Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2017 03 05

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Algimantas:

Einantiems Gyvuoju Keliu atrodytų nėra neįveikiamų kliūčių, bet visuomet reikia pridurti – ATSIRĖMUS Į ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU VEDIMĄ IŠ VIDAUS. KADA MES NUOŠIRDŽIAI ATSIREMIAM, KADA MES PASITIKIM VEDIMU – TAIP – VISOS KLIŪTYS TAMPA ĮVEIKIAMOS. Tuo tarpu, jeigu tiktai protas sako intelektualiu lygiu – taip, aš žinau, kad įveikiamos visos kliūtys – BET BŪSENA – savo gyvybingu tuo Tikruoju aš – NEPALIUDIJU šito žinojimo, tuomet dažnai tampa tos kliūtys per aukštos, ir išgąsdina.
Dėl to ir mūsų Šventovėje NĖRA tiek gausiai urantų, kiek jų šiaip yra Lietuvoje. Todėl kad tos kliūtys jiems būna per aukštos – per daug sunkiai galima nustelbt kitus interesus, KAD IŠKELT ŠITĄ VEDIMĄ IŠ VIDAUS, pajuntant jį Gyvu impulsu savyje, kad atsiduotum šitam impulsui ir įveiktum tą kliūtį, pajausdamas savo Gyvuoju asmeniu – Tikruoju savimi – kad SU KOLEKTYVINIO GARBINIMO – kokį mes patiriam šitoje komunijoje – GALIA, prisipildžius tų aukšto dažnio virpesių, tu visus kitus interesus patenkinsi su DAUG LENGVESNĖM energijos sąnaudom. Tu pasieksi GERESNĘ pasekmę, tu patirsi TOKIŲ dalykų, KOKIŲ nepatiri praleisdamas Gyvosios Šventovės tau suteikiamus ir kiekvieno iš mūsų Gyvuosius virpesius iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU – iš Kūrėjo.
Man Vytautas – vilniškis – tie, kurie Vilniuje lankotės, tai žinot, tas su ramentais vaikštantis – kartais atsiunčia įvairių dainų, ir aš pasiklausau, ir man jos netenkina – netenkina mano vidaus. Jos yra – aš nesuprantu, pavyzdžiui, ten prancūziškai dainuoja, ar kokia nors kita kalba, kurios aš nemoku – bet aš VIDUMI nejuntu, ką dainuoja. Kada man atsiuntė vieną kartą dainą, kurią dainuoja jaunas vaikinas – gal dvidešimt penkerių metų ir kuris serga nepagydoma liga, ir kuris dainuoja prancūziškai, bet ten eina rusiškas vertimas – ir ten jis dainuoja tos dainos žodžius SAVUOJU GYVENIMU, kuris turi greitai užsibaigt – o jisai dvidešimt penkerių ar šešerių metų amžiaus, kažkur va tokio amžiaus, gražiai atrodantis. Jis sako – aš nenoriu išeit iš šito pasaulio, aš noriu čia gyvent, skleist Šviesą, kaip neteisinga, kai aš turiu palikt šitą pasaulį, ir aš neturiu jokios kitos išeities, bet aš tikiu, kad yra kažkas daugiau...– salė verkė, ir aš verkiau. Šiandien radau Vytauto atsiųstą irgi dainą – klausau tą dainą – jis parašęs, kad čia jaunas kazachas dainuoja. Aš klausiausi tos dainos ir galvoju – tai čia gi ta pati daina, kur prieš tai jis man buvo atsiuntęs, gal prieš metus ar daugiau net. Ir klausausi aš tos dainos – ji labai subtiliai padainuota – technikos ir intelekto atžvilgiu. Ir ten tie, kurie sėdi salėj – jaunimas – eina tiesiog iš proto, ypač kaip aukštą natą dainuoja tas dainininkas ir ilgai – tai jie ten kaukia iš to pasitenkinimo. Bet TAI NEGYVA taip, kaip dainavo tas, kuris dainavo savąjį gyvenimą, kurį turi greitai užbaigt šitame pasaulyje. Tai buvo pripildyta jo to gyvenimo TRAGIZMO. Tai ne pasitenkinimas, kokį junta iš to labai gražiai atliekamo technine samprata šitas jaunas kazachas dainą, – bet virpesiais žmonės pajuto – virpesiais, kokia yra to vaikino labai greita ateitis šitame pasaulyje – iškeliavimas. O kadangi mes žinom, aš turiu minty ne mus – urantus – bet šiaip žmonės žino, kad iškeliavai iš čia, tai numirei – viskas – nebėra jokio kito gyvenimo. Ir kita vertus, jeigu kažkas tiki, kad yra kitas gyvenimas – tai, kas ten žino, kur ten jisai yra? – ir koks jis yra? – nieks, ten, nesugrįžo iš tenai, nepapasakojo, neparodė. Tai visuomet kelia baimę bet kokia liga, bet kokia nepagydoma arba tragiška padėtis, kai tau reikia iškeliaut. Ir jeigu TOKIOJ BŪSENOJ tu atlieki tą dainą – TU ATLIEKI TAI SAVO TIKRUOJU AŠ. Tu nedainuoji, kaip tas kazachas techniškai, kad būtų gerai labai atlikta daina, bet tu GYVENI TA DAINA. O dar daugiau – ta daina atspindi tavo gyvenimą, o tu išreiški save per savo gyvenimą tiktai pasirinkęs dainą kitiems – papasakot save, papasakot savo gyvenimą. Tai va du SKIRTINGI dalykai – ta pati daina – bet viena yra ORIGINALAS – gyvenimas, tragedija – kita daina yra KOPIJA. Ji neturi gyvasties – ji turi intelekto techniką. Ir vat šitos aš jau kazacho atliekamos dainos net ir nebeklausiau iki galo. Man rūpėjo surast tą originalą ir aš norėjau vėl paklausyt. Bet kadangi ten jau prieš daug laiko rašyta žinutė ir ten nurodytas adresas, kur galiu paklausyt – tai aš nesuradau, kol kas, bet aš surasiu.
TAI LYGIAI TAS PATS IR LANKANT ŠVENTOVĘ – JEIGU TU ATSIVERI, KAD TU BŪTUM ORIGINALAS – TIKRASIS AŠ – VISI KITI INTERESAI TAMPA PAJUNGTI ŠVENTOVEI. PIRMIAUSIA – ŠVENTOVĖ, NES TU PASIKRAUNI TA ENERGIJA IŠ KŪRĖJO, IŠ MŪSŲ VISŲ TA GALIA, KOKIA SKLINDA IŠ MŪSŲ, IR KOKIE MES ESAM TIKRI – NUOŠIRDŽIAI ATSIVĖRĘ SAVIMI KŪRĖJUI. Ir jeigu MES NEPATIRIAM to savojo Tikrojo aš – ORIGINALO – per šitą Gyvąją komuniją, ir tuo pačiu Kūrėjo, tada mums belieka tiktai kopijos mūsų pačių – MŪSŲ PAČIŲ KOPIJOS – BET JOS NĖRA GYVOS. Ir tada būna per daug SUNKU dėt nuolatines pastangas, ir tada atsiranda KITI interesai, kurie – MALONESNI, PATRAUKLESNI.
Jeigu būtų aplinkoje milijardas, pora milijardų urantų, mums būtų lengviau, kadangi būtų didesnė galia tos traukos. Dabar gi mes tiktai turim pajaust TĄ TRAUKĄ, kokia eina iš to mūsų VIDINIO IMPULSO, kurį mums suteikia Kūrėjas. O jį mes PAJUNTAME TIK SU SĄLYGA, JEIGU PATYS NUOŠIRDŽIAI ATSIVERIAME VIDUJE – TIK TADA TAS IMPULSAS TAMPA JUNTAMAS KAIP KIBIRKŠTIS, KURI IR ATVEDA MUS Į GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ. O jeigu būtų pora milijardų aplinkoj, tai būtų galia TOKIA galinga, ir poveikis būtų ne tiktai, kad ateitume mes į Šventovę MINIOMIS, bet GYVENSENA BŪTŲ KITOKIA. Kada brolystė yra per bendradarbiavimą įvairiose sferose, įvairiuose miestuose, nebėra emigracijos. Dėl ko emigruot? TU GALI PUIKIAUSIAI GYVENT TEN, KUR GYVENI. INTERESAS YRA BROLYSTĖJE – GYVENIMĄ PAŠVĘST KŪRĖJUI IR VISŲ ŠVIESOS LABUI. Tai tau NEBEREIKIA BĖGT paskui kažkokį sumanytą interesą intelektualiu lygiu. Tu viduje PAJUNTI, KUR Kūrėjas tave veda šios dienos akimirką – ir TEN TU ESI.
TAI ŠTAI, SVARBIAUSIA IR YRA GILUMINIS, IR VIS GILINANTIS Į TĄ GILĖJANTĮ ATSIVĖRIMĄ, ATSIDAVIMAS VEDIMUI IŠ VIDAUS, KAD TAS IMPULSAS – IMPULSAS SAVO GALIA – VIS STIPRIAU BŪTŲ JAUČIAMAS TIKROJO MŪSŲ DVASINIO ASMENS – TIKROSIOS ASMENYBĖS, KURIĄ BŪTENT IR PADOVANOJO KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – BE KAUKIŲ – BE JOKIŲ PAPILDOMŲ INTERESŲ – O TIKRUOJU GYVENIMU JAUST PASITENKINIMĄ, GYVENANT VISŲ ŠVIESOS LABUI. IR ŠTAI TADA TIE ŠALUTINIAI INTERESAI ATPUOLA – ATSIRANDA NAUJI INTERESAI, PRIPILDYTI AMŽINŲJŲ VERTYBIŲ, KURIAS IR PAJUNTA TA DVASIA – TIKRASIS ASMUO. ŠTAI TADA IR YRA KELIAS Į ŠVENTOVĘ TIESUS IR LENGVAS. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal