Algimanto pamokomasis žodis apie tai, kad laikas atsisakyti žodžio – DVASINIS, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2017 08 20

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Nenoriu sujaukt jūsų proto, bet tenka, ką padarysi – mokymai-mokymai – stotis reikia ant aukštesnio laiptelio.
Tie, kurie buvo Vilniuje, jie jau girdėjo, kaip aš sakiau tiek vakar, tiek praėjusį kartą, kad laikas atsisakyt žodžio – dvasinis – kadangi nėra dvasinio - visi virpesiai iš Kūrėjo yra materialūs, skiriasi tiktai dažnis. Todėl, kada mes kalbame apie gyvulinį protą, apie dvasinį – Dieviškąjį protą – mes iš tikrųjų atspindim Tikrovę iškreiptai. Tikrovėje nėra priešpastatymo – yra gyva sistema – tiek materiali Visata, tiek ir esantys čia, turintys materialų pavidalą mirtingieji, tiek ir aukštesnio energinio dažnio, sielos tapatumą turintys, jau pažadinti – buvę mirtingieji arba buvę, kaip mes sakome, žmonės pradiniame pasaulyje, o dabar pasiekę sielos tapatybės išraišką, tai jų apvalkalas dar nėra pasiekęs, anot Urantijos Knygos apreiškimo, dvasios lygio – yra tiltelis tarp materijos ir dvasios morontine energine virpesių išraiška. Ir jinai auga – kuo didesnis yra mūsų pačių Energijos iš Kūrėjo prisipildymas, tuo atitinkamai aukštėja ir mūsų apvalkalo virpesių dažnis. Bet tai yra ta pati Energija iš Kūrėjo – materiali Energija, nes nėra priešpastatymo tarp Visatos, kurią mes pripažįstam – net ir Urantijos Knygos Apreiškimas pripažįsta, kad yra materiali Visata – ir staiga tampa dvasine šeima, tarsi nebėra materijos, tarsi yra priešpastatymas – materialiai sukurta Visata, o gyvena jau tvariniai nebeturintys materijos. Tai iš ko jie turi tą Energiją? iš kokio efimerinio asmens, iš vakuumo?
Tai štai – Energija yra visa materiali, ir iš Kūrėjo, dėl to galima kurt Visatą. Kada yra paties žemiausio dažnio virpesiai, tai mes matom – materialūs kalnai, materiali gamta, materiali gyvūnija, ir materialus tas mirtingasis, kuris, sakom, turi dvigubą protą – tiek dvasinį – nušvitusį – tiek gyvulinį – savanaudišką – o šito priešpastatymo nėra, kadangi yra tiktai viena iš Kūrėjo Energija. Ir ją panaudoja Jo vaikai atitinkamoms funkcijom atlikti. Jeigu sukuria žemo energinio dažnio virpesių Visatą, sakykim mūsų atveju, šitą pasaulį Satanijos sistemoj, tai yra paties žemiausio energinio dažnio virpesiai. Pakylam į aukštesnį lygį – morontinį lygį – ta pati Energija, pakelta mūsų aukštesnio dažnio virpesių išraiška – turinys mūsų yra aukštesnio energinio dažnio, o mums suteikia aukštesnio energinio dažnio apvalkalą. Ir kol pereiname morontinį etapą, pakeičiam penkis šimtus septyniasdešimt apvalkalų – išorinių formų – kiekviena priderinta dažniu prie mūsų turinio vidaus – ta pati Energija iš Kūrėjo – materiali – tik dažnis kyla. Dėl to mums nebeužtenka regėjimo diapazono – jį reikia plėst, o jį plečia mūsų gyvasis turinys. Ir kada tampam vadinamąja amžinąja dvasia, tai yra ta pati materiali Energija, bet pakelta dar į aukštesnį dažnį, dėl to mes galim matyt jau nueitą kelią ir tuos, kuriuos matėme šitame kelyje sutiktus mūsų brolius ir seses. O toliau žvelgdami mes turim apribotą matymo diapazoną, dėl to matom ne visus savo brolius ir seses, kurie yra net šalia mūsų. Kada mūsų turinys iš tos pačios Energijos – iš Kūrėjo – pasiekia aukštesnį dažnį, tada mūsų protas taip pat pripildomas aukštesnio dažnio virpesių – tas pats vienas protas – nėra nei gyvulinio, nei dieviško proto – yra vienas Kūrėjo mums suteiktas asmenybės protas. Asmenybė nei dieviška, nei ne dieviška – jinai yra asmenybė – turi visą potencialą, kupiną Kūrėjo Energijos virpesių, o mes gyvuoju savo turiniu, kurį pajuntame atsivėrimu, ir paverčiame tą protą, kad jis funkcionuotų vis aukštėjančio ir ryškėjančio dažnio virpesiais – tas pats protas – vienas vienintelis. Ir kuo daugiau mes prisipildom aukštesnio dažnio virpesiais, tuo mes skvarbiau matome aplinką, matome aplinkos žemo dažnio virpesių pasireiškimą, kuris kontrastuoja su mūsų matymu, su mūsų nuostatom, su mūsų gyvuoju turiniu, kuris yra iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės.
Net aš ir šiandien kreipdamasis į Begalinę Dvasią, pavartojau kreipinį be žodžio Dvasia – Begaline Asmenybe aš pavadinau. Tai jeigu mes sakom – asmenybė – dabar, kada mes esam tarpusavyje vienodo statuso mirtingieji, mes gi nesakom – žmogau arba mirtingasis – mes sakom – Dalia, Rūta, Rasa, Irena, Algimantai, ten dar kokiais vardais mes vadinam – mes kreipiamės į asmenį, bet mes neįvardinam kategorijos, kokiai priklausai – mirtingajam arba kitai kategorijai priklausai. Tas pats ir kada pasiekiam sielos tapatumo išraišką, mes nevadinam vienas kito morontiniu – štai tu dabar esi morontiniu pavidalu, tavo protas morontinis, tavo energija morontinė – tik dažnis skiriasi – tada ir mes vadinam tais pačiais individo vardais, kuriuos mes gausim po prisikėlimo – jau kitus – bet tai ir bus mūsų tikrieji vardai – kreipsimės į savo brolį arba sesę individualiu, asmeniniu vardu. Kada mes pasieksim dar aukštesnį energinių virpesių dažnį, ką mes dabar iš Urantijos Knygos žinom, yra jau dvasios pakopa, mes gi nesikreipsim – ei tu dvasia Jonai – kreipsimės – Jonai. Mums tas dažnis nebus toji, sakykim, skiriamoji galbūt atžyma, kaip kreiptis į šalia esantį brolį arba sesę – mes kreipsimės, kaip ir dabar kreipiamės, individualiu vardu.
Todėl tas ir priešpastatymas tarp dvasinio, morontinio, ir materialaus tiktai supainioja, ir Tikrovę labiau iškreipia. Tikrovė yra vientisa, tik skiriasi energinio virpesių dažnio išraiška, kuri atitinka mūsų gyvąjį turinį. Ir net būdami – jau ką teigia Urantijos Knyga – dvasiomis – amžinosiomis, kadangi dvasios amžinos – o aš pataisau – mes ir dabar esam asmenybės amžinos, nes Kūrėjas padovanoja, būdamas Amžinybės Šaltiniu. Jis dovanoja tai, kas yra amžina – ir ne mažiau. Reiškia, mūsų asmenybė ir šiandien, nors ir turi materialų kūną, yra amžina ir nesunaikinama – niekas jos negali sunaikint, išskyrus šitą kūną, kurį gali sunaikint nusikaltėlis, arba koks nors policininkas, nušaudamas jį, bet asmenybė tai išlieka. Reiškia, einant ir per morontinį pasaulį, ta pati asmenybė yra dabar pradėjusi tą žengimą, tik virpesiai yra aukštesnio dažnio, reiškia, Energija yra ta pati iš Kūrėjo, kuri maitina asmenybę ir dabar, kai ji atsiveria – taip pat maitins ir morontiniu lygiu tą pačią asmenybę – atsivėrimu. Ir kada pasieks dar aukštesnį dažnį, kada bus, kas išreiškiama Urantijos Knygoje kaip dvasia – tai bus ta pati asmenybė, tik bus aukštesnis energinis dažnis. Ir toliau mes gausim vis aukštėjančio dažnio formą, kuri atitiks mūsų turinį, ir taip bus visą laiką per Amžinybę. Niekada mes tos Energijos iš Kūrėjo neįsisavinsim iki galo, kad pasakytume – štai dabar galutinė stotelė, jau yra dvasia, viršdvasia, superdvasia, jau arti Kūrėjo priartėjusi dvasia. Visą laiką bus ta pati asmenybė, bet savo gyvuoju turiniu, iškelianti į aukštesnį energinį dažnį ir savo apvalkalą, kad jis, kaip ir Kūrėjas, turintis iš Savęs Energiją, kad padalintų be perstojo visai kūrinijai, turi turėt atitinkamo dažnio Energinę Savo Sukoncentravimo Būstinę – Centrą – Rojų, kuris gi yra materialus – net ir Urantijos Knygoje pateikta – tai kaip jis gali būt materialus, jeigu jis Dvasios Asmenybei ir Šaltiniui ir Centrui yra pagrindinė Buveinė? Tai jis turėtų būt atitinkamas, kad jau tikrai turėtų būt dvasinis. Ne – kadangi visa Kūrėjo Energija yra materiali, tik dažnis yra tokio išraiškos aukščio, kurio negali fiksuot niekas jokiom priemonėm, tiktai ta būsena iš vidaus, kokią junta asmenybė, todėl tada tampa viskas susieta į vientisą sistemą. Ir mūsų protas, geriantis tik vis aukštėjančio dažnio virpesius, yra tas pats vienintelis protas, kurį turi asmenybė. Jeigu asmenybė gyvena žemais dažniais, tada pasireiškia savanaudiškais veiksmais – skriaudžia kitus, ir tuo pačiu kenkia sau – apsunkina savo aukštesnio energinio dažnio virpesių pojūčius, tada jis suserga greičiau.
Žodžiu, atsiranda ta tikroji aplinka, ir mūsų požiūris į tą aplinką – mūsų kosminė įžvalga – su mažesniu iškraipymu. Ir tada tu matai, kodėl turiu sakyt – mano dvasinis vidus, mano dvasinis aš – na, tai ir sakyk – mano vidus. Kam jį reikia segmentuot, kokie mano vidūs yra – vienas dvasinis, o kitas nedvasinis – kaip perskelta kertele. Yra mano vidus. Tiktai priklauso, koks yra gyvasis turinys, kokio energinio dažnio jisai yra – ar Kūrėjo, ar priešingai, mano paties nusigręžusio nuo Kūrėjo. Ir tada tu matai, kuo aukštesnis energinis dažnis yra, tai štai tas mano – aš – jis nei dvasinis, nei materialus – jis yra asmenybė. Asmenybė yra unikali, nepakartojama ir visą laiką auganti aktualu – potencialas atskleidžiamas vis ryškėjančio aukštesnio dažnio aktualu. Štai tada ir yra toji Energija, kurios mes niekada iš Kūrėjo neišnaudosime visos – visą laiką mūsų potenciale bus daug daugiau neatskleista tos asmenybės, ir dažniai bus daug aukštesni, kurių mes nepasieksime – jie bus potenciale per visą Amžinybę, bet mes jo sieksime paverst aktualu – mūsų pačių kiekvieno asmenybės aktualu, ir naudodami tą pačią Energiją – vieną vienintelę tą Energiją iš Kūrėjo.
Ar suprantat, ką aš jums aiškinu dabar?
Tai štai dėl to jūs tada ir suprasit, kad dvasia – kaip tokia – ir yra mirtingajam perteikta na, kaip pagalbinė priemonė – iškreipus Tikrovę ir Energijos pasireiškimą aplinkoje, kad mirtingasis pamatytų skirtumą. Štai jo aplinka – na, jis turi materialų kūną, tai jo yra materialus gyvenimas, o štai dvasia jau yra iškilusi virš jo kažkur aukštai. Tai jis turi atskirties tašką – štai – dvasia. Jeigu jūs paklausit, kas yra dvasia, tai žmonės net nepaaiškins, kas yra dvasia. Tai štai geriausia tada ir nevartot šio žodžio. O yra Energija – ir vis aukštesnis ir aukštesnis tas Energijos dažnis, kuris mūsų vidų pripildo, ir mes tada pasireiškiam vis aukštesnio dažnio virpesiais – priimamais sprendimais, savo tuo pačiu protu.
Bet čia yra naujas dalykas – pasąmonėj jūs turit tą – dvasią, dvasinis – ir tą kartosit dar ilgą laiką – nieko tokio. Bet aš turiu jums – urantams – vektorių, štai dabar pateikęs, kad jūs mąstytumėt šita kryptimi. Ir jeigu jūs sakote – dvasinis – nieko tokio. Žodžiu, kitą kartą sakydami jau pakoreguosit, ir stebėsit savo tas mintis. Tai nėra priešpastatymas, kas yra Urantijos Knygoj, arba kituose Šaltiniuose – tai yra išplėsta, pakoreguota Tikrovė, kaip mes išplėtėm ir koregavom ir anksčiau daugybę teiginių – dabar turit naują.
Taip kad, jeigu aš subalamutijau – sujaukiau – jūsų gyvulinį protą, na, tai ką padarysi – tokia mano priedermė tiek subalamutint, bet po kurio laiko jums visa tai vis tiek susisluoksniuos ir atsistos į savo vietas, ir tada pamatysite, kad nieko ir negalėjo būti kitaip – kad kiekviena pakopa, ant kurios mes stojamės vis aukščiau, yra nuosekliai iškylanti iš ankstesnės pakopos, nors ankstesnė pakopa buvo ir iškreiptos Tikrovės pakopa, bet, kada mes stovėjom vien tik ant tos pakopos, mes tos Tikrovės iškreipimo nepastebėjom, tik kada atsistojam ant aukštesnio laiptelio, tada mes pastebim, kad anas laiptelis turėjo tam tikrą Tikrovės iškreipimą. Dabar, kada lipam ant šito – dar aukštesnio laiptelio, mes vėl nematom, kad Tikrovė yra iškreipta – mums šitas laiptelis dar yra naujas, neįsisavintas, todėl ne iki galo suprastas, bet kuo labiau būsime ant šito laiptelio, tuo ji – ta Tikrovė – mums atrodys štai tokia ir yra. Bet, kada gausim naują laiptelį, vėl pasirodys, kad Tikrovė ant šito laiptelio turėjo tam tikrą irgi iškreiptą mūsų žemesnio energinio dažnio protui suprantamesnę sampratą, o Tikrovė yra dar sudėtingesnė. Taip mes ir lipsime per Tikrovę visą Amžinybę, pažindami Tikrovę vis aukštesniu kosminės įžvalgos laipteliu. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal