62. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 04 08
Kada apaštalas Jonas iš pradžių, dar su Jėzumi būdamas ir kitais apaštalais, prašė atsiųsti žaibus ant pagonių galvų, kurie nesvetingai pasitiko juos ir nepriėmė – atstūmė – Jėzus maldė, maldė tą įniršį, tą pyktį, nes ir pagonys yra To Paties Tėvo vaikai, kaip ir Jėzus, kaip ir apaštalai.
Metams bėgant, apaštalas Jonas patyrė būsenos transformaciją. JIS, GIMĘS IŠ DVASIOS, PAJUTO, KAD SVARBIAUSIA YRA TA MEILĖ – MEILĖ, KURIĄ JIS DEKLARUODAVO SAVO PAMOKYMUOSE. Ir kada jis buvo nepajėgus fiziškai net vaikščioti – jį nešdavo į sinagogą – jis visiems sakydavo – MYLĖKITE VIENI KITUS, TAI PATI GALINGIAUSIA GALIA.
Aš jums sakau – ATSIVERKITE GILIAU, PAJAUSKITE TĄ IMPULSĄ, KURĮ SUTEIKIA KŪRĖJAS – ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU – GYVENKITE KAIP VEDA ROJAUS TREJYBĖ-AŠ ESU JUS IŠ VIDAUS – GYVENKITE RYŽTINGAI, DRĄSIAI, BET JAUSDAMI TĄ VEDIMĄ, KURIS YRA TIKRAS, IR SKIRTAS VISUMOS LABUI. JŪS VISUOMET BŪSITE LAIMĖTOJAI, NES VEIKDAMI DĖL VISUMOS, JŪS ESATE TIKRI SAVIMI, NES KŪRĖJAS SUMANĘS EVOLIUCIJĄ VISUMOS LABUI PER KIEKVIENO INDIVIDO ĮNAŠĄ, INDĖLĮ, TODĖL IR JŪS BŪSITE TIKRI, KAD LAIKU PASIEKSITE KIEKVIENĄ NAUJĄ ETAPĄ, STOSITĖS ANT KIEKVIENO NAUJO EVOLIUCINIO RYŠKESNĖS ŠVIESOS LAIPTELIO, KAD GALĖTUMĖTE KIEKVIENAM PAŽIŪRĖT DRĄSIAI Į AKIS TAME LAIPTELYJE, KURĮ JŪS KĄ TIKTAI PRAĖJOTE, TIKSLIAU PASAKIUS ĮVEIKĖTE – NE PRO ŠALĮ PRAĖJOTE, BET ĮVEIKĖTE – ĮSISAVINOTE. JŪS DARĖTE VISKĄ KUO RYŽTINGIAU IR AKTYVIAU – neatidėliojote darbų, nenustūmėte jokių iššūkių į šalį ir VISKĄ PRIĖMĖTE taip, kaip priimate atsivėrę rytui saulės patekėjimą, ir džiaugiatės, kad atėjo nauja veiklos diena – veiklos diena, kuri kupina jūsų interesų. Reiškia, jūs turite tuos interesus taip sureguliuoti, kad viršų imtų jūsų ĮTIKĖJIMO gelmė, juntanti vedimą iš vidaus, ir PAGAL ŠITĄ VEDIMĄ JŪSŲ INTERESAI VISUOMET BUS PAJUNGTI KŪRĖJO LABUI – Kūrėjo vedimui iš vidaus. Jūs neiškelsite savųjų interesų virš Kūrėjo valios, bet KŪRĖJO VALIA TAPS JŪSŲ INTERESU – jį įgyvendinsit taip, kaip sumanęs Kūrėjas, nes tai bus įgyvendinta VISŲ Šviesos labui. Tai bus TIKRA, nes jūs būsite TIKROVĖS APRAIŠKA TOJE APLINKOJE, kur tamsa yra nepaprastai tiršta.
Man džiugu, kada aš matau Petrą – tokį RYŽTINGĄ. Jisai atėjęs į Šventovę neseniai, bet jis TIEK kupinas ryžto – ir dabar jisai atvažiavęs čia. Jis pasakė direktoriui – TOS PORA VALANDŲ YRA VISKAS – jis turi dalyvaut čia, NORS DABAR YRA DARBO DIENA, kada jis turi būt ten, kur vyksta darbas, BET PRIORITETAS YRA TOS DVI VALANDOS, KAD BŪTŲ PAŠVĘSTOS KŪRĖJUI. Tada ir darbai bus atlikti ir veiksmingiau, ir kokybiškiau, ir bus atlikti Kūrėjo valios vykdymo išraiška. Tai pasako tas, kuris yra pavaldinys savo viršininkui. TAI KOKIA YRA GALIA TO ĮTIKĖJIMO? Tai nėra viršininkas, kuris pasakytų pavaldiniui – dabar manęs nebus dvi valandas, nes aš turiu būt Šventovėje. Čia yra priešingas efektas, kada pavaldus pasako tam, kuris priima atitinkamus sprendimus, kurie gali įtakot ir jo veiklą toje kompanijoje. Tai štai TAS ĮTIKĖJIMAS, TA GALIA, kokią aš matau iš Petro, bendraudamas su juo, mane žavi – mane žavi, ir tai yra ne jo paties sumąstymai, bet jo dvasios – dvasinės asmenybės ATVĖRIMAS Kūrėjui ir PAJAUTIMAS to vedimo Kūrėjo iš vidaus, kad jis tampa ryžtingas – ryžtingas, kai jam nebeegzistuoja jokia kita aplinka, egzistuoja tik TO IMPULSO PAJAUTIMAS IR JO ĮGYVENDINIMAS. Dėl to ir aš norėčiau būt kaip Petras – ne veltui jis turi vardą Petras – UOLA.
Štai mes ir einam tuo Gyvuoju Keliu, kad galėtume iš tikrųjų būt tais petrais – uolomis – kad mes būtume tvirti Gyvajame Kelyje, kad galėtume būt ryžtingi, drąsūs, IŠKELDAMI TĄ IMPULSĄ, kurį gauname iš Kūrėjo, kaip prioritetą, kaip SVARBIAUSIĄ PASIRINKIMĄ SAVO GYVENIME. Ir tiktai tada mes turėsime visus kitus savo interesus įgyvendintus iki galo, o ne atvirkščiai.
NEAPSIGAUKITE iškeldami savuosius interesus virš Kūrėjo interesų. O KŪRĖJAS SUMANĘS, KAD JŪS STUDIJUOTUMĖTE. KAIP JŪS BŪSITE BE STUDIJŲ, BE SUKAUPTO PATYRIMO, KADA REIKIA SAVĄSIAS MINTIS FORMULUOT, RAŠANT TEMOS ATSKLEIDIMĄ? Ir ne bet kaip rašant, o parkeriuku arba tušinuku, ne kompiuteriu – ranka vedžiojant raides. Tai ENERGIJA, kurią jūs, gaudami iš Kūrėjo, perteikiat per tušinuką ant to popieriaus lapo. ENERGIJA TURI BEGALĘ FORMŲ IR JŪS JĄ TRANSFORMUOJATE IŠ SAVO VEIKLOS, kurią atlieka smegenys – transformuojate į savuosius teiginius, kuriuos užfiksuojate savo ranka, o ne paspaudimu kokio nors kompiuterio mygtuko. IR TA ENERGIJA, JI TURI GALIĄ, NES JI KEIČIA JŪSŲ CHARAKTERĮ, JI KEIČIA JŪSŲ VISŲ PASĄMONINIŲ TERŠALŲ TĄ GALIĄ, PAVERSDAMA Į ŠVIESĄ, Į JŪSŲ SUSISTEMINTĄ IR KUPINĄ INFORMACIJOS PASĄMONĘ, KURI PASIEKTŲ JŪSŲ SĄMONĖS LYGĮ. Ir tai pranoksta bet kokius mokymus, kokius jūs gaunate universitete – tokį universitete mokymą, kurį pripažįsta ta iliuzinė aplinka, išduodama diplomus, išduodama įvairius raštus. JŪS GAUNATE IŠSILAVINIMĄ, KURIS YRA VADINAMAS KŪRĖJO SUTEIKTO JUMS TOBULO NURODYMO – BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ – ĮGYVENDINIMĄ – JŪS GAUNATE TAI SAVO PASTANGŲ DĖKA. TOBULĖJIMAS VYKSTA TIKTAI PASTANGŲ DĖKA, NĖRA PASTANGŲ, NĖRA TOBULĖJIMO. TAI YRA NUOSTABIAUSIA DOVANA KIEKVIENAM, IR TUO PAČIU TAI YRA GELMĖ – KAIP TOBULUMO ŠALTINIS MUMS UŽ AČIŪ DOVANOJA TOBULYBĘ, JEIGU MES DEDAM PASTANGAS. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas