250. Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas – paaiškinimas kaip pasiekti tarpusavio meilę vienų kitiems, suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, Kaune, 2016 12 11

Algimantas:

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, AŠ ESU, Aš noriu paprašyti Tavojo mokymo, kad tai, ką sakė mūsų dvasios sesė, Regina, savojoje maldoje, kad tarp mūsų vyrautų ne tiktai žodžiais deklaruojama, bet Tavoji tikra meilė. Kaip mums tą pasiekti, kad mes galėtume apjungti šitą į komandą kolektyvą? Ką tu patartum mums?

Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:

Mano mylimas Sūnau, esu Aš Veiksmo Dievas – kaip jį apibūdina Urantijos Knygos apreiškimas – Trečiasis Šaltinis ir Centras, Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo, jūsų taip su meile apibūdinamas, kada jūs kreipiatės į Mane – Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę. Aš džiaugiuosi ta jūsų atsivėrimo gelme, kokią jūs patiriate, kada esate nuoširdūs šitoje kolektyvinėje komunijoje, kada mes bendraujame betarpiškai, be jokių tarpininkų. Kiekvienas iš jūsų esate Mano mylimiausias vaikas. Aš jus puoselėju, globoju, Aš jums suteikiu Apvaizdos apsaugą, kad tik jūs šitame kelyje išliktumėte visą laiką veiksmingi, neiškryptumėte iš to Gyvojo Kelio, o patirtumėte jame pasitenkinimą. Ir tai jums sukeltų dar didesnį troškulį gerti Mano Gyvąjį Vandenį, jums suteikiamą iš vidaus, ir tuo pačiu veikti taip, kaip Aš esu veikiantis visą laiką, suteikiantis jums proto dovaną ir intelektualų požiūrį. Tuo pačiu Aš jus pripildau ir dvasine energija, pateikdamas jums tai, ko jūs labiausiai trokštate – DVASINĘ IŠMINTĮ.
Kaip jūs galite apjungti save kaip komandą, kaip kolektyvą suformuoti, jeigu jūs neatversite savęs Man. Aš jus formuoju tiktai atsiliepdamas į jūsų laisvos valios virpesius. Aš jums suteikiu Save kaip Mūsų Trijų ir Visuminės tos Energijos Šaltinio ir Centro, kurią jūs vadinate AŠ ESU, dalelę – Minties Derintoją, kaip Savąjį tiltą, tarp Savęs ir jūsų, kiekvieno asmeniškai. Aš suteikiau Savąjį tiltą, kad juo jūs galėtumėte jausti Mano virpesius – Meilė teka gyvais virpesiais. Jūs galite savyje kiek norite teigti įvairiausių intelektualių teiginių, sukurti įvairiausių pratybų, įtaigų, metodų, tačiau jūs niekada nepatirsite Gyvosios Manosios Meilės nė vieno virptelėjimo, jeigu jūs neatversite savęs gilumine dvasine prasme. Jūs turite patirti giluminį savęs atvėrimą Man.
Kodėl jūsų tiek mažai lieka prie bendro stalo, kad galėtumėte vienas kitą arčiau pažinti? Todėl, kad jums stinga atsivėrimo GELMĖS. Jūs nesate savęs atvėrę, todėl ta sekluma užplukdo jūsų tą DIDŽIULĮ LAIVĄ, kurio kapitonu yra jūsų protas. Jeigu jūs tą protą pakeistumėte Manąja dvasine įžvalga ir išmintimi, tas jūsų laivas sustotų prie bendro stalo ir įvertintų tų dvasios brolių ir sesių įdėtas pastangas, kurie su meile dalinasi šituo bendru stalu – valgiu – kad jus pamalonintų, kad jus sutelktų, sukviestų pabendrauti, atsiverti. Todėl sekluma, esanti jūsų viduje – tai yra jūsų UŽDARUMAS – uždarumas nuo Manęs, tuo pačiu uždarumas ir vieno nuo kito. Jūs negalite atverti visų tų užkardų, visų tų užtvarų niekaip kitaip, išgirdę Mano dukros žodį, prašymą, kad tarp jūsų įsiviešpatautų meilė – tai yra sąskambis, kurį girdi jūsų išorinė klausa, išorinės materialios ausys. Tačiau šitas šauksmas – o tai yra šauksmas – dvasios-širdies šauksmas – jis turi suvirpinti jūsų dvasines stygas – ASMENYBĘ, kad jinai galėtų trokšti taip pat patirti tokį patį meilės, nuoširdumo, draugiškumo proveržį savyje, kurį galėtų paskleisti kitiems savo dvasios broliams ir sesėms. Bet visa tai ateina tik per atsivėrimą Man. Nėra kito pakaitalo, nes gi jūs patys jau žinote – kai kurie iš jūsų jau patiriate būsena – Meilės Šaltinis ir Centras esu Aš. Nėra antro. Vienintelė Rojaus Trejybė-AŠ ESU – kaip Kūrėjas – dalina Save, ir skleidžia antplūdį Meilės gyvų virpesių, kad galėtumėte ATSIVĖRIMU PATIRTI juos, ir dalintis vieni su kitais, be jokios išankstinės sąlygos.
Jums sunku suvokti, kada jūs vieni kitiems – su baime – pažvelgiate į akis, jums sunku suvokti, kad jus Aš pripildžiusi esu Gyvosios Meilės apraiškos, bet jūsų viduje jus stingdanti baimė neleidžia šitos Meilės apraiškos išlieti, išlieti į išorę. Todėl šita proga pamąstykite, ar nevertėtų jums dar po dviejų savaičių, kada jūs švęsite jūsų krašte vadinamąsias Kalėdas, prie bendro stalo, prie bendrų vaišių, ATVERTI SAVE BETARPIŠKOJE APLINKOJE, neatliekant ritualą, bet ATVERIANT SAVE.
Atverdami save vienas kitam, jūs tuo pačiu atveriate savuoju nuoširdumu save ir Man. Aš irgi noriu jus pažinti, kaip jūs pažįstate vienas kitą. Aš jus pažįstu iš vidaus kiekvieną, bet kaip komandą, kaip tą kolektyvą Aš jus pažinsiu per jūsų atsivėrimą vienas kitam prie bendro stalo.
Padarykite tokią dovaną ir Jėzui, ir Man, ir vieni kitiems – SAU.

Algimantas:
Ačiū Tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese už šį paaiškinimą-mokymą. Man jis – nuostabus. Manoji valia tebūnie Tavoji, kaip ir Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU.