69. Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2017 05 20

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Prieš du tūkstančius metų, Pontijus Pilotas nuteisė Kristų, pasinaudodamas tuo metu vyravusia patirtimi, tradicija, atiduoti sprendimą miniai, kad ji galėtų Perėjimo šventės išvakarėse, priimti sprendimą, kokiam kaliniui padovanoti gyvybę – nuteistam mirties bausme. Minia – įvairialypė, ji neturi išminties, ypač jeigu dar fariziejai pasiunčia savo šnipus, kad galėtų pakurstyti tą minią priimti sprendimą, palankų fariziejams – tai neturi nieko bendro su teisingumu. Ir minia priima sprendimą, kad paleisti reikia Barabą, o Kristų – nukryžiuot, ir net su pasitenkinimu šaukia.
Atiduota valia priimti sprendimą miniai, iš esmės, ji niekada nebus išmintingo sprendimo pasireiškimas. Tai bus tam tikrų manipuliatorių sukurstytas sprendimas.
Praėjo du tūkstančiai metų, kuo skiriasi minia Kristaus laikų ir dabartinė? Tokia pat buka, įvairialypė, neturinti iniciatyvos, ir ją galima sukurstyt. Tas, kas manipuliuoja, gali pasiekt sau naudingų rezultatų. Tą dabar liudija Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento puolimas – visų masinių informacijos priemonių – kaip pasiutę šunys puola jų visų Prezidentą, kad jis nori apsaugot Jungtines Valstijas nuo teroristų, islamo – to karingo islamo – kuris neturi nieko bendro su religija, skaudžių teroristinių veiksmų, kuris nori apsaugot nuo narkomafijos, plūstančios iš Meksikos – kad pastatytų sieną, per visą pasienį. Iš jo ketinimų išsityčioja, visa spauda. Ir tada pseudokaltinimai pasipila, kad jis su rusais išdavė paslaptis – kalbėdamasis – ką jis pasakė? – sako, atleidau savo Federalinio Tyrimo Agentūros direktorių, nes jisai buvo bukas ir nesusitvarkė su savo darbu. Ot, baisus dalykas, kad reikia Prezidentą dėl to kaltint. Kokios paslaptys? Ką jau čia galima atskleist, jeigu pavadini buku, savo tą žvalgybininką? Ir sako – nuo manęs nukrito akmuo nuo pečių. Tai jį dabar kaltina, kad jisai ten, per savo tuos parankinius, per rinkiminę kampaniją, buvo užmezgę tie jo pagalbininkai ryšius su Rusija, ir inspiravo, kad Hilari Klinton štabe hakeriai pagrobtų daugybę dokumentų – Rusijos hakeriai – be jokių argumentų, be nieko, štai taip išmeta, ir kasdien kartoja – televizija, radijas, spauda, internete. Ir kada aš skaitau komentarus tų amerikonų – pusglušių amerikonų – visiškai nemąstančių – visi puola Trumpą – reikia jį šalint, jis yra beprotis, ir panašiai. Kada bepročiai yra tie, kurie puola jį, bet jie turi savų išskaičiavimų – politinių.
Anksčiau buvo, kol vyksta rinkimai, tol gali kiekvienas savo propaguot nuostatas. Prezidentas išrinktas – viskas – jis yra visos šalies Prezidentas. Ištikimybė yra tam, kuris yra garantas – Konstitucijos, laisvių.
Dabar ištraukė profesoriai, Konstitucinės Teisės profesoriai ištraukė dvidešimt penktą pataisą, kuria numatyta, kaip tvarkytis, kada Prezidentas yra neįgalus, arba kur nors dingęs, ir neaišku, jis gyvas ar negyvas – iš keturių punktų ta dvidešimt penktoji pataisa, ir ketvirtas punktas numato, ką reikia tokiu atveju daryt. Prezidento pavaduotojas – viceprezidentas – gali pasakyt – Prezidentas neįgalus – ir tada Kongresas ir Senatas turi spręst – dviejų trečdalių balsų dauguma – ar tai yra iš tikrųjų neįgalus Prezidentas, ar ne? Jie nusprendžia, ir nušalina – savo balsų dauguma – vienu trečdaliu. Bet Prezidentas gali vėl pasakyt – aš esu įgalus – ir vėl turi būt iš naujo svarstymai.
Ištraukė šitą pataisą kažkokie Konstitucinės Teisės profesoriai iš Harvardo universiteto, savo vardo priedanga, cituoja, visur kviečia, kad pakomentuotų šitą pataisą, kuri buvo priimta po Kenedžio nužudymo, tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt trečių metų lapkričio dvidešimt antrą dieną, kada Kenedis buvo nužudytas – tuometinis Prezidentas. Ir ką reikia daryt tokiu atveju – nebuvo jokių numatyta Konstitucinių normų, ir štai tada buvo priimta šita dvidešimt penktoji Konstitucijos pataisa. Ir dabar jau ja mosuoja, ta minia, ir Prezidentui trukdoma visais būdais. Ką jis bepasakytų, iškart ta minia puola, kaip alkani pasiutę šunys.
Štai ta aplinka, kurioje dabar mes esam po dviejų tūkstančių metų, jinai yra tokia sujaukta, tokia įvairialypė, bet tuo pačiu užmaskuota materialia gausa, tam tikru komfortu – civilizacijos pasiekimais – kad žmogus bijo rizikuot, netekt šitos patogios gyvensenos, ir tada galima manipuliuot, kaip manipuliuoja Putinas Rusijoj – turi įkaitais paėmęs šimtą keturiasdešimt milijonų. Grupelė žmonių, saugumiečių, laiko įkaitais šimtą keturiasdešimt milijonų. Bylas fabrikuoja į kairę, į dešinę, be jokių pretekstų, be nieko. Ir šimtas keturiasdešimt milijonų minia, ta buka – nors ten yra profesoriai, yra kultūros veikėjai, yra autoritetai – bet jie tyli, bijo. Ir tada galima su jais ką nori daryt – po vieną laužyt.
Juk jūs prisimenat, dar vaikystėj, buvo sakoma – jeigu paimsi šluotą, ir išriši visus tuos šluotos atskirus stiebelius, tu juos gali sulaužyt. Pabandyk sulaužyt visą šluotą, kada ji yra surišta. Tu neturėsi galimybių perlaužt visos šluotos. Tai štai, minia visur laužoma išrišus šluotą – vienovės, kad nebūtų – kad ji būtų paskleista – ir nesvarbu, kur bus tai – ar Šventovė, ar kolektyvas darbe, ar visuomenė šalyje. Ją suskaldžius labai lengva visiškai sulaužyt, ir manipuliuot jos sąmone, o tada galima pasiekt sau pageidaujamų rezultatų, ir tų rezultatų priedanga, pasakyt – štai – nusprendė visuomenė. Nusprendė žmonės. Po vieną išlaužyti, o kiti išsigandę, ir tuo pačiu toje priedangoje gyvenantys šešėlinį gyvenimą – tamsoje, iliuzijoje.
Todėl du tūkstančiai metų nuėjusi istorija į praeitį, iki šios akimirkos nuo Kristaus laikų, nieko neišmokė žmonių. Nieko. Nes mokymas yra tiktai iš Kūrėjo – iš Šaltinio. Tik atsivėrus Jam, mes galime patirti, kokia yra nuostabi mūsų tikroji Šviesa, kuri yra gyvastis iš Kūrėjo, mus suvienijanti brolystė. Ne istorija mus moko nekariaut, bet meilė, kurią mes patiriame iš Kūrėjo, mus suartina, ir mes nebegalim kelti tokio balso arba veiksmo prieš kitą mūsų dvasios brolį ar sesę, nes mes juntam tą vidinę trauką Šaltiniui. Ir kada mes tą trauką jaučiame pačiam Šaltiniui, atsiranda poreikis skleisti tą nuostabią Kūrėjo mums suteiktą dovaną – meilę horizontaliai, aplinkui visiems, be privilegijos, be išskaičiavimo, tiesiog natūraliai būt savimi, kaip sumanęs Kūrėjas. Štai tik tada atsiranda – be jokių istorinių pamokų – tvirtas brolystės pamatas, atremtas į Kūrėją mūsų viduje, ir vystymasis vyksta pagal Kūrėjo valią - ne dėl to, kad šito mes norim, bet dėl to, kad mes turim kosminę išmintį, įžvalgą, ir juntam nuostabų vedimą, kuris sumanytas kaip evoliucinis vedimas visų šviesos labui – kantrus, nuoseklus, palaipsnis, bet užtikrintas ir tvirtas, kad Evoliucija įgytų kuo tvirtesnį pamatą atsirėmus į patį Kūrėją. Kad Evoliucija būtų gyvoji mūsų aplinka, kurioje mes esame taip pat dalyviai – aktyvūs, ryžtingi bendrakūrėjai, kuriuos mūsų Tėvai – Tėvas ir Motina – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – visą laiką ragina prisidėti visų Šviesos labui, patiriant meilės motyvą, ir laisvą valią, suliejus su Kūrėjo valia. Amen.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal