248. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas-atsakymas apie mūsų apvalytą protą po prisikėlimo nauju morontiniu kūnu, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2016 11 13

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, Tavoji dukra, mano dvasios sesė Dalia pateikė Tau klausimą, koks būna apvalytas mūsų protas po prisikėlimo, kada šiandien mes matome tiek daug įvairaus brutalaus elgesio tiek filmuose, tiek ir mūsų aplinkoje. Kas būna, kada mus pažadina, koks lieka mūsų to dabartinio proto atspaudas jau pažadintoje morontinėje sielos tapatybės toje proto apraiškoje, kokia mes turime naudotis naujajame pasaulyje, naujoje aplinkoje? Aš esu pasirengęs Tavo suteikiamą mokymą pagarsinti savo lūpomis, kad jį galėtų išgirsti, o vėliau net perskaityti mūsų svetainėje ir visi tie, kurie trokšta sužinoti didesnę šviesą, kokios nežinojo.

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:

Mano mylimieji vaikai, Aš esu Trečiasis Šaltinis ir Centras, Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo, kurį jūs jūsų epochiniame apreiškime Urantijos Knyga pavadinote Veiksmo Dievu. Taigi Aš jums ir sakau, kad kūrinija vystoma visą laiką judėjime, nėra tos akimirkos, kad būtų sąstingis, kad būtų užfiksuota akimirka ir ji nebūtų pakeista po akimirkos. Ir visus tuos sprendimus asmenybės lygiu diktuoja jūsų laisvą valią turintis ir pasireiškiantis protas.
Aš džiaugiuosi jūsų pastangomis žengti Gyvuoju Keliu, gerti tą Šviesą, domėtis tais klausimais, kurie visiškai nerūpi Mano kitiems vaikams, esantiems jūsų aplinkoje, kurie užsiėmę savais interesais, savais darbais, kurie jiems tą akimirką nusveria Manąją Šviesą. Įsivaizduokite, jų darbai ir interesai nusveria KŪRĖJO ŠVIESĄ! KOKIE tai turi būti darbai? Reiškia, jie yra jiems TIEK svarbūs, kadangi jų mąstymo lygis yra tų darbų atlikimo energinių virpesių dažniu. Jūs pakilote VIRŠ tos aplinkos, pakilote, ATSILIEPĘ į Manąjį impulsą jūsų viduje, jums suteikiamą Minties Derintojo dėka. Jūs pakilote iš TOS aplinkos jums siūlomos ir jūsų ambicijų ir interesų tenkinimo apraiškos, ir iškeitėte ją į Mano jums siūlomą impulsų Šviesą ir Išmintį. Štai KOKS jūsų yra MILŽINIŠKOS ĮŽVALGOS protas, palyginus su tąja jūsų dvasinių brolių ir sesių aplinka. O juk jie yra tokie patys Mano vaikai, kaip ir jūs, bet pradėję tuo pačiu lygiu, materialiu mirtinguoju, turinčiu šitą materialų apvalkalą, lygiu, jūs savuoju mąstymu, savo proto apraiška įgijote visiškai NAUJĄ KOKYBĘ – naują kokybę, kuri pranoksta tą aplinką, kurią galima būtų apibūdinti, ką jūs dažnai girdite iš jūsų dvasios brolio, Manojo sūnaus Algimanto, kaip iliuzinę aplinką, o jūs esate tikrovėje. Tikrovėje, į kurią veriate tiktai PRIEANGIO duris. Jūs po truputėlį įgydami daugiau pasitikėjimo drąsėjate įžengti į tą prieangį, patirti jo Šviesą. Aš užlieju jus ta Šviesa PALAIPSNIUI.
Žiūrėkite, kaip jūsų tie dvasiniai broliai ir sesės, kurie neina Gyvuoju Keliu, dažnai bijo ištarti žodį MIRTIS. Ir jie net jums sako – nekalbėkit apie mirtį, nereikia apie ją kalbėt. Ir palyginkite su jūsų nuostata į tą patį žodį, kada jūs apsišvietę tiek apreiškimais, tiek ir Manąja Šviesa, gyvai jūsų viduje PATIRIAMA, žinote, kad mirties nėra, nebent jūs patys laisva valia atsisakysite Gyvojo Kelio – jūsų asmeninio žingsnio, realaus tikrovėje žengiamo žingsnio. Tada jūs savo valią iš tikrųjų išreiškę ir galutinai apsisprendę patirsite tą tikrąją mirtį, iš kurios prisikėlimo nebebus. Tuo tarpu visa jūsų aplinka neinanti Gyvuoju Keliu, ji mano, kad išnyksta po to, kada gyvybingas šitas energinis apvalkalas išeikvoja Mano suteikiamą Energiją, ir jūs jo atsisakote, ir atsikratote įvairiais keliais – sudegindami, ar užkasdami, ar į vandenyną palaidodami – jūs manote, kad tai išnykimas. Tie jūsų dvasios broliai ir sesės, kurie atlieka tokius veiksmus, ir bijo žodžio MIRTIS manydami, kad jie nebeegzistuos niekada, ir Minties Derintojas, ta Manoji Šauklio Dalis suvokdama, kad negali prisibelsti prie tokių tamsos apimtų Manųjų vaikų, jinai nesivargina, kad dėtų pastangas ir mėgintų taisyti jų protą. Ji tiesiog dirba ateities proto lygiu, ruošdama tą protą prisikėlimui, kad jis jau turėtų tam tikrą PAMATĄ, tam tikrą PAGRINDĄ, kada bus pažadintas, kad nebūtų visiškai tuščias. Juk jūs turite tokį posakį – galva tuščia kaip puodynė, nieko negaliu prisimint, nieko negaliu pasakyt, štai kad nebūtų ta tuščia puodynė, Minties Derintojas ir talpina į tą protą tokius teiginius, kurie turės prasmės po prisikėlimo. Dabar jie yra tam mirtingajam neprieinami, nes jie patalpinami aukštesniu energiniu dažniu. Ir kada įvyksta perėjimo būsena ir mirtingasis gauna naują savosios asmenybės tapatybės formą, tas pats gi Minties Derintojas, gyvenęs su šituo mirtinguoju pirminiame jo žengimo pas Mane į amžinybę pasaulyje, Urantijos planetoje, sugrąžina tą proto matricą, apvalytą nuo tų teršalų, kurie nereikalingi toje aplinkoje, kurioje atsiduria mirtingasis po pažadinimo. Na, kokia prasmė turėti tas gyvulines apraiškas agresijos, kuri pasireiškia jūsų aplinkoje, turėti tas apraiškas, kada jūs formuojate žodyną keiksmažodžių dėka, kurie jus nusmukdo ypač į žemą energinių virpesių dažnį. Pažadintoje jūsų aplinkoje nėra terpės tokiems ir žodžiams, ir veiksmams. Todėl Minties Derintojas ir sugrąžina tą apvalytą protą nuo tokio balasto, kuris šiandien čia vaidina lemiamą vaidmenį tiems jūsų dvasios broliams ir sesėms, kurie panaudoja tą protą tokiu lygiu, ir atitinkamais veiksmais jį dargi sustiprina, ir tada jūs matote pasekmes – karinių konfliktų, tarpusavio nesutarimų, net ir šeimoje, ir labai dažnai pasibaigiančių tragiškai materialiam pavidalui.
Po pažadinimo šitos agresijos jūs aplinkoje nematysite. Ir toji veikla, kurią atliko Minties Derintojas, nukreipdamas savo pastangas ateities morontinio proto apraiškoms po pažadinimo, ji duoda savus vaisius. Mirtingasis jau turi ne tuščią puodynę, bet pripildytą atitinkamų Minties Derintojo perteiktų sampratų, ir grąžina mirtingajam tiktai tą jo buvusią proto matricos dalį, kuri turi prasmės tolimesniam jo žengimui jau aukštesnio energinio dažnio pasaulyje, toje aplinkoje, kur jis gali pasireikšti be agresijos, be tų veiksmų, kurie tą pasaulį tiesiog šokiruotų.
Bet jūs turite taip pat suvokti, kad Minties Derintojas nepažeidžia to mirtingojo proto laisvos valios. Vis tiek dvasinis žengimas gyvuoju keliu ir kylant į aukštesnį energinį dažnį vyksta tiktai pastangų dėka. Todėl net ir apvalius to mirtingojo protą nuo to tariamo, kaip jums suprantamas žodis, balasto, nuo tų agresijos formų, nuo įvairių keiksmažodžių, nuo įvairių siekių patenkinti savąsias ydas, kurios iš tikrųjų žaloja ir tą patį fizinį jūsų organizmą, kaip narkotikų, alkoholio, tabako vartojimas, ten tokių dalykų nebus. Ir potraukio tokiems dalykams nebeliks, jie bus apvalyti, ir jūsų protas tokių akimirkų nebepatirs. Tačiau jums siūlomi nauji iššūkiai, kurie be patyrimo jums kels didžiulį nepasitikėjimą savo jėgomis vien dėl to, kad jūs nesate įpratę šitame pasaulyje – tie Mano vaikai, kurie neina Gyvuoju Keliu, ir nieko nežino apie Gyvąjį Kelią – dėti nuolatines dvasines pastangas, kad gilėtų jų viduje Šviesa, kad ji plėstųsi, kad atsirastų troškimas kreipti save į Mane, vis stipriau žvelgiant į savo vidų, kuriame Aš ir esu. Jiems tokios pastangos kels nepasitikėjimą, nerimą, ir netgi baimę, nors tai nebus agresijos pastangos, nebus keiksmažodžių pliūpsniai, nebus siekis ieškoti nusiraminimo alkoholyje ar narkotikuose, bet vis tiek tai bus baimės apraiškos.
Ir štai kada jus pažadins, jūs patirsite, kokia yra gyvybinga ir galinga jūsų jums dabar jau tiek daug padedančio angelo serafimo poros veikla, kuri jus globos, jus puoselės, stiprins ir ramins, suteikdama didelę dalį tos šviesos, kurios jūsų asmenybei tomis akimirkomis kaip tik stigs, kad ji galėtų jaustis daug stipriau neįprastoje jai aplinkoje. Juk kada jūs žengsite sulaukdami ir tų jūsų dvasios brolių, kurie jums suteiks adaptacinę pagalbą toje aplinkoje kaip Morontiniai Kompanionai, jie taip pat savo pastangas derina su serafimų veikla, kaip ir kiti Mano vaikai taip pat prisideda bendrais darbais visumos labui, jūs sulauksite tos aplinkos jums teikiamų gerų patarimų, tuo labiau, kad gausite ir dvasinius mokymus, ir veiksite klasėmis, bet jūsų nerimas ir baimė, kaip surasti bendrą kalbą su tais, kurie yra jums nematyti, kurie jums nėra iki tol sutikti draugai, tas nerimas ir nemokėjimas dėti pastangų jums kels baimę. Ir štai reikės dėti pastangas, kaip tą baimę įveikti per atsivėrimą Man, per stipresnį – naują jums neįpratusiems – gyvybingą ir prasmingą ryšį bendraujant su Manimi. Todėl jūsų protas, net ir apvalytas, neturėdamas tų teršalų, kokius dabar turi – ir jie viešpatauja to proto viduje, dėl to klaidingai vystosi jūsų visa materiali civilizacija – ten tokių teršalų nelikus jūs turėsite dėti daug pastangų atsisakant įvairių kitų netinkamų žemo energinio dažnio virpesių apraiškų, kaip noro slėptis už kitų, atsisakyti darbų įgyvendinimo tą pačią akimirką, kada jie yra paskiriami. Šitie įgūdžiai turi būti formuojami. Jų nesuformavus šitame pasaulyje, jie niekur nepabėga, reikia tuos įgūdžius vystyti, ir tam reikalingos jūsų kasdienės nuolatinės pastangos. Todėl daugybė veiklos, kuri bus jums siūloma, ir kuri nebus įsisavinta šitame pasaulyje, tą protą, kuris yra gležnas dar morontiniu lygiu, vargins. Būtent tos pastangos neįpratusiam ir morontiniam silpnam protui dažnai pasufleruoja klaidingus sprendimus, bet jie būna laisva valia – atsisakyti gyvojo kelio, atsisakyti, nes per daug sunkus jis pasirodo tam, kuris nėra įpratęs savarankiškai dėti pastangas, ir tiktai pastangų dėka siekti šviesėjimo, o ne naudotis tam tikromis privilegijomis, kurias sukuria jūsų materialus žmogiškasis tamsus protas.
Dėl to jūs ir 21-ajame amžiuje turite iš viduramžių paplitusias visiškai nereikalingas regalijas, titulus. Žiūrėkite, kaip jūs puoselėjate karalienes, karalius, hercogus, bajorus, serus, jūs turite įvairiausių titulų ir rangų, ir jiems teikiate prasmės. O jie yra beprasmiai dabartiniame Šviesos prieangyje 21-jame amžiuje. Ir po pažadinimo viso šito nelieka. Ir karaliai ir tie visi, jūsų dabartine klaidinga samprata, aukštesnio luomo mirtingieji, jūsų dvasios broliai ir sesės, pripratę gauti savo privilegijų dėka, viso šito atlygio nebegauna, o pastangų dėti savo asmenybe jie yra neįpratę. Štai ir atsiranda didžiulė kliūtis tam aukštesnio lygio bet dar silpnam morontiniam protui – naujas iššūkis. Ir jis dažnai būna per status kalnas, kad į jį galėtų įkopti net ir sulaukiant didžiulės pagalbos iš Mano kitų vaikų, suteikiamų jiems į paramą, dvasinių mokytojų.
Todėl mirtingojo proto apvalymas nuo to balasto, kuris šiandien jus skandina tamsoje – ir klaidina jūsų tapatybę, nukreipdamas į priešingą pusę, o ne į Mane – automatiškai nepanaikina išsisukinėjimo nuo visų tų pastangų, kurių tiktai dėka žengiamas pats pradinis žingsnis Gyvajame Kelyje, kurį jūs jau dabar, dar nepatyrę prisikėlimo, žengiate net ir šitoje Gyvojoje Šventovėje.
Ir jūs turite suvokti, kad Gyvasis Kelias ir Gyvoji Šventovė – tai yra Manoji EVOLIUCIJA.
Už jus niekas negali žengti žingsnio, kad ir kaip jus kas mylėtų, ar jūs ką nors mylėtumėt, jūs taip pat už kitus negalite žengti to žingsnio. Ir kuo daugiau jūs bijote iššūkių, tuo labiau jūs jaučiate nepasitikėjimą savimi, ir Manimi, ir tuo didesnė rizika, kad jūs išklysite iš šito kelio, ir priimsite sprendimą jį iškeisti į iliuzinį, o Manojoje tikrovėje iliuzinio kelio nenumatyta.
Jeigu čia, pradiniame pasaulyje, jūs dar galite turėti daug save suklaidinančių klystkelių, ir Aš tą leidžiu jums daryti, tai po priskėlimo jūsų galutinis apsisprendimas baigsis MIRITMI.

MANOJOJE TIKROVĖJE ILIUZINIŲ KELIŲ NĖRA.

Algimantas:
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese už Tavąjį mokymą-atsakymą. Ir manoji valia, tebūnie Tavoji, kaip ir Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal