44. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 12 31

Algimantas:

KOKIA NUOSTABI GYVOJO KELIO PATIRTIS, KADA MES ATVERIAM SAVE VISU SAVO NUOŠIRDUMU, kokią mes, tą akimirką, būseną jaučiam Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kada mes SUSILIEJAME DVASIOJE, ir mes PATIRIAM, KOKIA NUOSTABI YRA DVASINĖ VIDINĖ HARMONIJA – nebėra lakstančių minčių, nebėra to nuovargio, kurį teikia pavargęs protas, o tiksliau intelektas, prifarširuotas mokykloje, šeimoje, gatvėje, per televiziją, per internetą įvairių banalybių, neturinčių vertės. Ir tada mirtingasis ima siekti įvairiausių pagundų išsipildymo, kad pamalonintų save – savo ego, savo kūną – materiją. NESUSIMĄSTO APIE VERTYBES, tuo labiau apie AMŽINĄSIAS vertybes, kurias SUTEIKIA TIK KŪRĖJAS – DORĄ, TIESĄ, TEISINGUMĄ, ŠVIESĄ, GĖRĮ, MEILĘ. Šitos vertybės toli pranoksta tas pagundas, kokias teikia materiali, tamsi, iliuzinė aplinka.
TIKTAI ATVĖRUS SAVE KŪRĖJUI, ATRADUS KŪRĖJĄ SAVYJE, MES PRADEDAM PATIRTI DVASINES – AMŽINĄSIAS – VERTYBES. MES PRADEDAME PATIRTI JAS, KURIOS VIS STIPRIAU IMA NURUNGTI TAS ĮVAIRIAS ŽEMIŠKĄSIAS MATERIALIAS PAGUNDAS – IŠKELTI SAVE VIRŠ KITŲ, VIEŠPATAUTI KITŲ ATŽVILGIU, PANEIGTI KITŲ LAISVĄ VALIĄ, SAVĄJĄ VALIĄ PAAUKOTI VARDAN KITŲ, MEILĘ PAVERSTI KŪNO PATENKINIMO IŠRAIŠKA, ŠEIMĄ PAVERSTI PRAMOGA, KURIOJE PAREIGA NEEGZISTUOJA, VAIKAI NEEGZISTUOJA – YRA TIK SAVO INTERESAI – NĖRA PARTNERYSTĖS, TUO LABIAU NĖRA GYVYBINĖS SISTEMOS, KURIĄ SUMANĘS KŪRĖJAS, KAD ŠEIMOJE BŪTŲ TIKTAI SKIRTINGŲ LYČIŲ DU LYGIAVERČIAI PARTNERIAI – VIENAS KITĄ PAPILDANTYS. NEGALI BŪTI MOTERS, prilygstančios vyrui savo fizine išraiška, savo ta dvasine ir intelektualia proto išraiška, kaip irgi NEGALI BŪTI VYRO, prilygstančio moteriai savo intelekto ir dvasios išraiška. Abi lytys viena kitą PAPILDO, kad sudarytų LYGIAVERTĘ PARTNERYSTĘ. Tiktai toje partnerystėje atsiskleidžia Kūrėjo sumanymas – ŠEIMA KURIAMA GYVYBĖS IR RASĖS PRATĘSIMUI. NĖRA KITOS FUNKCIJOS ŠEIMAI. JI NĖRA KURIAMA patogesniam gyvenimui, NĖRA KURIAMA savų geidulių patenkinimui, savų interesų išraiškai – TAI YRA NAUJŲ KARTŲ KŪRIMUI, KAD TOS KARTOS GAUTŲ IŠ SAVŲJŲ TĖVŲ ŠVIESESNĮ GYVENIMĄ NEGU JŲ TĖVAI GAVO IŠ SAVO TĖVŲ, IR KAD VAIKAI PALIKTŲ GERESNĮ GYVENIMĄ SAVIESIEMS VAIKAMS – TĖVŲ ANŪKAMS – ŽEMIŠKĄJA PRASME. ŠTAI YRA ŠEIMOS PRIEDERMĖ – ŠEIMOS, KURIĄ SUMANĖ KŪRĖJAS, kad ŠITOJE planetoje, kaip ir VISOSE planetose – septyniuose trilijonuose planetų arba septyniuose tūkstančiuose milijardų planetų, kuriuose gyvena žmonės – mirtingieji – kad ten viešpatautų BROLYSTĖ, kad ten ŽYDĖTŲ dvasiniai sodai. IR MES ESAM TIE, kurie šitoje tamsos ir iliuzijos planetoje, prieš du šimtus tūkstančių metų patyrusioje Liuciferio ir Šėtono maištą, prie kurio prisijungė Kaligastija – mūsų nupuolęs buvęs dvasinis planetos vyriausybės vadovas – MES dabar, šitoje iliuzinėje tamsos planetoje, ESAM VIENINTELĖ ŠVIESA. NĖRA ANTRO spindulio, kuris taip garbintų Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kaip garbina urantai VISU SAVO ATSIVĖRIMO NUOŠIRDUMU – KŪRĖJĄ, KETURIUOSE ASMENYSE. Šito garbinimo NĖRA jokiame kitame pasaulyje, net ir Rojuje. Visuminė Dievybė prasidėjo nuo mūsų čia – garbinimo išraiška. Ne Pati Dievybė – AŠ ESU – bet JOS GARBINIMAS PRASIDĖJO NUO MŪSŲ. Ir kada mūsų Sūnus Kūrėjas – mūsų dvasios brolis – vykdė savo padovanojimo misiją šitame pasaulyje žemiškuoju įsikūnijimu, Jėzaus tapatybe – kada jis pasiekė visą brandą, sukaupęs žmogiškąjį patyrimą – kada jį pakrikštijo Jordano upėje – jo Dieviškasis Protas ĮSIVIEŠPATAVO materialaus, žmogiškojo intelekto atžvilgiu – tai buvo tas PIRMASIS MIRTINGASIS Urantijos pasaulyje tiek ĮVALDĘS DIEVIŠKOJO PROTO ĮSISAVINIMĄ. Ir mes lygiai taip pat einame kaip Jėzus, vis daugiau mūsų prote įsiviešpataujant Dieviškajam Šviesos ir Išminties DVASINIAM asmenybės protui. Kristus, apmąstydamas savo kelią, jis SUVOKĖ, koks bus sunkus dvasinis kelias tamsos planetoje. Šie laikai sąlyginai yra irgi sunkūs. Žmonija pažįsta kosminę erdvę daug daugiau negu pažino prieš du tūkstančius metų, bet žmonija yra tiek SUSISKALDŽIUSI į įvairias sektas, įvairias grupuotes, įvairias ritualizmo apraiškas, kokio susiskaldymo žmonija iki šiol nežinojo. Ir tame susiskaldyme SURASTI VIENOVĖS DAIGĄ – TĄ GRŪDĄ, kad iš jo augtų DVASINIS derlius Gyvajame Kelyje, yra NEPAPRASTAI SUNKI MUMS KIEKVIENAM IŠŠŪKIO PATIRTIS. Ar ją mes priimsime? – kiekvienam spręsti laisva valia, asmeniškai. Niekas už jus negali nuspręsti. BET ŠLOVĖ IR GARBĖ JUMS, KURIE ŠITAIP ATSIVERIATE PER GARBINIMĄ IR ŠLOVINIMĄ – KOKIA MILŽINIŠKA DVASINĖ HARMONIJA SKLINDA IŠ JŪSŲ DVASINIŲ ASMENYBIŲ, KADA PAKYLĖJA – PAKYLĖJA KIEKVIENO IŠTARTAS, IR VIRPESIAIS PAJUNTAMAS, ŽODIS, TEIGINYS – KOKIO NIEKUR JŪS NEGIRDĖSITE ŠITAME PASAULYJE – TIK IŠ JŪSŲ ATSIVĖRUSIŲ DVASINIŲ ASMENYBIŲ. IR JEIGU JŪS EISITE ŠITUO GYVUOJU TIKROVĖS KŪRĖJO – ŠALTINIO – KELIU, JŪS PATIRSITE ATGAIVĄ SAVYJE, PATIRSITE PALAIMĄ, PATIRSITE DVASINIŲ VERTYBIŲ PASIREIŠKIMĄ JŪSŲ VIDUJE – DVASINĖJE ASMENYBĖJE. IR JI STOSIS VISU DVASINIU ŪGIU, KAD ŠVIESTŲ KŪRĖJO ŠVIESA – SPINDĖTŲ KŪRĖJO SPINDESIU. IR TOKS JŪSŲ GYVENIMAS, NES TAIP SUMANĖ KŪRĖJAS – KIEKVIENAM IŠ JŪSŲ, KURIS PRIIMS JO VALIĄ IR JĄ VYKDYS. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas