24. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 08 27
Algimantas:
Gyvajame kelyje yra iššūkiai. Iššūkiai tam, kad jūs galėtumėte bręsti charakteriu, savo asmeninių priimamų sprendimų šviesa.
Žinokite, TOKĮ GYVENIMĄ, KOKĮ PATIRIATE ŠIĄ AKIMIRKĄ – JŪS NUPYNĖTE IŠ SAVO MINČIŲ IR VEIKSMŲ. JŪS ESATE ATSAKINGI UŽ SAVO DABARTINĘ ASMENINIO GYVENIMO AKIMIRKĄ. Niekas kitas jums šitos akimirkos nesuteikė. Visa kūrinijos aplinka yra sumanyta, kad virpesiai sklinda iš Kūrėjo. Sklinda į visą erdvę. Ir jeigu tvarinys šituos virpesius pagauna – taip, kaip ir radijo imtuvas nustatomą bangą – pagauna atitinkamą radijo stotį – jis gali išgirsti atitinkamą programą – ir jeigu mes pagaunam tuos Kūrėjo virpesius, mes tampame pripildyti Kūrėjo programos, bet toji programa yra ne iš šalies klausoma, bet viduje patiriama. Tai nėra išorinis poveikis ausims, akims, tai yra asmenybės susiliejimas su tais virpesiais, kuriuos pasiuntė Kūrėjas.
Ir jeigu asmenybė – tas tikrasis dvasinis aš – miega, kada jisai yra per kartų kartas klaidingos informacijos – paskleistos iš klaidingų vedlių – vergijoje, tuomet veikia žmogiškasis gyvulinis protas, kuriam reikalingos ne šitos Kūrėjo virpesių bangos, jam reikalingos įvairių materialių blizgučių milžiniškos sankaupos. Žiūrėkit, vaikas gavęs dovanų, labai greitai tas dovanas numeta į šalį ir nori naujų. Jo protas reikalauja keitimosi, ir fiksuojamo akimis. Ir jeigu tas nėra patenkinama, atsiranda nepasitenkinimas, susierzinimas jau nuo pat mažumės.
Dėl to jeigu mes patys užaugę toje aplinkoje, kur susierzinimas lydi nuo ryto iki vakaro, per visus metus, per visą vaikystę, paauglystę, jaunystę, tuomet pažadinti tą tikrąją dvasinę asmenybę labai sunku ir Kūrėjui. Net ir suteikusiam savo dalelę, patalpinus ją į to vaikelio protą, bet prisibelsti į jo vidų Jisai bejėgis, nes prieš tai suteikęs laisvą valią, Kūrėjas jos negali paminti - jeigu vaikelis nebuvo skatinamas patirti atsivėrimą, komunijoje – gyvojoje Kūrėjo garbinimo maldoje – jeigu jis nebuvo pripildomas Šviesos, Meilės, Tiesos, Gailestingumo virpesiais iš tėvų, iš aplinkos, natūralu, jis nežino, kad gali būt kitoks sprendimų priėmimo kelias. Tuomet jis negali susilaukti jokių kitokių pasekmių, kaip tiktai tokias, kokias susilaukia jau subrendęs, senatvėje. O tai visiems yra vienoda išeitis iš šito pasaulio per skausmą ir kančią, per agoniją ir baimę, per agresiją ir milžiniškus sukrėtimus.
Kiekviena mintis vibruoja, ji skleidžia virpesius. Jeigu jūs sakote gerą žodį, reakcija vienokia. Sakote prakeiksmą – reakcija yra kitokia. Todėl šitų virpesių sklaida yra naujų iššūkių suformavimas kiekvienam iš mūsų. Ir jeigu mes gyvename žemo energinio dažnio lauke ir patys prie to lauko platinimo prisidedame – būdami pasyvūs savo kasdieniame gyvenime, kada yra pasirinkimas tarp Šviesos ir Tamsos, tarp Tiesos ir Teisingumo ir melagystės ir išnaudojimo, kada renkamės tai, kas priimtina gyvuliniam protui, o ne dvasiniam dieviškam protui, Išminties protui vien dėl to, kad mūsų dvasinės asmenybės daigas yra silpnas, ir dar baimė nugali, pasiųsta gyvulinio mirtingojo proto žemo energinio dažnio virpesiais – asmenybė negali išsiskleisti taip, kaip sumanė Kūrėjas. Ir, natūralu, tie sprendimai yra klaidingi, dėl to pasekmės būna vis labiau skausmingos ir tam individui, ir tai aplinkai. Ir nesvarbu, kokią padėtį užima tas mirtingasis – ar jis bus prezidentas ar šiukšliavežys, kapinių sargas ar mokytojas – visiems galioja tas pats vienintelis dėsnis – patirti Kūrėjo meilę atradus savo viduje. TIK ŠITOKIU BŪDU jis IŠLAISVINA šitą materialų kūną iš bet kokių ligų, bet kokių kančių. Ir protas nurimsta ne dėl to, kad jisai siekia ramybės, bet dvasinė asmenybė – Kūrėjo padovanota – ji neturi baimės pojūčio, ji neturi susierzinimo pojūčio, ji neturi pavydo pojūčio – visa tai baimės apraiškos. Ir tada - vis daugiau įsiviešpataujant Šviesos ir Išminties asmenybės protui - priimami vis teisingesni sprendimai, ir, natūralu, pasekmės tampa vis artimesnės tokioms, kokias yra sumanęs Kūrėjas. Kol galų gale jūs susiliejate su Kūrėjo valia, ir tampate VIENA DVASIOJE. Ir tada jūsų sprendimai būna visada teisingi. Jūs žinote, kad tie sprendimai yra teisingi. Ne dėl to, kad kur nors tai skaitėte, kad kažkas jums pasakė, bet jūsų dvasinė asmenybė žino, kad šitie sprendimai - ir tik tokie sprendimai - nors visa žmonija gali jums tvirtint priešingai.
Štai kodėl, norint PATIRT TOKĮ VIDINĮ ŽINOJIMĄ, būtinas, kartoju – būtinas – atsivėrimas Kūrėjui ir Jo atradimas savyje, ir gyvenimas Kūrėju - KIEKVIENĄ dienelę, kiekvieną akimirką. Nėra taip, kad tiktai šeštadienį - po šventovės - jūs pagalvojate apie Kūrėją, bet į vakarą užsiimat savais darbais, palikdami Kūrėją nuošalyje.
Bet turit laisvą valią - JUMS spręst – priimsite jūs iššūkius ar ne, ar pasiduosite žmonijos srovei, kuri teka į priešingą pusę negu veda Kūrėjas.
Evoliucija yra nesustabdoma, bet jos laipsnis - ir tėkmės greitis - priklauso nuo kiekvieno atsivėrusio, ryžtingo, drąsaus, energingo, ir veiksmingo Kūrėjo vaiko indėlio. Ir jeigu tas vaikas dar visiškai nepažadintas, natūralu, kad evoliucinis procesas yra uždelsiamas.
Tai nieko blogo, jeigu jūs, pavyzdžiui, norit, kokių nors malonių atlygių, bet nededat pastangų, kad įgyvendint atitinkamus veiksmus, kad sulauktumėte tų atlygių, jūs žinote, kad galbūt jūs atidėliojate sprendimą – na, sulauksite tada vėliau - gal po savaitės, gal po mėnesio, gal po pusmečio – bet jūs žinot, kad štai bus tas atlygis, kada jūs dėsite pastangas. Tuo tarpu dvasiniame kelyje atlygis yra kas akimirką. Nereikia laukti nei kito pirmadienio, nei kito šeštadienio, nei kitų metų. Atlygis yra jūsų VIDINĖ BŪSENA - jūsų VIDINĖ TAPATYBĖ – ASMENYBĖS TAPATYBĖ - kuri iškart junta, ar ji buvo teisi, priėmusi vieną ar kitą sprendimą, ir kaip jį įgyvendino, ar priešingai – jaučia kartėlį, kažką ne taip yra padariusi. Jeigu yra nors menkas kartėlis, reiškia, jūs turėsite problemų su sveikata ir su bloga nuotaika – atitinkamais periodais - ir su aplinka. Jeigu jūs atsiveriate ir atsiduodate Kūrėjo vedimui tiek, kad kas akimirką jūs esate šitame gyvajame ryšyje – jūs turite ŽINOJIMĄ, kad jūs nesirgsite, kad jūs gyvensite šimtmečius – jeigu jūs išpildysite vieną sąlygą – būsite Rojaus Trejybės-AŠ ESU veiksmingas, aktyvus sūnus ar dukra. Tiktai veikimas, tiktai gyvybingumas suteikia dvasinei asmenybei – net ir šitame pradiniame pasaulyje – ilgalaikiškumą. Jūs patys priimate sprendimą, KO jūs norit – Šviesos, Tiesos – jeigu norite, kad aplinkoje būtų Tiesa ir Šviesa – reiškia, ir jūs turite būti šviesūs ir teisingi. Niekas už jus negali nušvisti. Jeigu jūs nebūsite tiesūs ir šviesūs - teisingi – aplinkoje nebus Tiesos, Šviesos, Teisingumo. BET JŪSŲ AUKŠČIAUSIA LAISVA VALIA VISUOMET DIKTUOJA JUMS TUOS IŠŠŪKIUS, Į KURIUOS ATVEDĖ JŪSŲ PROTAS. Dvasinės asmenybės Dieviškas, Išminties, protas – atveda į vienokius iššūkius, gyvulinis mirtingojo agresyvus, egoistiškas protas – atveda į kitokius iššūkius. Dieviškos asmenybės Šviesos ir Išminties proto iššūkiai yra ugdantys charakterį ir suteikiantys palaimą net ir priimant iššūkius, ir juos įsisavinus, meldžiant naujų. Gyvulinio proto iššūkiai – veda į DEGRADACIJĄ - tiek intelektualią, tiek ir fizinę, biologinę. Ir tada jūsų vaikai gims menkesni – biologine prasme. Iš dvasioje pabudusio šviesaus būsimojo tėvo ar motinos – gims imlesni šviesai ir biologine prasme sveikesni ir ilgaamžiškesni palikuonys – jūsų dvasios broliai ir sesės - ne jūsų sūnūs ir dukros – taip, galite pridėt – žemiškąja prasme jie sūnūs ir dukros, bet jie yra tiktai kitos kartos jūsų dvasios broliai ir sesės. Nesisavinkite jų - kaip daiktų - sakydami – mano sūnus arba mano dukra - pridėkite – žemiškasis sūnus ar dukra, nes jis yra iš tikrųjų jūsų dvasinis brolis arba dvasinė sesė, kaip ir jūsų žemiškieji tėvai jums yra dvasiniai broliai ir dvasinės sesės.
Štai jums pamąstymui tie teiginiai, kokie kilo man šią akimirką, atėjus į gyvąją šventovę, pabendraut šitoje dvasinėje kolektyvinėje komunijoje. Amen.