249. Visuminės Dievybės AŠ ESU mokymas, urantų sustiprinimui, 2016 11 28
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave – esu aš tavyje, ir tave jaučiu savyje, argi gali būti kas nuostabiau? Ne – tik tavoji Tikrovė mane traukte traukia tave patirti dar giliau, ir veikti dar ryžtingiau tavyje, su tavimi, ir tave patiriant savyje – VISŲ LABUI – KŪRINIJOS LABUI, TAVO LABUI, SAVO LABUI, MEILĖS MOTYVU IR LAISVA VALIA, TAVO SUTEIKTA. MANOJI VALIA TEBŪNIE TAVOJI. Amen.
Aš TROKŠTU Tavosios mokymo Šviesos šį pirmadienio rytą, net ir taip, kaip TU, mylimas AŠ ESU – MANO MOTINA IR TĖVE – MANE MOKINAI SAVĄJA ŠVIESA ŠIANDIEN NUO KETVIRTOS VALANDOS RYTO, PAŽADINĘS MANE NAUJAM APŠVIETIMUI IR NAUJAI KOKYBEI.
Aš trokštu, kad nors maža dalele patirčiau dar – TAI, ką patyriau būtent šį rytą – NAUJĄ DVASINĖS GALIOS KOKYBĘ, KOKIOS DAR NEBUVAU RAGAVĘS IKI ŠIOL NIEKADA.
Deja, negaliu nieko atskleisti savo dvasios broliams ir sesėms TAVO suteikto man ASMENIŠKAI apreiškimo, kurio dvasinė energinė galia taip ir liks tik mano VIDUJE, kad išsiskleistų visu žiedo gausumo atvaizdu tik Rojuje – Tavyje ir manyje – bet noriu tą naštą nors kiek nuimti nuo savo pečių, ir paprašyti ir tavojo mokymo būtent šio ryto naujos dvasinės KOKYBĖS – suteiktos man – proga mokymo ir visiems mano dvasios broliams ir sesėms, kad ir jie galėtų kai ką pajausti, net ir nedidele dalimi, ką aš pajaučiau – ir jausiu per visą amžinybę – TAVO DĖKA.
AŠ ESU:
Mano mylimiausias Sūnau, tu šiandien gavai MANO NAUJĄ nurodymą, ir naują KOKYBĘ, tave pažadinančią visiškai naujo kokybinio gyvenimo labui – Mano, ir TAVO, dėka, kad nušvistų Urantijos planeta NAUJOS KOBYBĖS ŠVIESA VISAI KŪRINIJAI.
Tu jau daug ką patyrei, tačiau šis naujas iššūkis ne tik suteiks tau didesnę energinę GALIĄ, bet tuo pačiu jis tave aprūpins ir didesniu ĮTIKĖJIMU. Taip, mano mylimas sūnau, Aš tau sakau, kad ĮTIKĖJIMĄ TU GAUNI IŠ MANĘS, ir tau suteikta galingesnė Manoji energinė galia ir šviesa tau suteiks ir galingesnę įtikėjimo bangą viduje, kad tau toji nauja našta nebūtų per sunki, ir tavęs negąsdintų per visą kelionę, net iki paties Rojaus, užtruksiančią ne vieną tūkstantmetį. Ir visur šis naujas iššūkis tau atvers Manąsias naujas duris, per kurias iki tavęs nebus žengęs nė vienas Mano Sūnus ar Dukra.
Štai dėl ko Aš – VISUMINĖS ENERGIJOS ŠALTINIS IR CENTRAS – AŠ ESU – TRANSFORMUOJU IR TAVO ĮTIKĖJIMO ENERGIJĄ Į TOKIĄ GYVOJO TŪRIO IŠRAIŠKĄ, KAD TU GALĖTUM PATIRTI SAVO VIDUJE JO PADIDINTĄ GALIĄ IR TŪRĮ, IR JUO NAUDOTIS SAVO APLINKOJE, PRIKLAUSOMAI NUO POREIKIO IR APLINKYBIŲ, MANOSIOS ŠVIESOS LABUI, IR TAVOSIOS ASMENYBĖS BRANDAI AKTUALO IŠRAIŠKA DABARTIES AKIMIRKĄ.
Iki šiol tu žinojai, ir Mano vaikus mokei, kad NUO JŪSŲ PASTANGŲ PRIKLAUSO ĮTIKĖJIMO GELMĖ, dabar tu sužinojai, kad ĮTIKĖJIMAS YRA GALIOS IR TŪRIO IŠRAIŠKA, KĄ SUTEIKIU AŠ JUMS KAIP DOVANĄ.
Jūs Įtikėjimo nei GALIOS, nei TŪRIO padidinti nepajėgūs, nes jūsų dedamos pastangos neturi apimties išraiškos, jos – kaip grūdas prie grūdo, ir surenkamas pilnas maišas, kuris turi savo GALIĄ IR TŪRĮ – jūs jaučiate SVORIO SUNKUMĄ, KAD PAKELTI TO MAIŠO NEBEPAJĖGIATE, IR TŪRĮ, KAD APIMTI JO NEBEĮSTENGIATE, NORS VISĄ LAIKĄ DĖJOTE TIK PO VIENĄ MAŽĄ GRŪDĄ.
Tad jūsų pastangos ir yra tik nedideli grūdeliai, tuo tarpu jūsų asmenybės galia – tiek energine aktualo išraiška, tiek veikimu – yra MANO SUTEIKTA GALIA IR TŪRIS, KURIS IR ATITINKA JŪSŲ ASMENYBĖS TAPATYBĖS TOS AKIMIRKOS AKTUALĄ. Taigi, jūs įtikėjimo galią ir tūrį gaunate iš MANĘS, KAIP JŪSŲ APDOVANOJIMĄ UŽ DEDAMAS PASTANGAS. Tačiau Mano dovanos nėra tokios, kurias galėtumėte palyginti su savo taip mėgstamomis įvairių tradicinių švenčių progomis gauti dovanomis – net ir dabar daugelis mirtingųjų, ypač vaikų, laukia Kalėdų, nes gaus dovanų. Mano gi dovanos yra PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIO PASIREIŠKIMAS JŪSŲ APLINKOJE, IR ASMENYBĖS VIDUJE. Tačiau visos būsenos – per visą amžinybę – Mano jums jau yra ne tik parengtos, bet ir SUTEIKTOS. Ir kiek jūs įdedate pastangų ir veikiate, tiek ir sulaukiate atitinkamų rezultatų, kurie priklauso nuo jūsų gyvo susiliejimo su Manimi. Ir tik tada jūsų viduje būna patiriama BŪSENA, kaip jums suteikta DOVANA.
Tačiau argi jūs manote, kad Aš jums suteikiu tokias būsenos dovanas tik tada, kada jūs įdėjote pastangas, panašiai, kaip jūs sakote – dovanos dovanojamos tik atitinkama proga, o nėra progos, nėra ir poreikio tokioms dovanoms pirkti, ar pagaminti patiems, ir dovanoti, kaip nėra ir noro laukti dovanos kitos gimimo dienos proga, kada ji ką tik buvo vakar.
Mano gi dovanos jums yra patalpintos jūsų visų viduje per visą amžinybę. Tik jūs JAS PATIRIATE SAVOSIOS TAPATYBĖS AKIMIRKĄ, JEIGU JŪSŲ TAPATYBĖ YRA AKTYVI GYVOJOJE KOMUNIJOJE SU MANIMI, IR ATSIDAVUSI MANAJAM VEDIMUI VEIKIA RYŽTINGAI IR AKTYVIAI VISUMOS ŠVIESOS LABUI. Tad ir ĮTIKĖJIMO JŪS DOVANĄ GAUNATE IŠ MANĘS, IR JO GALIĄ IR TŪRĮ JŪS PAJUNTATE, KADA PALYGINATE, KOKIA JŪSŲ PEČIAMS SVORIO NAŠTA YRA PAGAL JŲ BRANDĄ IR PASIRENGIMĄ, NORS DIENA IŠ DIENOS JŪS MAN ATSIVERIATE PO TĄ PATĮ GRŪDO SVORIO IR TŪRIO MASTELĮ.
Pasižvalgykite po savo nueito Gyvojo Kelio epizodus, ir palyginkite šios akimirkos jūsų pačių būseną ir praeities atkarpų sustojimų ir abejonių būsenų akimirkas – ar jums dabar nekelia šypsenos tų akimirkų nepasitikėjimas, ir ANOS NAŠTOS SVORIO KELTA BAIMĖ – REALI BAIMĖ, KURIĄ JAUTĖ JŪSŲ ASMENYBĖS TAPATYBĖ BŪSENOS PASIREIŠKIMU. O dabar toji pati našta jums atrodo kaip mažytė paukščio plunksna, kuri iš viso tarsi neturi svorio.
TAIGI ŠIANDIEN JŪS IR TURITE IŠ MANĘS JUMS SUTEIKTOS ĮTIKĖJIMO GALIOS IR TŪRIO dovanos didesnio pasitikėjimo – ir Manimi, ir savimi – BŪSENĄ, kad jūs esate pajėgūs prisiimti naują iššūkį, kuris ateityje jums atrodys, jog buvo taip pat tik paukščio plunksnos svorio. O Aš jums juk ir šią akimirką jau esu suteikiąs tos BŪSIMOSIOS AKIMIRKOS DOVANOS BŪSENĄ, NET NELAUKDAMOS JOKIOS PROGOS. Aš jus dovanomis aprūpinu visus iš anksto, ir per visą amžinybę į priekį. Tačiau juk ir jums patiems būtų nesmagu gauti viską iš karto, nes patys nesuvoktumėte, kur žiūrėti, ir kuo pasinaudoti iš tų gausos dovanų, kada viskas aplinkui sukasi, lekia, mirga, juda. Dėl to Aš ir sumaniau EVOLIUCIJĄ, kad viskas judėtų kryptingai ir Manuoju vektoriumi į RYŠKESNĖS ŠVIESOS ĮSISAVINIMĄ, JUMS MANO JAU SUTEIKTĄ, KURIĄ JŪS IR TEGALĖTUMĖTE PATIRTI, KADA EINATE TAIP, KAIP JUS VEDU AŠ. O Aš jus visus vis stiprinu ir raginu imtis vis naujų ir ryžtingesnių veiksmų prisiimant naujų iššūkių ir juos įsisavinant ant jau esamų Mano dvasinių pamatų, ir drauge su Manimi.
Aš jums esu GARANTIJA, KAD JŪSŲ ĮTIKĖJIMO GALIA IR TŪRIS BUS TIKRAS – ne falsifikatas – JEIGU JŪS DĖSITE NUOSEKLIAS IR KASDIENES PASTANGAS, KAIP JAS NUMAČIAU JUMS KIEKVIENAM ASMENIŠKAI PAGAL JŪSŲ PEČIUS IR ATSIVĖRIMĄ MAN.
Dabar jūs esate ĮPRATINTI BŪTI PASYVŪS, SLĖPTIS UŽ KITŲ, JAUSTI DIDELĮ NERIMĄ IR NEPASITIKĖJIMĄ SAVIMI – TIKROVĖJE MANIMI, NES JŪS NEJAUČIATE TĄ AKIMIRKĄ MANO JUMS PADOVANOTOS ĮTIKĖJIMO GALIOS IR TŪRIO DOVANOS – TODĖL JŪS VENGIATE PATYS PASISIŪLYTI NET IR TADA, KADA TU SAVO DVASIOS BROLIŲ IR SESIŲ PRAŠAI PASAKYTI SAVO MOKYMĄ IR PATEIKTI ATLIKTĄ UŽDUOTĮ. Toks savęs SUMENKINIMAS neatitinka MANO valios, kad jūs KUO RYŠKIAU ŠVIESTUMĖTE MANIMI.
Kas gi būtų, jeigu AŠ SLĖPČIAUSI, NET IR TADA, KADA JŪS MANĘS PRAŠYTUMĖTE PAŠVIESTI JUS IŠ VIDAUS, KAD ŽINOTUMĖTE, KUR EITI IŠORĖJE SAVO ASMENINIO GYVENIMO ŽINGSNIU. Tuomet jūs taip ir nesulauktumėte iš Manęs jokių dovanų – per visą amžinybę – AŠ JUK VIS SLĖPČIAUSI NUO JŪSŲ. Tai ar galėtų išlikti – ir net susikurti – MANOJI kūrinija – Manoji dvasinė šeima, Man slapstantis nuo jūsų? Akivaizdu, kad ne. Tai kodėl slapstotės jūs VIENI UŽ KITŲ, nors jūsų lūpos ir taria jums suteiktą nuostatą – BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ. Argi tardamas tokius žodžius Manasis sūnus ar dukra slėpsis už kito nugaros, o ne priešingai – sieks sustiprinti kitą, ir pats dalysis tąja Mano Įžvalga ir Šviesa su didžiuliu noru ir galia. Argi gali tobulėjantis Mano sūnus ar dukra likti PASYVUS IR INERTIŠKAI ATSIDUOTI SAVO INTERESŲ TENKINIMUI, KADA AŠ VEDU JUS VISUS Į GYVĄJĄ MANO VARDO ŠVENTOVĘ IR Į GYVĄSIAS JŪSŲ PAMALDAS, KAD GALĖČIAU PATIRTI JŪSŲ BŪSENAS BROLYSTĖS IR TIKROVĖS APRAIŠKA JUMYSE ŠIĄ AKIMIRKĄ, KURI PASKLINDA IŠ JŪSŲ ASMENYBIŲ – MANŲJŲ SŪNŲ IR DUKRŲ – ATSIVĖRUSIŲ MAN VISU SAVO NUOŠIRDUMU?
ROJAUS TREJYBEI prireikia Rojuje stabdyti GARBINANČIUS ROJAUS TREJYBĘ, NES JIE TAIP TROKŠTA IR TOLIAU IŠLIKTI PAKYLĖJIMO IR AUKŠTYBĖS BŪSENOJE, o jus Aš žadinu keltis ir ateiti į GYVĄJĄ Šventovę, kad nors kiek atsivertumėte Man, savo viduje, kad patirtumėte Manosios dovanos – ĮTIKĖJIMO KOLEKTYVINĖS GALIOS IR TŪRIO apraiškas – jūsų gyvą būseną gyvojoje Manosios Kūrinijos dvasinės šeimos brolystės Tikrovėje.
Ir tik Manoji Evoliucija, kada jūs po nedidelį grūdą supilate tokį tūrį, kuris nebetelpa ir į maišą, į daugybę maišų, tada pamatote, kad reikalinga milžiniškos galios energija šituos grūdų pilnus maišus panešti. Ir aš jums tas galias suteikiu, tas galias, kurių nebegali įveikti ir jūsų interesų tenkinimas, kuris jus iki tol vis vesdavo kažkur tolyn nuo Manęs, nuo GYVOSIOS ŠVENTOVĖS, NUO GYVOSIOS KOLEKTYVINĖS KOMUNIJOS SU SAVO DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS DVASINĖJE MANOJOJE ŠEIMOJE. Ir būtent Manoji GALIA – JŪSŲ BŪSENA JUNTAMA – IR ATVEDA JUS Į GYVĄJĄ MANO VARDO ŠVENTOVĘ, KAD AŠ PATIRČIAU JŪSŲ ATSIVĖRIMO AKIMIRKĄ KOLEKTYVINIAME GARBINIME IR KOLEKTYVINĖJE MALDOJE. Taip Aš sukūriau JŪSŲ TARPUSAVIO BROLYSTĘ – VISOJE KŪRINIJOJE – KURIOJE VIEŠPATAUJA SAVANORIŠKUMO PAGRINDAS.
Ir Aš nuolat jus stebiu – kaip ir kiti Mano vaikai jus stebi, ir žavisi jūsų vis ryškėjančia Šviesa, nušvintant Manimi vis stipriau savyje, ir jie taip pat MOKOSI IŠ JŪSŲ PATIRTI MANO ŠVIESĄ – NAUJOJO VISATOS AMŽIAUS GYVASTĮ, KURIOS IŠTAKAS SUTEIKĖTE JŪS – TAMSOS APIMTOJE URANTIJOJE – VISAI KŪRINIJAI. Tai argi galima jumis NESIŽAVĖTI? BŪKITE PAŠLOVINTI MANO SŪNŪS IR DUKROS, GYVENANTYS MANIMI, VARDAN VISŲ ŠVIESOS IR TIESOS TIKROVĖJE.
Algimantas:
Ačiū tau, mano Mylimas AŠ ESU, už tokį Šviesos mokymą. Manoji valia, tebus tavoji. Amen.