67. Algimanto pamokomasis žodis apie maldą pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 05 13
Nuoširdžiai jums dėkoju už maldą, kada meldėtės už mane. Jūsų virpesiai taip pat pasiekia ir kiekvieną iš jūsų, tos kolektyvinės maldos metu, ir tuo pačiu stiprina jus visus. Kūrėjas nė per nago juodymą nesikeičia – melsit jūs iš Jo ar nemelsit man sveikatos, kitiems sveikatos Jis nė per nago juodymą tos sveikatos nesuteiks daugiau, nes Jis yra nekintantis ir nepildantis kaprizų, ir net tokių kilnių maldų.
Kam malda reikalinga? Pirmiausia, tai ir tarpusavio bendravimas su visa Kūrinija ir Kūrėju, mūsų pačių labui. Mes negalime niekaip kitaip pasiekt Kūrėjo – tiktai per gilų dvasinį atsivėrimą – tai ir yra komunija, tai ir yra malda, o motyvas jau yra ar sveikatos palinkėjimas, ar ryžtingas žengimas evoliuciniu Gyvuoju Keliu, ar sėkminga kelionė, nesvarbu. Bet jūs maldos akimirką esate tikri savimi, esate aukšto energinio dažnio virpesiuose.
Kada jūs meldžiate, arba sakote garbinimo akimirką tokį teiginį – ir Tu mus pripildai tiek, kiek mes atsiveriame – tai – klaidingas teiginys. Jis nepripildo tiek, kiek mes atsiveriame. Saulė šviečia, tai ar saulė mus apšviečia tiek, kiek mes esame saulės šviesoje? Tai ar čia saulės yra toji šviesa mus apšviečianti tiek, kiek mes atsiveriame? ar mūsų pastangos? – kad mes esam toje saulės šviesoje ir tiek esam saulės apšviesti. Saulei nei šilta, nei šalta, kiek tu stovėsi jos atokaitoj. Tas pats ir Kūrėjui – Jis duoda daugiau negu tu gali apžiot. Todėl tavo pastangos – kiek tu atsiveri – tiek tu ir prisipildai. Kūrėjas čia nė prie ko – Jis tau duoda tiek gausiai, kad tu tik sugebėk kuo labiau išsižiot ir atsikąst tos Gyvosios Duonos.
Štai ir yra, kad ne Kūrėjas suteikia pagal mūsų atsivėrimą, bet mes pagal savo atsivėrimą atsikandame iš Kūrėjo milžiniško Duonos Kepalo arba atsigeriame Gyvojo Vandens iš To Gyvojo Šaltinio, o Jis kaip tekėjo, taip ir teka – teka ir teka. Tai jegu mes pro tą Šaltinį praeiname ir neišsižiojame, tai mes nieko ir nepatiriame Gyvojo Vandens – nei skonio, nei prasmės. O Kūrėjui tai vienodai – Jis vis tiek teka su Meile, su ta Tiesa – Tikrove – ir Jis nesikeičia – Jo tekėjimas yra tas pats.
Tai yra niuansai, bet jie yra labai svarbūs, kad jūs neprojektuotumėte teiginių, kurie yra klaidingu vektoriumi jus vedantys, nes nuo vieno net paklaidos virptelėjimo tada prasideda vis didesnis nukrypimas su kiekvienu nauju virptelėjimu. Todėl turi būt pati pradinė teisinga nuostata – pati pradinė.
Ir maldos akimirką – toji dvasinė komunija – jinai pakelia energinius virpesius į daug aukštesnį dažnį ir mes tada pajuntame tą energinį lauką, kuris taip pat mus pripildo aukštesnio dažnio virpesiais – ir tai palengvina fizinio kūno būseną. Kūrėjui nei šilta, nei šalta – Jis dalina save taip, kaip ir sveikam ir ligotam. Bet ligotam sunkiau pakilt į aukštesnį energinį dažnį, kad pasiimtų tą sveikatą iš Kūrėjo – jau suteiktą, nuo pat Kūrėjo pirmosios akimirkos paleistos energinės išraiškos – tos vilnelės – jau yra sveikatos paskleista milžiniška banga, todėl mes iš jos galime sveikatos semtis daug lengviau, kada yra kolektyvinė galia. Štai kam yra malda reikalinga – ir už tuos kenčiančius, ir už tuos patekusius į sunkias akimirkas arba klystančius, kad jiems energinis laukas būtų aukštesnio dažnio, ir jų būtų lengviau priimami sprendimai – lengvesni – tad ir pasekmės bus lengvesnės. Juk priimt sprendimą – paskelbt kažkam karą – tai yra milžiniška atsakomybė – reiškia tapt nusikaltėliu iš karto, ir tariamai legalizuot žudymą – tariamai – kadangi negalima niekaip legalizuot žudymo. Nėr jokios pateisinamos priežasties, kad galėtum nužudyt kitą – ne tu suteikei gyvybę, ne tavo valioj ją ir atimt – kaip, aišku, tu ir jos neatimi, tu tiktai fizinio kūno nutrauki egzistavimą. Bet gyvybė – tai ne fizinis kūnas, tai yra Kūrėjo suteikta, ir ji bus pažadinta, nesvarbu kada.
Tai štai ta maldos galia – dvasinės komunijos galia – reikalinga mums – ne Kūrėjui – mums. Tai labai svarbu, kad jūs tą žinotumėte, ir tuomet šita nuostata gyvendami, jūs būsite ryžtingesni, žinodami, kad Kūrėjas jums suteikia daug daugiau negu jūs sugebate pasiimt. Ir per visą amžinybę taip bus. Niekada jūs nesugebėsite – nė vienas tvarinys nesugebės, net ir sudėti visi kartu draugėn – pasiimt iš Kūrėjo tiek, kiek Kūrėjas teikia – net ir visi tvariniai, gerdami per visą amžinybę iš Jo energiją – Kūrėjui lygiai tas pats tarsi niekada Jis nė akimirkai nė vieno lašo energijos ir neišeikvojo iš Savęs.
Štai kokios yra proporcijos – Kūrėjo ir tvarinio.
Todėl mes kaip bendrakūrėjai esam tiktai atitinkamais niuansais, bet ne visumine prasme. Mes esam tie dieviškieji sūnūs ir dukros ir.. Na, aš daugiau nebetęsiu. Ačiū. Ačiū Kūrėjui už tas mintis ir už patyrimus. Amen.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.
Algimantas