61. Algimanto pamokomasis žodis – KĄ TURI DARYTI PREZIDENTAS LIETUVOJE – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, urantų pamokomųjų žodžių dalyje, 2017 04 02

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Prieš dvi savaites, po gyvųjų pamaldų Kaune, Algimantas urantų paprašė pamąstyti, ką kiekvienas darytų tapęs Lietuvos prezidentu, o atsakymą pateikti Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje šventovėje po dviejų savaičių.


KĄ TURI DARYTI PREZIDENTAS LIETUVOJE?

Algimantas:

Tą ką jūs kalbat yra teisinga kryptis, ir reikalinga – ir televizija, ir internetas, bet kad ji būtų užpildyta prasmingomis laidomis. Bet PREZIDENTAS TURI KALBĖTIS SU ŽMONĖM. Televizija – tai nėra pokalbis su žmonėm. Tu tiktai gali išreikšt savo nuostatas, bet tu negali išgirst tų žmonių, nes jie yra pasklidę ir žiūri programą nebūdami šalia tavęs.
Tai, pirmiausia, jeigu tu esi jau Prezidentas, turi žinot, KOKIA yra Prezidento priedermė – tai yra Šviesos Vedlys, kad būtų šviesesnė visuomenė – tai nėra ekonominių, finansinių srautų registratorius ir kritikuotojas, kad štai tas blogai, tas blogai – jis yra VEDLYS. Jis turi – tą jūs teisingai pastebėjot – turi būt ryšyje su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, bendradarbiaut su Apvaizda, nes negalima šalies, štai dabartiniame etape, kada yra tokia tamsi sąmonė – visų tamsi sąmonė – kada viskas yra sugriauta – pramonė sugriauta, žemės ūkis sugriautas, žemė pardavinėjama kaip prekė – be Rojaus Trejybės Apvaizdos įsikišimo negalima atstatyt net ir prieš Sąjūdžio laikus buvusią ekonomiką ir žemės ūkį, mokslą.
Todėl kad tu negali žmogui, kuris jau užaugo kitom aplinkybėm, kalbėt tų tiesų, kurias gali suprast tie, kurie augo iki Sąjūdžio atėjimo į valdžią ir ekonomikos griovimo pradžios, nes jie šito nepatyrė ir nežino, ir nesupras jaunimas – jiems reikalingos tos informacinės priemonės, kuriomis jie labai puikiai techniškai moka pasinaudot, bet jie neturi nei idėjų, nei tų dvasinių vertybių. Moralizuot niekada nereikia, kadangi moralizavimas – tai ne tas metodas – dvasinio mokymo jie neištvers, kadangi niekas jų nepratino – jiems yra perdaug sunku, tai su jais susikalbėt negali taip paprastai.
Bet Prezidentas, pirmiausia, turi sukviest VISOS Lietuvos žmones į BENDRĄ SUEIGĄ, kad suvažiuotų iš visos Lietuvos žmonės į Vilnių, ten kur Prezidento yra būstinė – gali būt ir kitas miestas, nesvarbu – bet kur būtų gera aplinka sutalpint, sakykim, grubiai tariant pusantro milijono žmonių, kurie gali atvažiuot – kiek dabar yra čia likusių. Ir tada pokalbis būtų akis į akį, o ne televizijos pagalba, nes tai yra GYVAS ryšys – tai sueitis visų žmonių, kuriems gali pateikt savo VIZIJĄ – savo programą – tai Energinis LAUKAS, kuriame sueina visa tų norinčių išgirst – ir girdinčių tą – Energiją, kuri virpesiais paskiau sklinda ir po kraštą.
Ir šitoje sueityje tas Prezidentas ir turi pasakyt kad LIETUVA TAMPA PREZIDENTINE ŠALIMI, NEBE RESPUBLIKA, BET PREZIDENTINE ŠALIMI. SEIMAS YRA TIKTAI PAGALBINĖ INSTITUCIJA – ji nėra tolygi Prezidento galiai. Jos priedermė – Seimo priedermė – tiktai užsiminėt tam tikra, sakykim, veikla susisteminant įstatymų visą tą gausą. O įstatymai turi išeit iš Prezidento, nes jisai yra tas, kuris bendradarbiaudamas su Apvaizda, palaikydamas ryšį su Rojaus Trejybe, jis gauna tą kryptį, kokia turi vystytis visuomenė, kokia turi būt švietimo sistema, kokia turi būti ekonominė ir politinė šalies galia. Ir jeigu tokias idėjas, kurias gauna iš Rojaus Trejybės Prezidentas, pateikt Seimui, kur nėra tos sąmonės lygio – ten bus jovalas, bus rietenos, ir jokios tvarkos nebus, tiktai bus kiršinimas. Todėl Seimas negali būti ta lygiavertė tokiam Šviesos Vedliui institucija, bet susistemint techniškai įstatymus, kad jie būtų suderinami vienas su kitu, kada jau įstatymai yra iš Rojaus Trejybės suteikiami.
Tai štai šitas nuostatas ir reikia pateikt tos sueities metu žmonėms, kad jie išgirstų. Kadangi RINKIMŲ NĖRA – jie nereikalingi – tai ir PARTIJŲ NEREIKIA, nes partijos yra naudojamos tik rinkimams, kad kuo didesnį kąsnį atsikąst politinės valdžios. Vedlys ir yra tas, kuris Šviesos yra Spindulys. Todėl nereikalinga politinė konkurencija, arba kova, varžymasis – vieną nusmukdyt, kad užimt jo vietą – ir šita konkurencija tik sujaukia visuomenės darną.
Tai štai tas sueities metu pateikimas pačios tos idėjos, kad Seimas – tai yra tiktai techninė institucija, o iš tikrųjų PAGRINDAS YRA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU, kurio nežino ir net nepajunta tie žmonės, bet nupiešt tą viziją, kad iš tikrųjų ir verslininkams ir eiliniams – visiems – gyventojams – mokesčiai SUMAŽĖS – palaipsniui – iki DEŠIMTIES procentų. Tada nebėra to noro slėpt mokesčius, nes dešimtadalį atiduot mokesčių, tai niekas savęs dėl to nenuskriaus, bet ką daro dešimtinė? Nebereikia verslininkui jaust įtampos, kad jis gali būt bet kada Mokesčių Inspekcijos apkaltintas dviguba buhalterija, pajamų nuslėpimu, mokesčių nemokėjimu – jis gali jaust ramų gyvenimą, nes dabar jis gali važinėt limuzinu ir puikiausiai priėmimuose pasireikšt kaip labai žymus asmuo, bet viduje jis yra kaip triušis – pilnas baimės. Tokioj baimėj jis negali vystyt verslo. o dar visos šitos valstybės – aš specialiai sakau žodį VALSTYBĖS – o turi būt ne Valstybė, o ŠALIS – ten kur yra tauta, kur yra žmonės, o valstybė – tai yra institucijos, tai yra įvairios jėgos struktūros, kurios nori tiktai tave sumaitot, tave iščiulpt. Štai tokia ir tampa mokykla, kuri iš tavęs paėmė viską, kad būtų direktoriui gerai, ataskaitose būtų gerai, mokytojos gautų tam tikrą kvalifikaciją, kad jam padidintų atlyginimą, o mokiniui – koncentracijos stovykla. Dėl to tada visos suteikiamos žinios ir yra kaip mechaninis informacijos brukimas, kuris neturi absoliučiai jokios naudos – niekas nesusieta tarpusavyje į vientisą sistemą, kad matematika būtų susieta su astronomija, su fizika, su biologija, su lietuvių kalba, su užsienio kalba, su piešimu, su dainavimu, į bendrą sistemą, ir į visos žmonijos sistemą – kaip planetos – ir visos kūrinijos sistemą – kaip Kūrėjo sumanymą.
Ir išlaisvinus verslininkus išlaisvėja biudžeto lėšos, nes Mokesčių Inspekcija nebereikalinga. Kam ji reikalinga? – nes čia yra prievartos aparatas, kaip policininkui, na, šuniui eit ir uostyt – kas nemoka mokesčių? Visi moka. Nebėra būtinybės sekt tuos mokesčius, viskas, reiškia, sutaupomos milžiniškos lėšos. O kadangi visi moka mokesčius, nes dešimtadalis nesudaro daug ir nuo savo atlyginimo, ir nuo bet kokios įplaukos, ten honorarai, ar dar kažkas, ir kompanijos moka nuo savo pajamų, tai štai tada biudžetas surenka daugiau lėšų negu dabar per visus mokesčius ir slėpimą. Bet gi dabar kiekvienas jaučia įtampą – ir tas, kuris vokelyje gauna atlyginimą, ir tas, kuris moka. Ir tai, kad vokeliai yra, rodo – mokesčiai neveiksmingi. Tada, natūralu, eina į šešėlį, eina į šešėlį, nes perdaug didelis rėžiamas – kaip ankščiau, pasakose sako – ponas nurėžė dar vieną iš nugaros rėžį, uždėjo dar duoklę, jau taip sulenktas tas baudžiauninkas, o jam dar nurėžė vieną rėžį – tai štai Valstybė elgiasi kaip žemvaldys su baudžiauninkais, kaip vergvaldys, ir tokia Valstybė yra PARAZITAS.
Kariuomenė visa paleidžiama, išskyrus sienos apsaugą. Kiek atsimeta lėšų. Įsivaizduokit, tie du procentai biudžeto tampa laisvi pensijom padidint. Lietuva išstoja iš Europos Sąjungos, nes tai yra PARAZITUOJANTI TINGINIŲ IR APGAVIKŲ sukurta PSEUDOSĄJUNGA, kur nėra sąjungos išvis. Yra kažkokia efimerinė struktūra, kur atėjęs žmogus, be jokio supratimo, kas yra šalis ir jos valdymas, diktuoja kitiems sąlygas – ką gali kroatas žinot apie Lietuvą, arba apie Portugaliją? Arba albanas – apie kokią nors ten, na, Vokietiją ar Britaniją? Ką gali britas žinot apie Estiją? Nieko. Net kur yra nežino. O kokios tradicijos, koks charakteris, temperamentas? Tai yra svarbu. Tai jeigu dabar tokiom sąlygom viskas yra – jūs dabar matot – pinigų netekusi šalis, o kainos padidėjo – kasmet vienas trilijonas eurų atspausdinama ir išmetama į bendrą rinką, jie gi patenka ir čia, ir dalis žmonių juos suima į savo tą nešvarią buhalteriją. O kainos kyla bendrai, kadangi eurų masė didėja, o tie, kurie neturi pinigų – jie skursta, nes jie priversti mokėt brangiau už produktus, o kai nėra savo lito, tu nebegali reguliuot tos pinigų apyvartos. Bet liūdniausia, kad esant Europos Sąjungoj politikai nebeturi savo supratimo, kas yra valdymas? Štai dėl to šalis dabar yra nebevaldoma – ji yra kaip plaukiantis be navigacijos priemonių jūroje, nematant krantų, laivas, ir dar rūko sąlygom – net nematai žvaigždžių pasižiūrėt – pagal žvaigždes bent galėtum kryptį nustatyt naktį, o dieną saulė padėtų nors kiek. Bet dabar šito nėra, yra rūkas. Navigacijos priemonių near, ir nebežino į kurią pusę žiūrėt, todėl jie ir nesprendžia jokių esminių dalykų, ir tada svarbiausiu tampa, ar yra tas Nepriklausomybės aktas surastas, ar nėra? Ot koks dalykas svarbus, tarsi be akto nebėra šalies. Tai čia yra berazumystė - nuprotėjimas.
Tai šitaip aiškinant tiems Sueities žmonėms, atskleidus daugybę niuansų, apie kuriuos jie neturi supratimo, kokie tie niuansai, ir tada pateikt klausimą – AR JŪS SUTINKATE, KAD BŪTŲ TOKS PREZIDENTAS? KAD NEBŪTŲ SEIMO, KAIP TOS ĮSTATYMUS LEIDŽIAMOSIOS INSTITUCIJOS? AR JŪS SUTINKATE, KAD ROJAUS TREJYBĖ DALYVAUTŲ ŠALIES KŪRIME, VISUOMENĖS ŠVIESINIME, PER PREZIDENTĄ? Ar sutinkate, kad visų lygių mokslas – ir universitetų – būtų nemokamas, nes kuo šviesesnė visuomenė, tuo mažesnis nusikalstamumas, tuo mažiau reikia pinigų iš biudžeto prievartos institucijų išlaikymui, gydymas taip pat būtų nemokamas. Bet tai bus ne iš karto, o palaipsniui žengiant visiems bendradarbiavimo, o ne konkuravimo keliu, ir drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – KŪRĖJU. Jeigu sutinkate, jūs gausite TOKIAS ATEITIES KARTAS, KUR BUS BROLYSTĖ, DARNA IR TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMAS, O NE KONKURENCIJA – TIEK MOKYKLOJE, TIEK GATVĖJE, TIEK ŠEIMOJE. Nebereikalinga bus policija, nes nebus nusikaltimų, nebus tų, kurie jus užpultų, iš jūsų sklis virpesiai, kad jums bus SVEIKATA – fizinio pavidalo – jums NEREIKĖS tokių LIGONINIŲ ir pinigų leist VAISTAMS. Tačiau tai yra dar labai tolima perspektyva ateities kartoms, tačiau kurioms pagrindą pradedame kloti jau šiandien.
AR JŪS NORITE TOKIOS ATEITIES VISUOMENĖS? IR YRA JAU DABAR TOKS ŠVIESOS IR TIKROVĖS PREZIDENTAS, KURIS BENDRADARBIAUJA SU ROJAUS TREJYBE IR APVAIZDA IR KURIS UŽTIKRINS SAUGUMĄ ŠITOJE ŠALYJE, KAD JOKIA KARIUOMENĖ NEŽENGS Į ŠITĄ TERITORIJĄ, JOKIA, NES LIETUVA BUS TA ŠVIESA, IR ŠVIESOS ŠALIS, KURI BUS KAIP KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ, VISOMS ŠIOS PLANETOS ŠALIMS – kitoms, kurios ginkluosis, kariaus tarpusavyje, o čia bus kaip žydintis sodas, kai aplinkui siaus audros – LIETUVA BUS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU RAMYBĖS UŽUTĖKIS.
Tai štai, kada tu pateiki tai žmonėms, kurie suvažiuoja – nuoširdžiai – jie nesupras daug ko, netikės daug kuo, bet jie VIDUMI PAJAUS, kad tai yra Tiesa. Virpesiai iš to aiškinančio sklis, ir tie, kurie trokš nuoširdžiai, kad būtų gerovė ir jų vaikams, ir jiems patiems, ir jų verslui, ir jų šeimoms, visuomenei – jie jaus, kad tai yra Tiesa, nes toks yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU sumanymas. Nėra kito kelio.
(Urantų balsai) – Man jau gera, aš jau gyvenu šitoj šaly... (Algimantas ir kiti urantai juokiasi) – Tai tokia ir bus Lietuva. Bus ji tokia. Taip sumanyta, ir natūralu, kad net ir pats didžiausias nusikaltėlis nenori, kad jam būtų daroma blogai. Jis dėl tamsos savo viduje kitam daro blogai, bet jis nenori, kad jam kažkas darytų blogai. O jeigu darai visiems gerai, tuo pačiu ir tam, kuris ir nusikaltėlis buvo, jam yra galimybė taip pat pajaust tą visuomenę. Kalėjimai nereikalingi. Kodėl? Todėl, kad ten, kur yra sankaupa žemų energinių virpesių, ten jie iškart didėja pakėlus kvadratu tų dalyvaujančių toje sankaupoje mirtingųjų skaičių. Reiškia, iš bet kokio kalėjimo, kur surinkti visi tie tariami nusikaltėliai, sklinda didesnės galios žemo energinio dažnio virpesiai. Kaip gi tu gali integruot į visuomenę, jeigu jie sueina į vieną vietą, tada jie tampa tos vietos šeimininkais, ir tada jie kuria savo tvarką. Ir dėl to kalėjime yra tvarka ne prižiūrėtojų – ne šalies tvarka – jų pačių nusistatyta tvarka.
Ir kada aš eidavau į kalėjimą su Urantijos Knyga pora kartų kiekvieneriais metais, tai aš matydavau, kaip brutualėja aplinka, kaip jaunėja tie nusikaltėliai, ir, natūralu, kad panašėja jų veidai – panašėja, kadangi visą laiką reikia gyvent įtampos sąlygom, įtampos, kad tave kažkas fiziškai nežalotų. Tu visą laiką jauti, kad ten yra tos grupės, kurios turi nerašytus savo įstatymus. Ir toj uždaroj erdvėj tu negali išvažiuot ar kažkur pasišalint, erdvė tai uždara, ir tu negali išvengt. Tai šita kalėjimų sistema – ji palaipsniui – turi būt pašalinta visiškai – ji nereikalinga, nes yra žalinga visuomenei. O kokia gali būt izoliacija už padarytą nusikaltimą? Tai vis tiek negalima išvyt žmogaus iš tos terpės, iš visuomenės, nes jis tada tampa vilku, jeigu tu jį atiduodi į vilkų aplinką. Reiškia, jisai turi likt toj visuomenėj, bet ta visuomenė gali jiems taikyt atskirties tam tikrą formą – nuo dorų visuomenės narių – ir ten, kur gali būt jau sakykim jų tam tikras reintegravimas, apribojus jiems tam tikrą judėjimo laisvę, bet ne tai, kad sienom, bet apribojus juos ten pačia ta vietove.
Juk įsivaizduokit, kiek yra dabar blogų kelių? O jiems juk reikalinga, na, sakykim, darbo jėga, kelius atnaujint. Tai štai tie ir nusikaltę yra įvairių profesijų. Juos galima panaudot, kad jie įneštų savo indėlį. Ir tarp įvairių sričių juos taip pat paskleidžiant, kad šitaip reintegruotųsi į visuomenę. Tai neatsitiks per akimirką. Visuomet, kada yra keičiama tvarka, reikalingas tam tikras prisiderinimas, nes vieni pritaria, kiti nesupranta, treti priešinasi, todėl čia yra procesas, bet KRYPTIS, kryptis yra KAD VISKAS DAROMA SU ROJAUS TREJYBE.
Ir kadangi BENDRADARBIAVIMAS SU APVAIZDA yra toks, kad KIEKVIENA DIENA PRADEDAMA NUO ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU PAGARBINIMO – TIEK PREZIDENTŪROJ, TIEK SEIME, TIEK VYRIAUSYBĖJ, TIEK KOMPANIJOSE, TIEK MOKYKLOSE, LIGONINĖSE, nesvarbu kur bebūtų veikla – tai reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie tą atliktų – bet dalyvavimas yra laisvanoriškas, ir tie, kurie prisijungia prie šito garbinimo, jiems geriau sekasi atlikt įvairias veiklas ir savo tiesioginiame darbe. Tai štai bendradarbiavimas su Apvaizda apramins ir tuos, atrodytų dabar nesuvaldomus, nusikaltėlius, kad kaip galima juos integruot į tą kažkokią visuomenės apribotą terpę, kad jie nepadarytų naujų nusikaltimų. Bendradarbiaujant su Apvaizda – galima tai padaryt, nes jai poveikį padaryt net ir tiems nusikaltėliams, yra, na, kaip šitaip spriktelėt.
Kada aš keliavau su Urantijos Knyga – aš jums jau pasakojau ne vieną kartą – po Lietuvą – ir tada, kada man apsireiškė Jėzus, vidurnaktį, miške, ir kada jis man bendravimo, trukusio beveik dvi valandas, pabaigoje paskyrė savo apaštalu, Rojaus Tėvo ambasadoriumi, ir sako – tu nieko nebijok, niekas tavęs nepalies, net erkė tavęs neįkas. Ir kada aš ryte palapinėj jau miegojau, tada štai atsibudau ir pamačiau, kad vaikšto erkių pilna, tai aš tiktai nupūčiau, ir iškart prisiminiau – taigi tavęs net erkė nepalies. Tik žiūriu, čia tų erkių, žinai, pilna, ir tada aš prisiminiau šituos žodžius, naktį pasakytus. Gal čia Apvaizda man ir užpūtė tas erkes, kad matyčiau, nes vienos erkės, tai žinai, nelabai pastebėsi, o kai jų ten daug – bet aš labai ramiai nupūčiau jas, be jokios baimės, net ir virptelėjimo nebuvo, buvo BŪSENA – TIKRUMO – tai kas, jos labai mieli padarėliai, ir jos labai lengvai nusipūtė. O kada aš pasiekiau Kalvariją – tai čia erkės buvo prie Kretingos – o kada pasiekiau Kalvariją, jau kitoj Lietuvos vietoj – tai štai tada priėjo prie manęs, gatvėj, vienas, ir sako – Och, tu loche – Sakau – jis rusiškai kalbėjo – sakau, o ką reiškia žodis LOCHAS? – Sako – aš penkiolika metų kalėjime sėdėjau už žmogžudystę, sako, toks durnius kaip tu – lochas. Ir sako – aš tau dabar parodysiu – Ir sugniaužė kumštį, kumštis kaip kūjis, ir jis kelia, sako – Kas su manim darosi? Negaliu pakelt rankos? – Tada aš vėl prisiminiau, kaip pasakė – Tavęs niekas nenuskriaus. – Ir jisai bando ranką pakelt – ne, neiškelia, nors kumštis sugniaužtas. O Apvaizda jį laiko – Tarpinė Būtybė – ir nieko tu nepajudinsi.
Tai štai, bendradarbiavimas su Apvaizda, užtikrins saugumą, ir šalies, ir visuomenės, tiek nuo užsienio bet kokių agresorių, tiek vidaus nusikaltėlių. Tai BENDRADARBIAVIMAS SU APVAIZDA YRA VIENINTELĖ IŠEITIS VĖL VISKĄ SUDERINTI, KAS IŠDERINTA, KAD ČIA BŪTŲ NORMALI TVARKA.
Bažnyčios – visos – turi tapt LAISVOS. Jos – ne katalikų, ne protestantų, ne kokių nors kitų sektų privatūs objektai – jos yra laisvos – kas nori, ateina ir GARBINA KŪRĖJĄ, ne ritualinėm pamaldom, bet štai tu atėjai, garbini, kas nori prisijungia – vieni ryte, kiti dieną, treti vakare, kaip kam patogiau. Bet yra sutarta bendra valanda, kada būna BENDRAS LIETUVOS GARBINIMAS ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU, kad būtų ta valanda sutarta, kas gali, tada yra GALIA PER VISĄ KRAŠTĄ NUVILNIJANTI, PER VISĄ PLANETĄ, KŪRINIJĄ. Ir šitoks kolektyvinis Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas veikia ir mus – stiprina – o kadangi Apvaizda taip pat mus stiprins, mums bus parodyta daugybė – ką dabar pavadintume – stebuklingų reiškinių, kad mes galėtume vis ryškiau jaust Kūrėjo pasireiškimą, kad mes atsispirtume tai tamsai, kuri sklis iš aplinkos – ne mūsų aplinkos – mūsų aplinka jau bus pašviesinta – bet iš kitų šalių, bet vis tiek apie šitą Šviesą pasklis gandas į kitas pasaulio vietas, ir važiuos žiūrėt – kas yra LIETUVA? Važiuos politikai, važiuos mokslininkai, važiuos tikintieji žiūrėt, ir jie nesupras to, kas čia vyksta, bet jaus pervažiavę per sieną – ir kita atmosfera, yra visiškai kiti virpesiai. Jie tų virpesių nemato, nesupranta, negirdėjo apie juos, bet jie jaus tą – kažkaip lengviau kvėpuot čia, kame čia šuo pakastas?
Ir kadangi bus darna ir tarpusavyje kompanijose – bus ARTIMUMO ATMOSFERA MOKYKLOSE, ATSIRAS DARNA TARP MOKYTOJŲ, ATSIRAS DARNA TARP MOKYTOJŲ IR VAIKŲ, ATSIRAS DARNA TARP VAIKŲ, ir bus taip, kad vyresni vaikai mokys jaunesnius, kad jie įgytų patyrimo, kaip galima dalintis ta informacija, kurią jie sukaupė? Ir kita vertus, jie suras greičiau ryšį negu mokytojai su tais vaikais, nes amžiaus skirtumas juk mažesnis. ATLYGIS – materialia prasme – išaugs kelis kartus – KELIS KARTUS – ne keliais procentais, ne keliolika procentų – kelis kartus.
Bet dar didesnis atlygis yra VIDINIS PASITENKINIMAS, kada VISUOMENĖ gyvena PRASMINGĄ GYVENIMĄ ir turi BENDRĄ IDĖJĄ – KŪRĖJO SIEKĮ – KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS-AŠ ESU – dar giliau atsiveriant, ir Jį pažįstant – patiriant.
Tai šita visuomenė jaučia pasitenkinimą dalindamasi ta Šviesa, kur kainos nukrenta savaime, nes tu negali apgaudinėt kito – trąšos iškrenta savaime, kaip nereikalingos, nes žemdirbystė vystoma natūralia sėjomaina ir dirvos parinkimu, ir ji duos gausesnius derlius negu dabar išprievartautas grūdas, dirbtinėm cheminėm priemonėm. Ir visa tai atsispindės mūsų tarpusavio santykiuose, kai tavęs nebeapgauna turguje, parduotuvėje, kai tu nemoki padidintos kainos – tau sumažėja išlaidos, reiškia, iš padidintų pajamų tu turi daugiau galimybių, vėl, gyvent – savo name, nes miestai tokie, kaip Kaunas, Vilnius – Lietuvai yra per dideli. Užtenka dešimties, penkiolikos tūkstančių žmonių miestų.
O šiaip žmonės turi sugrįžt prie žemės, kurios nevalia pardavinėt kaip prekės niekam, nes ji ne mirtingojo sukurta, o Kūrėjo – Rojaus Trejybės – Kuris nėra žemės prekeivis, o Planetos Padovanotojas Savo visiems vaikams, kad jie Brolystėje gyventų visuose planetos kraštuose, kad jie sugrįžtų prie žemės, kad gyventų vieno-dviejų aukštų namuose, organiškai derančiuose prie aplinkos. To pilnai užtenka – nereikalingi tie dangoraižiai, kur Energijos akumuliavimas ir vieno ant kito galvos statymas – juk tie energiniai virpesiai sklinda, o žemo energinio dažnio virpesiai sukuria įtampą, stresą, ir tada iškreipia ląstelės ritmą. Kada žmonės gyvena savoj aplinkoj, jie turi darbo sau – aplinka diktuoja, ką reikia sutvarkyt, ir dėl to yra užimtumas kaime, o dabar suvažiavę į miestus, akumuliacija iš įvairių kraštų, o darbo near, tada atsiranda neviltis, depresija, ir vėl streikuoja fizinis organizmas.
Štai dėl to mes ir esam tokioj aplinkoj, kad degradacija vyksta visose sferose, o atstatyt tu negali iš karto. Taip, kaip dabar gatvių šaligatviai, namai – byra vienu metu veikiami atmosferinių sąlygų, bet pabandyk atstatyt vienu metu viską – negali. Paima vieną gatvę, o kitose toliau degraduoja ir šaligatviai, ir kelio danga. Tai tas pats – ir dar sunkiau – su visuomene, kurioje nebuvo švietimo.
Tai jūs tada suprantat, kad be Dvasinio Mokytojo neįmanoma visuomenės apšviest. Štai kodėl yra tiek svarbu Dvasiniai Mokytojai, ir kodėl aš pradėjau nuo Dvasinio Mokytojo rengimo, o ne nuo politikų, ne nuo kokių nors ten verslo struktūrų, mėginant jas pakeist – nieko neišeina. Reikia pagrindo, pagrindas – tiktai per dvasinius mokymus.
Štai ta, dabartinėj aplinkoj, ir Tėvo perduota idėja – už kurią vėl siūlau melstis pirmadienį – sutelkt dėmesį dabar statybai ir žemės ūkiui, nes tai apima visą kraštą – žmonėm namų reikia visuose miestuose ir miesteliuose, ir žemės ūkis – valgyt visiems reikia. Plius jie apima viską horizontaliai, nes jeigu tu, pavyzdžiui, vystai tik kokią nors siaurą sritį, tai įdarbint gali labai mažai žmonių, o čia apimi horizontaliai visą teritoriją. Plius, sukuriami papildomi penki darbai – keliai reikalingi prižiūrėt ir medžiagos statybinės – vietinės – reiškia, tu gali tada vystyt tą sritį. Žodžiu, apima dar papildomą žmonių skaičių. O kadangi daug ką reikia tvarkyt – tiek miestuose, tiek už jų – tai vėl, reikalingas tas žmonių indėlis, kad galėtų kiekvienas ką nors savo darbu įnešt.
Dabar kada aš pasižiūriu, žmonės įpratę, kad yra tarnyba, kuri atlieka funkcijas, ir tada patys nieko nedirba. Net ir aplink savo namus – nieko nesusitvarko gatvės – štai atvažiuos tas, kam priklauso pagal atlyginimą, pašluot – o dabar tų šlavikų nebėra – tai kokia nors mašina pravažiuos-nepravažiuos su šepečiu, ir tada visi brenda per purvus, per šiukšles, bet patys netvarko. Tai štai tas žmogaus supratimas, arba įžvalga platesnė, tiktai per lavinimą, per šviesinimą ateina. Ji neateis – šiaip Minties Derintojas tai beldžia, bet kadangi mirtingojo niekas neugdė šita prasme tapt savimi, tai jis ir nežino, kad jis kaip tik išaugs Kūrėjo akyse, jeigu paims šluotą arba kastuvą, ir sutvarkys tą gatvę aplink savo gyvenamą vietą. O tam mirtingajam atrodo, kad čia jis atrodys menkesnis, tarsi degraduos – ką apie jį pamanys kaimynai?
Žodžiu, aš jums kuriu tą vaizdą, kad žinotumėt – tiktai ta kryptis yra VIENINTELĖ TEISINGA – kitos near, kita – į dar didesnį susipriešinimą, ir dar didesnę degradaciją, dar ryškesnį susvetimėjimą, dar didesnius nusikaltimus – ir žiauresnius – agresijos pasireiškimą gatvėje, mokykloje – ir tai nesustabdoma. – (Pasigirsta uranto klausimas) – Kada dugną pasieksim? – Dugno nėra. Degradacija dugno neturi. Tada yra katastrofos, ligos, epidemijos, karai, visa tai gyvuliniam protui.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal