Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016.11.26

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Jeigu tik būtų įmanoma pašalint VIENĄ VIENINTELĮ teiginį – pasaulis būtų kitoks. O TAS TEIGINYS – KLAIDINGA , ILIUZINĖ SAMPRATA – JOG MIRTIS EGZISTUOJA. JOS NĖRA. Ir kada skaitydavau Sai Babos mokymus, aš negalėdavau suprast, na, kaip gi gali taip sakyt – MIRTIES NĖRA, kai aš matau, kiek žmonių miršta. Ir dabar, kada man taip pat sako – NUMIRĖ, NUMIRĖ – aš NEGALIU – viduje man VISKAS PRIEŠTARAUJA – TAIGI NĖRA MIRTIES – KODĖL tavo liežuvis sako – NUMIRĖ, NUMIRĖ? – NĖRA KAM NUMIRT.
Štai TAS teiginys – jeigu JIS būtų rašomas PIRMOS klasės teksto knygoje, kada moko žodį – MAMA, TĖTĖ – o pradėtų mokyt – MIRTIES NĖRA – kad tai taptų SAVASTIMI NUO PIRMOJO ŽODŽIO tam vaikui augant. Tai įsivaizduokite, kaip skirtųsi žmogaus sąmonė – IŠKART BAIMĖ NYKTŲ. Juk jis per visą gyvenimą GYVENA BAIMĖJE – tos pačios mirties. JIS BIJO – IR VAIKUS GĄSDINA – tu gali numirt, jeigu nevalgysi to, ano. IR TOJI BAIMĖ SURAKINA MĄSTYMĄ. TADA PASIKEIČIA MŪSŲ VISA VEIKLA. MES BAIMĖS ESAME VERGIJOJ – IR ESAME BAIMĖS VERGAI.
Aš vakar mačiau, tik, deja, ne nuo pradžios, laidą, per tą naują kanalą TV CCT ar koks ten yra iš Maskvos kanalas dabar, ir ten buvo susirinkę aktoriai – jau daug jų nebėra, kaip sakytų – numirę yra. Ir Nikulinas papasakojo anekdotą – tai yra, na, geras anekdotas – aš jums papasakosiu, atkartosiu lietuviškai – sako – pramušta galva Amerikoj dėl beisbolo – visi eina į varžybas, žiūri nuo pat mažumės – na, ir du beisbolininkai – labai geri beisbolininkai – sako – klausyk, kuris iš mūsų pirmas numirs, pateks į Rojų, tai – sako – tada jis turi sugrįžt ir pasakyt, ar Rojuje beisbolą žaidžia, ar ne. Na va, ir atėjo tokia akimirka, kad vienas ėmė ir numirė. Ir po kelių dienų, po varžybų, jisai apsireiškė tam likusiam gyvam – sako – aš tau turiu dvi žinias – sako – džiaukis, Rojuje kas antras žaidžia beisbolą, visi žaidžia, žiūri baisiausia – sako – tu tikrai gali džiaugtis ir – sako – tave žino – sako – į rinktinę Rojaus įtraukė, žaisi! Džiaugiasi tas – sako – na, o tai kas kitas tavo pranešimas? – Rungtynės – TREČIADIENĮ. (urantai ėmė juoktis)
Tai va, iškart visiem irgi yra juokas – toj visoj kompanijoj – DĖL KO? Taigi ten GILTINĖ ateis, ir taip GREITAI, ir tu IŠNYKSI – va čia yra kontrastas – ir atsipalaiduodamas žmogus prapliupsta juoku, kad štai tau ta geroji naujiena – trečiadienį jau reikia varžybose dalyvaut – tai sudiev, gerbiamieji aplinkui esantys – VISKAS!
O JEIGU BŪTŲ TAS NUO MAŽUMĖS MOKOMA, KAD YRA AMŽINYBĖ – VISĄ LAIKĄ – KEIČIANTI APVALKALĄ? Juk Urantijos Knygoj tas žmogaus pavidalas, kuris čia iš tikrųjų patiria ir energijos išeikvojimą, ir tą vadinamąją neteisingai mirtį – suyra – čia pavirsta vėl į dulkę, sugrįžta į kitą formą – ENERGIJOS formą. Tai Urantijos Knygoje, vat šitas apvalkalas yra net vadinamas taip – ne vien tiktai reiškia yra flesh arba human body – ne vien tiktai reiškia – materialus apvalkalas, bet dar yra – material vehicle – material vehicle. O – vehicle – tai gali būt transporto priemonė. O juk ji ir YRA TRANSPORTO PRIEMONĖ – mes einam – transportuojam tą vidinį TIKRĄJĮ gyventoją – tą asmenybę. Ir šitas kūnas yra tam, kad mes galėtume persikelt iš vienos fizinės vietos į kitą – tai yra GABENIMO PRIEMONĖ.
Tai jeigu mes dabar sakytume – va – žmogaus kūnas, žmogaus kūnas – pakeistume – GABENIMO PRIEMONĖ, GABENIMO PRIEMONĖ – mes po trupučiuką toltume nuo to, kad kūnas yra neatsiejamas nuo mūsų. Juk mes turim tų gabenimo priemonių – ir lėktuvus, ir laivus, ir geležinkelį, ir mašinas – taigi mes jų nesusaistom su savimi, kada įlipame ir mus kažkur nugabena. Tai jeigu mes turėtume irgi tą sampratą, kad ČIA – GABENIMO PRIEMONĖ, LAIKINAI MUMS IŠNUOMOTA, KOL ESAM ŠITAM PASAULYJE – PRADINIAME – PAKELIUI Į AMŽINYBĘ – ROJŲ – TAI MES TADA SAVE ATSIETUME NUO ŠITO KŪNO – O DABAR MES SUTAPATINAM SAVE. Žmogus pamato – skirtumus tarp liūto, tigro, vilko, žirafos, ir žmogaus – pagal ką? – pagal išvaizdą – pagal tą GABENIMO PRIEMONĘ.
Žmogus – tai nėra vien tiktai ta gabenimo priemonė, kurią matai. ŽMOGUS – TAI YRA SAVYBIŲ VISUMA, TURINTI KŪRĖJO ATSPINDĮ CHARAKTERIU. Tai vien tiktai gabenimo priemonę matant, tu dar negali pasakyt, kad tai yra žmogus – jis gali būt, na, liūto, arba vilko atspindys pagal elgesį – pagal savo nuostatas – visus aršiai draskyt, plėšyt, eit per galvas, palikt tiktai pelenus, arba net visas išnaikintas valstybes. Tai KOKS čia ŽMOGUS? KRISTUS BUVO ŽMOGUS. TAI MUMS TADA REIKIA TAS SAVYBES IR PUOSELĖT.

Ir jeigu būtų va tas vaikui užrašyta – pirmasis teiginys – ne tėtė, ne mama – bet jeigu jau rašai – tėtė, mama – tai rašyk – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – TĖVAS IR MOTINA. Bet pradėk bent nuo MIRTIES NĖRA – MIRTIES NĖRA – sukeist – vietoj TĖTĖ ir MAMA – MIRTIES NĖRA. Prioritetą suteikus šitam teiginiui visiškai kitokia būtų šeima, vaikystė, mokykla – VISIŠKAI KITAIP BŪTŲ KONSTRUOJAMAS GYVENIMAS.
Juk dabar tai dauguma nusikaltimų daromi dėl ko? – Dėl to GODUMO, dėl tos BAIMĖS. Štai, aš tave galiu sunaikint, tu man nieko nepadarysi! Kada va tas, aršus žvėries pabunda charakteris, tai jis gali sunaikint. O jeigu žinotų, kad MIRTIES NĖRA nuo pat vaikystės, jam tai nebebūtų aktualu. Tu gi NEGALI sunaikint – tik GABENIMO PRIEMONĘ tu gali sunaikint – kas iš to? TAI – FORMA – vis tiek ji PASIKEIS – BET VIDUJE ESANTIS GYVENTOJAS, JIS – NESUNAIKINAMAS – DVASINĖ ASMENYBĖ.
ŠTAI KODĖL REIKIA KEIST IR ŠVIETIMO PROGRAMAS – KAD BŪTŲ PIRMASIS TEIGINYS PIRMOKUI – MIRTIES NĖRA. Amen.


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal