Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2017 07 15

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mirtingieji, gyvendami iliuzinėje tamsoje šitame pasaulyje – kol kas – viską linkę segmentuoti, skirstyt visumą į atskirus segmentus, nes jie nesuvokia, kas yra visuma, nesuvokia, kas yra kūrinija, nesuvokia, kas yra Kūrėjas, nesuvokia, kas yra asmenybė ir nesuvokia, kas yra jie patys – kiekvienas. Todėl šitas segmentavimas, pradedant šeimoje – skirstant, kas yra šeimos galva – ir toliau, žengiant bet kokioj sferoj, bet kokioj situacijoj, siekiama tiktai savosios sferos tam tikro pelningumo ir naudos. Nėra aprėpiama visuma kaip visuomenė, nėra aprėpiamas žemesnis darinys kaip valstybė, dar žemesnis darinys – kaip rajonas, dar žemesnis darinys – kaip miestas, miestelis, dar žemesnis darinys – kaip kaimas, dar žemesnis darinys – vienkiemis, bet visa tai yra gyva, vientisa sistema, jeigu šituose dariniuose kaip sistemoje gyvena atsivėrę Kūrėjo vaikai, atradę Kūrėją savo viduje.
Kada mes garbinam Kūrėją – nuoširdžiai atsiverdami jam – po pagarbinimo, po vėliau būsiančios prašymų maldos, štai po tokių gyvųjų pamaldų, kaip smagu pasidarbuot visumos labui – išmintingai, kokybiškai – visumos – suvokiant tą visumą kaip kūriniją, kaip žmoniją, kaip planetą, kaip visuomenę, kaip šalį, miestą, rajoną, suvokiant tai, kad viskas, kas yra šitoje kūrinijoje, tarpusavyje susieta – ir mes galim arba gerint arba blogint visumą. Todėl mūsų gyvenimas Gyvajame Kelyje – tai yra mūsų indėlis į mūsų aplinką. Jeigu mes neturime galimybės pasireikšt materialiu veiksmu, mes galime pasireikšt tam tikra mums prieinama apimtimi paremiant malda, garbinimu, paremiant tą Šviesą, kurią jau esam patyrę. Jos stiprinimas yra gyvas, ir tik nuo mūsų priklauso, kiek tos Šviesos mes patys viduje patirsime – o jeigu prisipildysime jos pakankamai daug, tada išdrįsime – nebeturėdami tos baimės – pasireikšt ir savojoje aplinkoje – tvarkydami savąją aplinką, išeidami už kiemo vartų, pradėdami tvarkyt, paėmę šluotą į rankas, ir apsišluot aplink mus nedidelį plotą. Tai yra indėlis visumos labui, indėlis, kad būtų aplinka švaresnė.
Jūs patys matot, kaip byra visa materiali šalis. Pirmiausia netenkanti savo gyventojų, kadangi jie nesusieti į visuomenę.
Visuomenė tai yra bendras darinys, tai nėra palaidi individai. Visuomenė turi tikslą. Visuomenė turi idealą. Visuomenė turi šviesų ateities matymą. Jeigu šito nėra – nėra visuomenės, todėl ji išsiskirstys, tiesiog ieškos, kur geriau. Jeigu nėra idėjos, niekas negali sulaikyt, nebent liga arba kokie nors baimės protrūkiai.
Išvažiuot iš Lietuvos kiekvienas gali lengvai, tereikia tiktai nusigręžt nuo Kūrėjo ir Lietuvos nebeliks. Liks teritorija – tuščia.
Bet vietoj to, kad tie, kurie turėtų vest į Šviesą ir visuomenę paverst visuomene, tie vadovai nežino, kur rodo jų kompaso rodyklė, jie nežino krypties, o tai – labai pavojinga padėtis, kadangi nežinant krypties tu sukiesi vietoje – kaip sūkuryje – ir tu nežinai, kurioj vietoj reikėtų sustot, kad tas sukimosi momentas neapsvaigintų. Tada prarandate visiškai bet kokį orientyrą, ir orientyrai – tai yra moralinės nuostatos, moralinės nuostatos, kurios pripildytos amžinųjų vertybių – Tiesos, Doros, Šviesos, Gailestingumo, Teisingumo, Meilės, Išminties, Pagarbos.
Lietuvoj prasidėjo raganų medžioklė – susidorojo su nuostabiu Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu, filosofu Radžvilu. Ir susidorojo – kas? Studentai. Mokiniai susidorojo su mokytoju – parašė skundą dėl to, kad jisai dėsto Europos pačios idėjos istorijos sampratą – neteisingai, jis per daug skeptiškai nusiteikęs Europos Sąjungos atžvilgiu – tokie dėstytojai neturi teisės dirbt – studentų skunde tai išreikšta. Bet Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykių Instituto direktorius Vilpišauskas šitą skundą atidavė tokių skundų nagrinėjimo komitetui – ten, kur yra keletas dėstytojų iš to pačio instituto. Ir jie visi nusprendė, kad studentai teisūs – ir jo dalyką išmetė iš programos.
Štai kaip yra, kada prarandami moralės bet kokie kriterijai, kai bet koks mokinukas gali išmest mokytoją su savo dėstomu dalyku, nes jis žino geriau. O nuomonės pareiškimas jau yra nuosprendis, jeigu ta nuomonė neatitinka Stalino saulės.
Štai kodėl tai yra pirmoji kregždė, kada susidorojo su nuostabiu, giliai mąstančiu filosofu, kuris argumentuotai pateikdamas ir istoriją, ir šaltinius, ir jais remdamasis, dėsto jau ne pirmus metus.
Studentams tas kursas atrodo toks nepriimtinas dėl to, kad suorganizuota visa šita šmeižto kampanija jauniklės studentės, kuri pasirodo Europos Sąjungos Komisijos atstovo Lietuvoje kontoroje dirba. Bet gi kur, yra to komiteto, priėmusio sprendimą, tie profesoriai, kur jų yra mąstymas, kur jų yra išmintis, kur jų yra moralė, kur jų yra dora? Jie nėra atradę Kūrėjo savo viduje, todėl jie neturi supratimo, kas yra Kūrėjas, kada meilė turi būti visiems vienoda. Bet yra tam tikros moralinės nuostatos, kurias turėjo suformuoti šeimoje tėvai. Tvirtą charakterį tėvai turėjo įdiegti – bet neįdiegė – ir dabar tokie tariami profesoriai, tariami dėstytojai sprendžia kitų likimus išmesdami jų dėstomus dalykus iš programos.
Štai kokia yra padėtis laisvoj dvidešimt septintais metais Lietuvoj tie dalykai, kurie neturi sąsajos su Kūrėju, tik su kvalifikaciniais ir moraliniais dalykais, bet kvalifikacijos niekas netikrino šito dėstytojo, nes jis pats prašė tų, kurie jį skundė, pateikt argumentus – kokiais argumentais vadovaujamasi, kad tai yra nekvalifikuotas dėstymas – nebuvo pateikta jokių argumentų. Buvo prašoma, net šitą skundą – kopiją – atiduot, padaryt, nebuvo ir tas padaryta.
Tai yra dvidešimt pirmo amžiaus Nepriklausoma Lietuva. Pasakymas – revoliucija susidoroja su savo vaikais – yra šituo paliudijamas. Tas, kuris buvo prie Sąjūdžio ištakų, yra naikinamas. Atsirado grupė student, kurie jau baigę šitą institutą, parašė savo prašymą, užstodami profesorių Radžvilą, bet Vilpišauskas, tas direktorius, statytinis, nieko neišmanantis žmogus, bet vadovaujantis tam institutui – kada aš pasiklausau jo ekonominių įvairių samprotavimų – man graudu, kad tokie yra vadovai – jis pareiškė, kad tai įprasta praktika – atsižvelgt į studentų nuomonę. Kaip demagogiškai galima palaidot žmogų, turintį tikrai gilesnę įžvalgą ir savo nuomonę.
Jūs tiktai pamėginkit prisimint, ar girdėjote nors vienoj televizijos laidoj neigiamas nuostatas apie Europos Sąjungą, kuri pati yra nusikalstanti ir nusikalstama, apgaulės būdu suformuota institucija penėt atskiras grupuotes? Dėl to jie ir gauna atlyginimus po keliolika tūkstančių eurų į rankas, į mėnesį, taip. Tai yra nusikalstama organizacija engianti žmones – paprastus. Tai, ar jūs girdėjote neigiamą nuostatą per televiziją – neįleidžiama nė viena neigiama nuostata. Tai kur yra toji laisvė išreikšt savo nuostatas, garantuojama Konstitucijos žodžio laisvės? Ir jeigu būtų atrastas Kūrėjas savo viduje, tuomet Lietuva būtų savarankiška, o ne jokioj Europos Sąjungoj. Tada jie mokytųsi tvarkyt savo reikalus, o ne klausyt, ką nurodinėja biurokratai iš Briuselio, atėmę visą savarankiškumą – visą – dėl to valdžia ir nebežino, kur plaukia jų laivas, nes jie neturi patyrimo, kaip gi tvarkyt kraštą, kai visi svertai yra atimti. Pabandykit vairuot automobilį, jeigu vairą sukiojate ne jūs? Kaip jūs galėsit nuvažiuot automobiliu? O kaip jūs įgysite patyrimo, jeigu jūs neturite savo rankose vairo? Kaip bus tie ekonomistai ruošiami, kad analizuotų ekonominę padėtį, jeigu nuo jų analizės niekas nepriklauso? Sprendimai ne čia priimami, tai kam reikalingi tokie analitikai? Dėl to ir nemoka analizuot ekonomistai. Išvis Europos Sąjungoj nebėra ekonomistų – dingę jie, nes nėra poreikio. Ir politikų nebėra, beliko pseudopolitikai – ar Merkel, ar tas juokdarys Makronas, ar Grybauskaitė – raudonoji Dalia.
Todėl vienintelė išeitis yra Gyvasis Kelias. Nėra kitos išeities. Tiktai su Kūrėju žengiant mes galime surasti iš tos tamsos labirinto išėjimą – kaip veda Kūrėjas bendradarbiaujant su Apvaizda – tik jos dėka mes galime įveikt šitą visiškai pasauly nesuprantamą padėtį, kurioje nė viena šalis nebežino, kaip toliau jai vystytis. Yra prieita aklavietė, ar tai būtų Jungtinės Valstijos, Meksika, Brazilija, Rusija, Vokietija, Britanija, jau nekalbu apie Baltijos kraštus – aklavietė, kurioje bus didžiausi sukrėtimai, kada pradės byrėt finansinė sistema. Tai yra pats siaubingiausias dalykas, kada yra pažeidžiama visos ekonominės sistemos kraujotaka – finansai. Ir atsisakymas savų pinigų, tai yra, tampant vėžine ląstele, kada negalima pagydyt, nes tu nebepriklausai nuo savo bet kokių medicininių sprendimų – ekonomikos sferoje – nes nebeturi pagrindinio resurso – tos kapiliarų sistemos, kur savi finansai, sava valiuta gali padaryt labai daug – pirmiausia apsaugot nuo šalia esančių, o antra, stimuliuot gyvenančius ten ir dirbančius, priėmus savarankiškus, išmintingus sprendimus.
Štai Gyvasis Kelias ir numato tai, kad mes, atsidavę Kūrėjo vedimui iš vidaus, patirtume, kad be savarankiškų politikų negali būt Lietuvos, be savarankiškų pinigų negali būt Lietuvos, be savarankiško mokslo negali būt Lietuvos, be savarankiškos ekonomikos negali būt Lietuvos, be savarankiškos šeimos ugdymo programos negali būt Lietuvos, be savarankiškos tautos – mąstančios savarankiškai – negali būt Lietuvos. Visi kiti keliai veda į pražūtį. Tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal