29. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016.10.02
Algimantas:
Gyvajame Kelyje mes turime, iš tikrųjų, Gyvus energijos virpesius iš Kūrėjo. Kiekvienas virpesys turi savo gamą – savo atspalvį. Ir mes negalim stovėt ant vieno virpesių gamos laiptelio. Turim skirtingą PATYRIMĄ, skirtingus savo aplinkoje MIRTINGUOSIUS, turime skirtingą PROTĄ, turime skirtingą kiekvienam IŠŠŪKĮ, todėl tiktai per atsivėrimą Kūrėjui, mes tampame viena Dvasioje. Galim mes nors kiek paliudyti tą patyrimą, kurį girdime, tariamą kitų lūpomis. Ir jeigu mes stovime ant aukštesnio virpesių gamos laiptelio, mes PUIKIAI SUPRANTAME žemiau stovinčiojo tų virpesių suteikiamą jam BŪSENĄ. Tuo tarpu ant žemesnio virpesių laiptelio stovintis NEGALI SUPRASTI ant aukštesnio dažnio stovinčio, virpesių gamos suteikiamos būsenos, tuo labiau motyvų. Todėl NESISTENKITE suprasti manęs, bet TAIKYKITE mano jums sakomus teiginius savo gyvenime.
Jums jūsų Tėvai, ir mano Tėvai, suteikė tą patį Gyvybės evoliucinį Kelią – tą patį, bet NEREIŠKIA, kad jūs žengsite mano pėdomis. Nereikia žengt siekiant suprast, kodėl taip yra. JEIGU JŪS TAIKYSITE MANO TEIGINIUS SAVAJAM GYVENIME, JŪS EISITE SAVUOJU ŽINGSNIU – ORIGINALIAIS PĖDSAKAIS, SAVUOJU RITMU, KURIS JUMS SUTAIKYTAS SU KŪRĖJO RITMU, KOKĮ JŪSŲ TAPATYBĖ TĄ AKIMIRKĄ PAJĖGI PRIIMTI IR ATSIDUOTI. TODĖL JŪS IR NEGALITE SUPRASTI KITŲ, KURIE EINA ŠALIA. IR NESIEKITE TO SUPRATIMO. Kiekvienas turite žingsniuoti savo Gyvajame Kelyje vedimu, juntamu iš vidaus. Tada bus RAMYBĖ jūsų viduje, ir jūs nesistengsite KOREGUOT KITŲ, bet patys visuomet taikysite save atvert giliau, kad pajaustumėte stipriau ir neapsigautumėte, kada gali būt pasąmoninės įvairios informacinės srovės, jums siūlančios įvairius takelius, sprendimus, kad būtų tas giluminis POJŪTIS – TAS VEDIMAS YRA TIKRAI IŠ KŪRĖJO, TIKRAI ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – kad jūs pajaustumėte savo dvasinės asmenybės būsenos giluminiu pasireiškimu jums, kaip asmenybei.
Kuo daugiau jūs skiriate dėmesio kitų veiksmų, kitų savo dvasios brolių ir sesių veiksmų ANALIZAVIMUI, tuo daugiau jūs eikvojate savo energiją. Geriau ją nukreipkite į savo vidų, kad pagilintumėte savo vožtuvo, lietuviškai pasakysiu žodį – ZAVIECKUS, kad geriau atsidarytų ir, ir pritekėtų daugiau Paties Kūrėjo Gyvų virpesių Tikrovės Šviesos, kad jūs ja patys galingiau suspindėtumėte.
Štai tada atsiras didesnis PASITIKĖJIMAS ir tada jūs patirsite, kad jums visiškai nesvarbi kito nuomonė jūsų asmens atžvilgiu. Jūs gyvensite savąjį gyvenimą savuoju ritmu, kurio nesupras, kurį mėgins kritikuot kiti, bet jums tai bus nė motais – jūs vis tiek išliksite savajame tiek ritme, tiek žingsnyje, tiek Kelyje, nes jis jums yra nutiestas, kaip asmenybei, unikalus. IR KUO MES LABIAU BŪSIME GILIOJE DVASINĖJE VIENOVĖJE, TUO TARP MŪSŲ BUS DIDESNIS SAVITARPIO SUPRATIMAS. SAVITARPIO SUPRATIMAS - TAI, KAI MES JUNTAME TĄ VISUMOS GEROVĘ – VISUMOS GEROVĘ – KAS YRA VISUMAI GERIAU. Čia yra labai subtilūs dalykai, jie nėra taip paprastai protu intelektualiai priimami, tuo labiau suprantami, nes BŪSENA, tai nėra logikos apraiška arba proto diktantas – TAI ASMENYBĖS BUDIMAS, ASMENYBĖS ATSIVĖRIMAS, KURIAI VISI YRA DVASIOS BROLIAI IR SESĖS, IR VISI YRA TOS ASMENYBĖS MEILĖS GLĖBYJE – NĖRA NĖ VIENO IŠSKIRIAMO IR ATSTUMIAMO. O intelektas iš karto skaičiuoja naudingumo koeficientą, kur yra naudingiau, kaip, ką? Tai va, tas intelektas gyvulinis, jis turi būt pakeičiamas - dėl didesnio atsivėrimo IŠMINTIES ŠALTINIUI - ta Šviesos Išmintimi, kurią ir turi Dvasinė asmenybė, kuriai jau ir buvo suteiktas Išminties Protas – tik jį reikia vis daugiau pripildyt tos Šviesos, kad pasireikštų asmenybė veiksmingai, drąsiai, ryžtingai.
Tiktai veikloje asmenybė yra ryžtinga ir auganti savuoju aktualu, nes ji ima, kaip iš aruodo, potencialus, kuriuos jau suteikė Kūrėjas, dovanodamas šitą amžinąją dovaną. IR TAS ARUODAS YRA BEKRAŠTIS, BEDUGNIS. TODĖL ASMENYBĖ, JINAI IR PAJĖGI IR APKABINT VISĄ KŪRINIJĄ, NES JI KILUSI IŠ KŪRĖJO. Ji yra Jo SŪNUS arba DUKRA. Ką gali Kūrėjas, tą gali ir Jo Sūnus ar Dukra, savosios tapatybės pasireiškimu – kiek ji turi Išminties ir pasitikėjimo Kūrėju, nes apkabinimas yra ne našlaičio, o to, kuris jau yra BŪSENA LIUDIJANTIS sūnystę arba dukterystę su Kūrėju – susiliejimą Dvasioje. TAI TADA TAS IR YRA GRYBŠNIS - TARSI PRAILGINTOS DVASINĖS RANKOS – KŪRĖJO RANKOS. TIKTAI TAVO SUSILIEJIMAS TAIP PAT PALIUDIJA, KAD TU ESI TAS INTAKAS, KURIS NEIEŠKAI, ĮTEKĖJĘS Į VANDENYNĄ ATSKIROS SROVĖS, KURI BŪTŲ TIKTAI TAU ŠITAME VANDENYNE. TU IŠTIRPSI VANDENYNE, KAIP VISUMOS VANDENYJE, KURIS YRA IŠ TO VISUMINIO ŠALTINIO – KŪRĖJO. Ir visa matematika - nieko daugiau - paprasta, ir jokios intrigos, arba intrigos ta prasme, kai intrigantai užsiiminėja intrigom, o intriga kaip žingeidumui, vis neatskleistų patyrimų, iššūkių pilna - kur bepasisuksi, visur yra tas patyrimas. Ir jisai stiprina, žadina, ir, patikėkit.. - nesakysiu (urantai prašo pasakyt), dar anksti. Ar žinai, kaip seriale baigiasi serijos? Idomiausioj vietoj, tai aš jums sakau, taip, intrigą palieka, tai aš irgi palikau tą intrigą, bet tai čia nėra intrigavimas blogąja prasme. Intriga... taip.