Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 04 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Nuostabi dvasinė būsena, kurią patiria asmenybė, yra Kūrėjo suteikta – būsena – ne teiginiai, kuriuos mes išsakome, bet būsena. Aš jums jau senokai pradėjau kalbėt apie būseną, kaip apie pagrindinį mūsų dvasinės asmenybės rodiklį – lakmuso popierėlį – kokie mes esame – tikri ar iliuziniai – mums liudija mūsų dvasinė būsena. Ir būtent būsena leidžia mums palaikyti sveikatą šito fizinio pavidalo, jeigu mes nesiekiame sveikatos kaip tikslo. Jeigu mes siekiame kokių nors konkrečių tikslų ir tiktai šitų tikslų vedami mėginame pasiekti būseną, nepasieksite – neįmanoma, nes pats tikslas užkerta kelią pasiekti šitą būseną. Kada auga medis, jis nesiekia augimo, jis yra augimo procese, todėl ir jūs turite nesiekti tos būsenos kaip tikslo, bet toje būsenoje būti kiekvieną akimirką ir tada sveikata jūsų fizinio pavidalo bus atlygis nesiekiant sveikatos. Bet tas procesas ir toji būsena, kurią jūs patiriate, suteiks jums atlygį, kurio nenupirksite už jokius pasaulio materialius turtus, todėl tiktai būsena jus stimuliuos, kad jūs būtumėt aktyvūs Gyvajame Kelyje. Jeigu jus nebūsite aktyvūs, jūs sirgsite. Dvasinė asmenybė yra aktyvi ir veikli dėl to, kad ji yra dvasinė. Kūnas yra tiktai tarp kitko, kaip priemonė dvasinei asmenybei veikti. Jeigu jūs neveikiate kaip dvasinė asmenybė, tai kam jums šitas kūnas? – sergate vis.
Todėl čia yra tarsi vidinis prieštaravimas – būti sveikam, nesiekiant sveikatos – siekti nuoširdaus atsivėrimo Kūrėjui, kad patirtumėt būseną, bet būsenos nelaikyti tikslu. Tai ir yra gyvenimas – gyvenimas savimi vardan visų Šviesos. Jeigu jūs bijot tokio gyvenimo – sirgsit, bet tai jūsų problemos, jūsų kiekvieno asmeniškai. Baimė jus pražudys. Bijokit ir žūkit, bet tiktai šituo materialiu pavidalu žūsit. Asmenybė, tai juk yra dvasinė, jūs žinot, bet žinot neužtenka Gyvajame Kelyje. Kada mes meldžiame, kad mes būtume bendrakūrėjais su Kūrėju – tai tada reikia ir būt bendrakūrėjais – kurt aktyviai, kurt savuoju gyvenimu tą, ką sumanęs kiekvienam iš mūsų Kūrėjas. O tai jau yra asmenybės veiklumas. Pasyvumas nėra sveikatos nei išraiška, nei garantija. Pasyvumas – tai yra stovintis vanduo kūdroje, kuris pradeda užakt ir tuo pačiu skleist smarvę, kad kiti stengiasi eit toliau nuo kūdros. Dabar net žodis kūdra jaunimui nebesuprantamas ko gero, kas yra tas žodis. Tai rodo, kokios yra skirtingos sampratos net ir materialių aplinkoje esančių, tiek veiksmų, tiek reiškinių, daiktų, taikant jiems kokį nors apibūdinimą ar pavadinimą. Tuo tarpu dvasiniai dalykai – jie yra amžini. Kiekviena karta patiria, jeigu yra nuoširdus atsivėrimas to individo – patiria tokius pačius būsenos pasireiškimus – būsenos. Patys patyrimai – unikalūs, nesikartojantys, tuo tarpu, būsena dvasine prasme yra tokia pati. Ir žmogus, turintis didžiulį patyrimą dvasinėje plotmėje, supras, ką šneka tiktai pirmąjį žingsnį žengiantys dvasiniame Gyvajame Kelyje. Ir tas, kuris žengia pirmuosius žingsnius, pajaus nuoširdžiai, kada jam aiškina labiau patyręs – pajaus, kad jis sako tiesą. Tai liudija būsena.
Štai dėl to aš akcentuoju jums būseną, kurios jūs nesiekdami galite paragauti, lyžtelėti dvasinį atlygį, kurį patiria jūsų asmenybė – patiria materialių smegenų veikimo dėka, bet patiria ne materialios smegenys – patiria dvasinė asmenybė – nes būsena tai nėra materiali – ji yra dvasinė. Jūs galit fiksuot įvairiais aparatais virpesių amplitudę, ir sakyt – štai mes užfiksavom tų smegenų impulsus, bet būsenos jūs nė per nago juodymą neužfiksuosit. Būsena – tai yra tas jūsų Gyvasis Turinys, kurį jūs geriate iš Kūrėjo, jums jau į dvasinę asmenybę patalpintą kaip amžiną potencialą, kuris jau buvo pasiektas tos asmenybės tapatybės aktualo lygiu.
Tą, ką aš jums sakau, yra Tikrovė. Jeigu aš tą sakyčiau, sakykim, bažnyčioje, kuri yra negyvų ritualų vieta – manęs ten nelabai suprastų kas, sakytų – čia yra tiktai žodžių įvairiausių sąskambis. Ko gero net pasakytų, kad ir minties nėra, o tai yra Tikrovė, ką aš jums sakau, ir jūs jau esate iki šitos teiginių Tikrovės iškelti, išaukštinti, pajėgūs suprasti, ko nėra pajėgūs suprasti nuoširdžiai negyvenantys savąja būsena kasdienio gyvenimo su Kūrėju. Todėl aš ir džiaugiuosi, kad mes turime Gyvąjį Kelią – Kūrėjo sumanymą – Evoliuciją – ir joje galime aktyviai pasireikšti visų Šviesos labui – drąsiai, aktyviai, taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, ir tą vedimą pajuntant, ir būsena būnant savimi – tikru Rojaus Trejybės sūnumi ar dukra, kokį ir sumanė, suprojektavo Kūrėjas.
Ir kada mes žvelgiame į septynis milijardus esančių mūsų dvasios brolių ir sesių šitame pasaulyje – koks bebūtų dvasios brolis ar sesė, jis yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus arba dukra. Jis gali šiandien daryt nusikaltimus, gali žudyt materialų kito kūną, gali žudyt kito net ir dvasinę mintį, kaip urantams ne vieną kartą yra tekę patirt, kada juos iškeikia dėl išsakytos dvasinės minties – tai yra dvasinės minties žudymas, bet tą atlieka mūsų dvasios brolis arba sesė. Ir, dvasine prasme, net ir tie miegantys, nors materialiu kūnu vaikštantys, pabudę, bet dvasioje akli ir kurti mūsų dvasios broliai ir sesės, yra lygiai taip pat – kaip ir mes – visa žmonija, nes žmonija prasideda ir baigiasi kiekvienu individu viduje, nes žmonija yra tokia, kokią sudaro atskiri individai – nėra žmonijos kaip kuopinio kažkokio reiškinio, ji susideda iš gyvų individų. Ir jeigu tie individai yra nušvitę Kūrėju – visuma yra Kūrėjo Šviesoje, jeigu jie vienas kitą šaudo, kariauja, naikina, žudo – Šviesos nėra. Bet vis tiek tai – veiksmai, atliekami individo – ne tos tariamos visuomenės arba žmonijos – kiekvienas individas atlieka tam tikrą veiksmą, ir jeigu tų veiksmų yra žemo energinio dažnio visuma – laukas – tie individai, sudarantys bendruomenę, negyvena Šviesoje, ir tuo pačiu dvasinės asmenybės būsenos nejaučia. Jie jaučia tų materialių smegenų impulsus, kokius diktuoja gyvulinis protas – kerštą, neapykantą, nepakantumą kitam, kas dabar vis aktyviau pasireiškia visoje planetoje – bet kuriame planetos kampelyje, tai nėra Lietuvos apraiška, tai yra viso pasaulio žemo dažnio energinių virpesių išraiška individo lygiu.
Todėl kuo daugiau jūs patirsite tą būseną, tuo veiklesni būsite kaip Kūrėjo sūnūs ir dukros visų Šviesos labui – jūs būsite savimi – drąsūs, ryžtingi. Ir tik tada jūs turėsite Apvaizdos apsaugą, nes ji sumanyta visumos labui. Jeigu jūs veikiate visumos labui, jūs gaunate apsaugą. Bet veikimas – tai yra atsidavus vedimui iš vidaus pajuntant vedimą iš vidaus, o ne manant, kad tai yra vedimas iš vidaus. Nepainiokit pasąmoninių gaivalų, kurie jus gali vesti, ką patiria ypač turintys proto sutrikimų, arba įvairių satanistinių paskatų, ir net fundamentalistinių, katalikiškų apraiškų, kada jie pradeda teigti apie piktųjų dvasių apsėdimą. Tai yra pasąmoniniai gaivalai, kurie turi milžinišką galią ir jie iš tikrųjų neegzistuoja kaip tie reiškiniai, kokiais įvardijami. Piktųjų dvasių apsėdimo nėra, bet yra pasąmonės pasireiškimas, kuris atveda žmogų į savosios valios praradimą arba į atitinkamą pakilimo būseną – ekstazės būseną – kad jis save gali iškelti į neegzistuojančios asmenybės rolę ir visiem teigti, kad aš esu ta asmenybė – Jėzumi pavadinti save arba kitu jam žinomu ar jai žinomu asmeniu. Yra tokių asmenų, bet tai nieko neturi bendro su gyvenimu taip, kaip veda Kūrėjas – pajuntant tą būseną.
Todėl pats galingiausias Gyvajame Kelyje žengimas gali būt tik tada, kada jūs turite vidinę būseną, kuri yra Šviesos būsena – Ramybės, Palaimos būsena – Tikrovės būsena – pabudus dvasine asmenybe, ir būnant ja kasdienybėje taip, kaip sumanęs Kūrėjas visų Šviesos labui. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal