65. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 04 29

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Vienas kitas teiginys iš Urantijos Knygos ir iš Tikrovės Šaltinio ir Centro – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Minties Derintojas laisvos valios neturi – jūs tą įsidėmėkit. Minties Derintojas nėra asmuo, nėra asmenybė, jis neturi pasirinkimo, jis yra Tobulumo Šaltinio Fragmentas. Asmenybę jis gaus iš mūsų, kurią mes gavom iš Šaltinio.
Tobulumo Šaltinio Fragmentas – Minties Derintojas – atstovauja ir išreiškia Kūrėją – ne save – Kūrėją, nes jis yra Kūrėjo Kokybė, Kūrėjo Savybė, Kūrėjo Vertybė – Prasmė. Todėl tiktai Kūrėjas, turėdamas laisvą valią, bet tuo pačiu būdamas vienpusiame judėjime į dar ryškesnę Šviesą, kad ji būtų paskleista Kūrinijoje, Jis tik turi teorinę laisvą valią, nes Jis negali priimt jokio kito sprendimo, Jis negali net krustelėti į kokią nors kitą pusę, nes subyrėtų visa Kūrinija. Jis yra Savosios laisvos valios Šaltinio įkaitas. Jis negali nė per nago juodymą atlikti jokio blogio veiksmo – jokio. Jis neturi šito pasirinkimo.
Kaip yra atrodytų dviprasmiška – pats laisvosios valios Šaltinis neturi laisvės pasireikšti blogiu, nes jeigu Jis turėtų tokį pasireiškimą, tai Jo neįmanomas įvykti blogis per akimirką pasklistų po visą Kūriniją, apgaubtų viską audros ir tamsos debesimis – kaip aklina siena. Todėl Kūrėjo Įžvalga, Išmintis – Jį iškelia į tokio aukšto energinio dažnio virpesių viršūnę, kad Jam blogis neegzistuoja. Nėra blogio Jo – nors Kūrinijos apačia, ypač patyrusi maištą, kunkuliuoja baimėje, tamsoje, nepasitenkinime, susierzinime, savęs išaukštinime, puikybėje – bet visa tai neprieinama Kūrėjui, neprieinama, nes tai yra iliuzija, o Kūrėjas yra Tikrovės Šaltinis ir Centras. Todėl Kūrėjas, būdamas visumos Šaltinis ir Centras, Jis ir paskleidžia Savąją Šviesą visumine prasme. Ir tiktai tvarinys, atvėręs save Šaltiniui, geria šitą Tiesą, Šviesą – amžinąsias vertybes – ir tuomet jis pats jomis nušvinta. Jeigu savęs neatveria, tada jis gyvena iliuzinį kančios gyvenimą, su jam – iliuziniam – skaudžiomis pasekmėmis, kurias jo iliuzinis protas realiai ir skaudžiai jaučia. Ir tada sustreikuoja viskas – fizinis organizmas, protas, visa gyvensena tampa iliuzine, netikra – prieš Kūrėjo valią.
Kūrėjas, numatęs evoliucinį procesą pačioje evoliucijos kopėčių apačioje, tokioje planetoje, kur gyvybė prasideda iš gyvybės plazmos, Jis suteikė tam tikrą laikmetį, kuriame tos gajos materialiam protui idėjos, jų įgyvendinimas, kada fizinė galia nustelbia moralę, dvasinį pasireiškimą – turi išnykti, kol yra laukinė aplinka, kol yra civilizacija užuomazgos lopšyje. Deja, mūsų planetoje yra šiek tiek kitaip, kaip ir buvo Vietinėje Sistemoje – mūsų Vietinėje Sistemoje dėl Liuciferio ir jo pavaduotojo Šėtono – Satanijos Sistemos vadovų – sukelto maišto prieš Tėvą. Todėl ir mūsų planetoje, kurios dvasinis vadovas Kaligastija taip pat parėmė šitą maištą, visos šitos gyvulinės ydos nebuvo įveiktos laukinėje aplinkoje, kada bujojo baimė, prievarta, ir tuo pačiu žudymai – fizinės gyvybės žudymai. Kūrėjui visa tai neegzistavo. Jisai gyveno ir tą akimirką, ir amžinybėje lygiai tokioje pat Šviesoje, kurią Jis skleidė ir tai pačiai Satanijos Sistemai ir Urantijos planetai. Tvariniai, patys būdami nusigręžę nuo Kūrėjo, net ir sukurstę maištą prieš Kūrėją, buvo izoliuoti, atskirti, kad šita bacila nesiplėstų. Tuo tarpu savajame katile jie turėjo laisvę pasirinkti Šviesą arba priešingai – nusigręžti nuo jos. Laisva valia tvariniui suteikta, kad jisai dalyvautų ryžtingai, aktyviai Gyvajame Kelyje – eitų Kūrėjo numatyto Evoliucinio Plano įgyvendinimo žingsniu. Bet jeigu nėra atsivėrimo, nėra įtikėjimo – suklumpa net ir tokie vadovai, kokie jais buvo Satanijos vadovai, kuriai priklauso šeši šimtai devyniolika planetų su žmonėmis ir plius daugybė pasaulių, kuriuose vyksta morontinis mokymas jau po prisikėlimo aukštesniu lygiu negu materialioje planetoje, kur gyvena materialūs mirtingieji. Tai jų įžvalga turėjo būt skvarbesnė, gilesnė, platesnė, įtikėjimas stipresnis, o pasirodo ne. Įtikėjimo automatiškai negali Kūrėjas suteikt. Jis suteikia priemones, kaip bendraujant su Kūrėju – garbinant tiek individualiai, tiek kolektyviai – galima stiprint įtikėjimą. Ir tada įžvalga savaime gilėja, pasitikėjimas auga. Kada visa tai pajungiama puikybei ir savojo asmens išaukštinimu, ir dar gi net paneigiant Kūrėjo egzistavimą, prasideda neišvengiama degradacija tiek dvasinė, tiek intelektuali, ir ji atveda į beprotišką žingsnį – maištą.
Štai kodėl mes, būdami patys mažiausi, bet turėdami paties Šaltinio dalelę, esam kaip nuostabūs pirmeiviai planetoje, patyrusioje maištą prieš Kūrėją, kad atstatytume šitą sujauktą planetą į tą Šviesą, kuri turėtų užgožti visas kančias, visus konfliktus, kurie vyksta žmonijoje, planetoje. Niekas šito dirbtinai nepadarys, nesuvaldys nei politikų, nei mokslininkų.
Vakar aš išgirdau absurdišką žinią – atseit, Amerikoje mokslininkai jau sukūrė dirbtinę gimdą. Ir štai dabar moterys nebereikalingos – jau galima dirbtinai, klonavimo būdu patalpint įvairų, suprojektuotą organizmą ir štai jisai išaugs į tą, ko siekiama, kad būtų ištisa kariuomenė. Bet šito niekada nebus. Tai yra tų pseudo mokslininkų apgaulė, kuri pateikiama kaip mokslo laimėjimo išraiška. Ir pateikiama dėl to, kad gautų finansavimą saviesiems pseudo projektams. Bet visuomenę tai gąsdina, kad štai kokie gali būt dalykai, tuo labiau, kad čia atsiranda vis garsesnis pasireiškimas vienalytininkų, ir dar tų, kurie lytį keičia. Tai dėl to, kad nėra to, kuris galėtų pasakyt – tai yra absurdas, kuriuo jūs tikit dėl to, kad gyvenat iliuzijoje, jums yra svarbiau tie iliuziniai pseudo mokslininkai, kurie pateikia neegzistuojančias ir niekada neegzistuosiančias pseudo tiesas, o jūs – būdami tamsoje – nesugebate to paneigti. Bet man patiko – vis tiktai vienas rusų daktaras – jo paklausė korespondentė, pasakiusi tokį teiginį – sako – ne, gyvybė yra daugiau negu tokie mechanistiniai projektai, ir aš manau, kad niekada nebus sukurta dirbtinė gimda, nes tai nėra taip, kaip jie sumano – ten galima pateikt atitinkamų dujų, atitinkamą sudaryt temperature, ir ten jau toje gimdoje viskas funkcionuos. Sako – gyvybė ne tokia, yra daug sudėtingesnė. – Tai, sako – aš manau, kad niekada nebus dirbtinės gimdos sukurta. – Ir tai yra teisinga. Bet iškart, tas, kuris veda tą programą, sako – na, gal ir nebus, bet vis tiek laimėjimas tai mokslo akivaizdus.
Žodžiu, tai, ką aiškina, bet kada tu nejauti viduje tų virpesių, tau nustelbia tas toks pseudo mokslinis faktas – pseudo – ir jis padaro didesnį įspūdį negu ten to gydytojo paaiškinimas.
Todėl Kūrėjas, gyvendamas Pats Savyje, ir suteikdamas Save aplinkai – ir eksperimentams, kadangi kiekvienas turi laisvą valią – Jisai yra virš visų šitų pasireiškimų. Bet kas atsiveria Kūrėjo tai Šviesai ir Tikrovei, kada pradeda pats kilt į aukštesnį lygį, tada ir jo gyvenimas yra nuspalvintas Tikrovės atspindžiais – Tikrovės – kur nebėra tokiems pseudo moksliniams pasireiškimams nė menkiausios galimybės, bet tada yra troškimas šitokias nesąmones ir įvardinti, kad jos yra nesąmonės, kad joms neturi būt švaistomi pinigai, kurie reikalingi prasmingam naudojimui visumos labui. Tam ir yra Gyvasis Kelias, tam ir esam mes urantai, kad Šviesa įsiviešpatautų ir iliuzinėje šitoje tamsoje.
Tikrovė nenugalima, kaip ir mes urantai nenugalimi. Mūsų laukia nuostabi ateitis. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal