Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016.09.04

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Gyvojo Kelio pasireiškimas yra PER MŪSŲ TAPATYBĘ. Kuo mes ryškiau patys šviečiame Rojaus Trejybe-AŠ ESU, tuo tas Kelias tampa labiau pastebimas kitiems. Ir mes taip pat jaučiame tvirtumą, kuo giliau atveriame save Kūrėjui, ir tuo pačiu tapatybė mūsų tampa stipresnė, ryškesnė. Mes patys labiau atskiriame save tikrąjį nuo to, kuris yra iliuzinis ir kuris, praktiškai, mūsų visą gyvenimą kontroliavo iki Gyvojo Kelio pirmojo žingsnio. TODĖL ŠITAME GYVAJAME KELYJE MŪSŲ TAPATYBĖS IŠKĖLIMAS IR IŠKILIMAS YRA MŪSŲ GYVENIMO DRUSKA. JINAI SUTEIKIA TĄ SKONĮ PRĖSKAM, ILIUZINIAM EGZISTAVIMUI. Tiktai mes, TURĖDAMI GYVĄ RYŠĮ SU KŪRĖJU, pajėgūs tapti ta gyvenimo druska tiek sau, tiek ir aplinkai, nes bet koks mūsų pasireiškimas, net ir menkiausias, pajautus tikrąją savo tapatybę, kuri yra iš Kūrėjo – dvasinė asmenybė, kuri yra ne tas gyvulinio proto pasireiškimas, bet KŪRĖJO VIRPESIŲ MATOMAS IŠRAIŠKOS PAVIDALAS – MŪSŲ VEIKSMAIS IR MŪSŲ MINTIMIS, MŪSŲ ĮVAIRIAIS TEIGINIAIS, LEIDŽIA MUMS PATIEMS KVĖPUOTI NATŪRALIU RITMU, KOKĮ SUMANĘS KŪRĖJAS – VISA KUO IR VISOSE SFEROSE, pradedant nuo mūsų POŽIŪRIO, nuo mūsų MINČIŲ, MITYBOS, VEIKSMŲ, ir baigiant mūsų SIEKIU – siekiu dar giliau atsivert ir tuo pačiu Gyvąjį Kelią pripildyt savimi, kad iš tikrųjų TAS GYVASIS KELIAS BŪTŲ TAIP, KAIP IR TAKAS MATERIALIAME PASAULYJE – kuo daugiau eina mirtingųjų, tuo jis labiau suplūkiamas nuo to žingsnio. Tai ir mūsų kuo tvirtesnis tapatybės pasireiškimas yra tuo mes patys sau suplūkiame tą Gyvąjį Kelią, kad jame nebebijome žengti naujo žingsnio, priimdami naują, iki tol nepatirtą iššūkį, kuris gali iš pradžių mums kelti nerimo ir gąsdinti.

JEIGU MES TVIRTĖJAME SAVĄJA TAPATYBE, MES TUO PAČIU TVIRTINAME IR PATĮ KELIO DANGOS SLUOKSNĮ – MES TAMPAME TUO PAČIU IR ŽYGEIVIAI TUO KELIU, BET IR TO KELIO KŪRĖJAI, NES PATĮ KELIĄ NUTIESIA MUMS KŪRĖJAS, BET JĮ MES ĮSISAVINAME TIKTAI ŽENGDAMI, IR TUO PAČIU KIRSDAMI DŽIŪNGLĖSE – TAMSOS DŽIŪNGLĖSE - PROPERŠAS BŪSIMOSIOMS KARTOMS, IR DABARTINEI KARTAI, KURI GYVENA ŠITOSE TAMSOS DŽIŪNGLĖSE. Todėl nuo mūsų TAPATUMO, ir jo pasireiškimo tvirtumo aplinkoje kasdieniais sprendimais, kasdieniais veiksmais, mes šitą Kelią iš tikrųjų paverčiame vis ryškiau mums patiems prieinamu, patiriamu, nes mes stiprėjame TIKTAI NUO ŽENGIMO JAME – NUO APMĄSTYMŲ, KAD YRA TOKS KELIAS IR BŪTŲ VIS TIKTAI DRĄSU JUO ŽENGTI RYŽTINGAI, TAS KELIAS NETAMPA LABIAU SUPLŪKTAS - BŪTINAS JŪSŲ PATYRIMAS. Jūs turit būt ir TO KELIO KLOJĖJAI, kaip kloja asfalto dangą. Jūs matot klojimo proceso akimirką, kokia būna ir karšta masė, ir garuoja, rūksta dūmai ir negalima tuo keliu dar važiuot – reikalingos pastangos paverčiančios tą dangą priimtina aplinka net ir tom sunkiasvorėm mašinom, kad jos nepadarytų vėžių ir kitoms mašinoms nepaliktų dirvono – nepravažiuojamo dirvono, todėl tiktai ŽENGIANT, ĮDĖJUS PASTANGAS, KAIP IR ASFALTO KLOJĖJAI ĮDĖDAMI PASTANGAS, suformuoja dangą, kuri tampa tokia tvirta, kad gali važiuot sunkiasvoriai automobiliai be jokios baimės, kad jie nepravažiuos tuo keliu. TAD MES, EIDAMI GYVUOJU KELIU SAVO TAPATYBĘ TVIRTINAM. MES ŽINOM ŠITĄ KELIĄ. Patyrimas mums leidžia tuo pačiu paliudyt, kad ŠITAS KELIAS YRA VIENINTELIS – takelių daug, lengvesnių, vedančių iš šito kelio - ir gali pamalonint tie takeliai mirtingojo gyvulinį protą, bet TAPATYBĖ JŪSŲ JAUČIA, KAD JŪS PADARĖT ŽINGSNĮ Į ŠALIKELĘ NUO ŠITO KELIO – JŪSŲ VIDUS JAUČIA SUNKUMU, ne tuo pasitenkinimo akimirkos patyrimu, kada jūs ką nors padarot pagal Kūrėjo valią – priimdami sprendimą ir jį įgyvendindami visumos labui.

Todėl Gyvajame Kelyje jūs negalit nuskriaust nieko kito, TIKTAI PATĮ SAVE. IR JAME KIEKVIENĄ AKIMIRKĄ GALITE BŪTI SU KŪRĖJU, ir tuo pačiu atsiduoti Kūrėjo valios vykdymui, ir jos vykdymui be prievartos, bet patiriant viduje savosios tikrosios tapatybės visu nuoširdumu ir troškimu prisidėti prie tos valios vykdymo.

JAU SAVO VALIĄ SULIEJUS SU KŪRĖJO VALIA YRA PALAIMA. IR TAS ATLYGIS - PATS DIDŽIAUSIAS TURTAS, KURIO NEGALIMA NIEKUR KITUR NUSIPIRKTI – NEI TURGUJE, NEI SUPERMARKETE, NEI SAVO DARBE, NEI ŠEIMOJE, NEI BET KOKIOJE KITOJE, KITŲ PAVADINTOJE ŠVENTOJE VIETOJE – VISA TAI YRA JŪSŲ VIDUJE, KUR JŪS BEBŪTUMĖT TAS ATLYGIS JUS LYDI GYVAI. TODĖL JŪS ESATE LAISVI NUO KONKREČIOS VIETOS, NUO KONKREČIŲ APLINKOS JUMS POVEIKIO TAIKOMŲ PRIEMONIŲ – JŪS ESATE LAISVI SAVĄJA TAPATYBE, O KIEK JŪS TAI TAPATYBEI SKLEISITE DVASIOS SPARNUS, TAI IR PRIKLAUSYS JŪSŲ ĮTIKĖJIMO GELMĖS TAS VIDINIS IMPULSAS, KURIS JUMS LEIS RYŽTINGAI PASIREIKŠTI VISUMOS LABUI MATERIALIAIS VEIKSMAIS, BET DVASINĖS MEILĖS MOTYVU.

BŪKITE TIKRI, MYLINTYS - IR TIKRAI BŪSITE MYLIMI KŪRĖJO - TIEK SŪNŪS, TIEK DUKROS - VISĄ SAVO GYVENIMĄ ŠITAME PASAULYJE.

IR PO PAŽADINIMO PIRMĄJA MINTIMI, KADA JUS PAŽADINS, PAGARBINKITE, PAŠLOVINKITE SAVO TIKRUOSIUS TĖVUS – TĖVĄ IR MOTINĄ - IR IŠDRĮSKITE KITUS PAKVIEST PRISIJUNGT PRIE JŪSŲ ŠITO PAGARBINIMO IR PAŠLOVINIMO.

VIŠČIUKAS, IŠSIRITĘS IŠ KIAUŠINIO, IŠKART APSIDAIRĘS, ĖMĖ IR PAŠLOVINO TĖVĄ IR MOTINĄ – VISUMOS ŠALTINĮ IR CENTRĄ.

Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal