija, negali suprasti mūsų baimės pačio reiškinio, Jie neturi su kuo palygintI, nes Jų VIDUJE baimės near. Ttai su kuo palygintI štai tą mūsų nepasitikėjimą žengti savuoju gyvenimu, be jokios kaukės, kaip GYVĄJA DVASINE - DIEVIŠKĄJA ASMENYBE? Juk įsivaizduokite, jūs esate DIEVIŠKI VISI, bet jūs bijote sau net pripažinti. – na, kur aš jau DIEVIŠKAS, na, aš jau galiu būti ten įtikėjęs ir panašiai, bet DIEVIŠKAS, na, ne. – O pasakyk šalia esančiam - aš esu DIEVIŠKA ASMENYBĖ. – Na, čia dabar kas, ką tu sau, puikybės pilnas ir taip leidai ištarti?.-
Štai ta BAIMĖ neleidžia jums garsiai pasakyt, kokie jūs esate, jeigu jūs šito viduje DVASINE BŪSENA nesate pilni. O tai yra KŪRĖJO TŪRINYS. Reiškia, jumyse tas TŪRINYS nėra pripildęs kiekvienos kertelės, ir nėra dar tapęs SAVASTIMI – GYVASTIMI. Reiškia, jūs dar tą baimę nešiojate, ir save, nežinau lietuviškai kaip pasakyti – apiblausinate. Jūs esate ryškesni, bet save apiblausinate, Reiškia, kad jūs nebešviečiate taip ryškiai, o blausiai šviečiate. Žodžiu, mes neturime savęs nusmukdyti, kai easame DIEVIŠKI.
Ar gali KŪRĖJAS, BŪDAMAS DIEVIŠKAS, tapti NEDIEVIŠKU? O mes, būdamos DVASINĖS DIEVIŠKOS ASMENYBĖS, ar galime tada tapti NEDIEVIŠKU - NIEKAIP. Reiškia, tada būsime mes netikros ASMENYBĖS, NETIKRI ASMENYS. O to kitiems pagarsint neleidžia BAIMĖ, tik mes ją apipavidaliname, apipiname įvairiais vainikėliais – na kaip aš čia pasakysiu kitam, čia dar nesupras ir panašiai – tada mes negalime ir kitam paskleisti šitos minties, kad jis taip pat pagalvotų ir apie save, kad jis yra DIEVIŠKAS. Nereikia teigti, kad esi tu DIEVIŠKAS vienintelis tarp visų, ne, bet ir tu toks pat esi, bet šitą turi pajausti BŪSENA, ne intelektualiai priimti teiginį, bet pajausti. O norint pajausti, tam turi būti dedamos nuoseklios, ilgalaikės, kasdienės, bet visada NUOŠIRDŽIOS PASTANGOS – NUOŠIRDŽIOS. Ir nesiekiant tikslo, kad tu pajaustum tą BŪSENĄ. Tai ir yra valymas ir pasąmonės. Bet KŪRĖJAS, kai tiktai tu atsiveri daugiau, JIS TUO TURINIU, TĄ AKIMIRKĄ, TAVE PRIPILDO.
Štai, kodėl mes, kada esame Gyvojoje Šventovėje, ir kada atsiveriame, mes ta BŪSENA LIUDIJAME JO GYVĄ ASMENĮ BUVIMĄ SAVYJE. Kada mes išsiskirstome, mes jau esame veikiami aplinkos, ir ta aplinka diktuoja kitas veiklos, elgesio, šnekos tam tikras taisykles. Tai jeigu mes esame tos BŪSENOS, kokia buvo čia ir JĄ VIS PALAIKOME, kreipdamiesi į Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mes tuo metu irgi prisipildome TO TURINIO, TO PATIES TURINIO, tik galia ne tokia mūsų viduje, kaip yra KOLEKTYVINĖS KOMUNIJOS METU, bet vis tiek mes galime pasakyti daug ryškesnį žodį, gyventi daug ryškesnį – tikresnį – savo gyvenimą, ir veikti daug tikriau, ir patys susilaukti atlygio BŪSENOJE BŪSENA – BŪSENA – kokia vis tiktai PRASMINGA nugyventa akimirka, kiekvieną akimirką, per visą - ką? (aš čia sąmoningai klausiu urantų, kad jie pasufleruotų ir kažkas iš urantų pasakė žodį - amžinybę ) - teisingai, per VISĄ AMŽINYBĘ, ne per gyvenimą, gyvenimas irgi akimirka – PER VISĄ AMŽINYBĘ, nes žinokite, kiek jūs dabar turėsite Gyvo Atsivėrimo KŪRĖJUI – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – ir kiek jį vis gilinsite, po prisikėlimo, kada šito kūno nebebus, bet gausite nuostabią MORONTINĖS SIELOS TAPATYBĖS ENERGINĘ VIRPESIŲ FORMĄ, ta pati abejonė, kokia jus lydėjo paskutinę akimirką šitame pasaulyje, jus pažadinus, ta abejonė nebus pranykusi, baimė nebus išvaryta. Viskas yra nuo jūsų atsivėrimo – tai mano yra nuostabos jums ir prašymas, ir paakinimas, ir paraginimas –PADARYKIME ŠITAME PASAULYJE DAUGIAU, KAD TEN – PO PRISIKĖLIMO – JAUSTUMĖMĖS PATOGIAU, KUO MAŽIAU KAD LIKTŲ ABEJONIŲ, KAD KUO TIKRIAU MES BŪTUME SAVIMI. IR TADA PO PAŽADINIMO MES PAJAUSIME – O, PASIRODO ČIA YRA MAN KOMFORTIŠKA, MAN – GERA – dėl to, kad buvo šita namų užduotis mums tada sunki, bet mes vis tiktai ją atlikome.
Tai štai mažytė tokia mano pamąstymo akimirka, man GARBINIMO METU išgirdus tą frazę, kad IŠVARO iš mūsų puikybę KŪRĖJAS – kad jūs turėtumėte praplėsti tą kontekstą, ir suprastumėte. Ir tada mano teiginius, kuriuos girdėjote šiandien, tikrintumėte savimi. Tikrinkite, nepriimkite už gryną pinigą, TIKRINKITE.