Algimanto mokymas apie Šviesos Mokytojų svarbą, pasakytas urantų mokymosi sakyti savo pamokomąjį žodį, dalyje, Kaune, 2017 10 01

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Gyvajame Kelyje, kuris yra Amžinybės Kelias, kiekvienas turi tiktai pastangų dėka siekt aukštesnio, ryškesnio virpesių dažnio. Tikrovė – iš Energijos. Tai ir mūsų asmenybė turi atspindėt tą aukštesnio dažnio virpesių Tikrovę, o be pastangų to neįmanoma pasiekt. Todėl, kada jūs meldėtės iš tikrųjų už tuos, kurie kelia triukšmą, taip beprasmiškai leisdami savaitgalius, arba šiaip poilsio dienas, tai tie žmonės Tikrovės požiūriu neegzistuoja – Kūrėjo požiūriu, jie neegzistuoja.

Tai štai, visa ta iliuzija, kuri apėmusi žmoniją – tai yra, Tikrovės požiūriu, neegzistuojantis dalykas – Kūrėjo požiūriu, neegzistuojantis dalykas. Žmonija Kūrėjui šiandien neegzistuoja, nes Kūrėjas duoda Savo aukšto dažnio energinius virpesius, ir kas tuos virpesius priima, savuoju nuoširdžiu atsivėrimu, tas pradeda egzistuot Kūrėjui, nes užsimezga ryšys. O kaip gali Kūrėjui egzistuot kiti, kurie neieško šito ryšio? Jis duoda Save, o jie šito ryšio neieško. Tai tada Jo Fragmentas ir veikia protą, būsiantį po prisikėlimo, apvalytą nuo teršalų – duos gilesnę atsivėrimo akimirką, kad pradėtų funkcionuot asmenybė, kokią yra sumanęs Kūrėjas, kad ta asmenybė taptų jau aktyviai ieškančia gyvosios komunijos su savo Šaltiniu – su Kūrėju. Štai tada asmenybė įsijungia į Kūrėjo Evoliucinį Planą.
Štai jeigu, pavyzdžiui – jūs einate pro gausybę žmonių – minia susirinkus – bet jūs einate pro šalį ir matote, kad ta minia užsiiminėja kokiais nors materialiais darbais, kurie domina tik tą minią, o jūs mąstote apie Šviesos, Gėrio ir tos pačios minios nušvitimą. Ir jūs einate tolyn. Jūsų virpesiai sklinda ir tai miniai, bet jie užsiima tuo, kas yra materialu, na, sakykim, ten mitingas koks nors politinis vyksta, partijų kažkokių suvažiavimas – sueiga – jie sprendžia savus, merkantiliškus uždavinius – siaurutėlius. Jūs mąstote kūrinijos – Kūrėjo – Įžvalga, ir tie interesai prasilenkia. Jūs einate pro tą minią – ta minia jums irgi nustoja egzistavusi. Jūs gyvenate tuose virpesiuose, kur jūs talpinate visą žmoniją, kūriniją – jūs mąstote tokiom idėjom, tokiom kategorijom, tokiais teiginiais – o minia susmulkėjusi arba kitaip tariant, nepakilusi iš savo smulkumo į jūsų virpesių dažnį – tai jums ir neegzistuoja. O jeigu jie pakiltų į jūsų dažnį, tada mestų šituos savo interesus, susiskaldymą ir pradėtų garbint Kūrėją. Štai tada jums ta minia pradėtų egzistuot ir jūs prisijungtumėte prie tos minios – prieš akimirką jūs net nežinojot, kad ta minia bus – pasukot už posūkio – o, aikštė, minia. Ką jie daro? – garbina Rojaus Trejybę-AŠ ESU – oi, prisijungt noriu!
Tai štai ir Kūrėjui, jeigu nėra atsivėrusių vaikų – jie Jam neegzistuoja. Jis, davęs visas priemones – Savo virpesius paskleidęs – Savo Fragmentą padovanojęs – o jie užsiiminėja tais merkantiliškais interesais – tai Jam ir neegzistuoja. Jis eina pas tuos, kurie atsivėrę, kuriem reikalinga toji gyvoji komunija, tada su tais Jis ir bendrauja. Jis bendrautų su visais, bet būtinas atsivėrimas to sūnaus ir dukros, kad jis ar ji taptų reali Kūrėjui. Nors ta pati – visa – minia, neišsiveržia iš to kūrinijos lauko – yra Kūrėjo virpesiuose, bet yra nepažadinti.
Štai dėl to ir pastangos atstumia neišmanančius – net ir iš Šventovės išbėgančius – per sunku.
Ką padarysi – kiekvienas sprendžia pagal savo sampratą, pojūčius, patyrimus, būsenas – priima sprendimus ir juos siekia įgyvendint, ir įgyvendina. Tai dėl to mūsų yra tiek, kiek yra.
Ir nepaisant šito mes esam Evoliucijos Gyvajame Kelyje, o ne iliuzijoje. Mes esam Šviesoje, ne tamsoje.
Tai štai, kaip matot Gyvasis Kelias suteikia palaimą visom prasmėm, bet kaip jame sunku išbūt, kada aplinka žvelgia iliuziniu žvilgsniu ir nesiekia Šviesos, net nemąsto apie Šviesą. Tai ta minia, Tikrovės samprata, yra, na, turiu pasakyt tą žodį – nevisprotė – ne viso proto, kadangi mąsto labai siaurai. Mirtingojo asmenybė yra plataus mąstymo, gilaus mąstymo, nes Išminties Šaltinis yra Kūrėjas. Tai tiktai pabudusi minia tampa turinti Įžvalgą, o šiaip – jinai yra nevisprotė. Ji gali nukreipt savo įžvalgas tiktai labai siaura siaura kryptimi. Dėl to ir skaldosi partijos į siaurus takelius – viena partija apie vieną šneka, kita apie kitą, trečia apie trečią, o kad apjungt į visumą, jiems neužtenka smegenų veiklos, nes jų smegenys neįpratintos žvelgt plačiai – mąstyt giliai. Kaip jos gali būt įpratusios, jeigu niekas iki tol nežengė šitaip mąstydami – esam pirmieji.

Štai dėl ko Šviesos Mokytojo toks yra svarbus vaidmuo, nes be jo nebus kam apšviest net ir tų, kurie siaurai mąsto – nevispročių.
Čia tas žodis – nevisprotis – na, ta prasme, kad siaurai mąstantis ir nepanaudojantis savo smegenų – tai reiškia ne viso proto. Bet jie tą priima kaip tam tikrą įžeidimą, kad, na – kvailys, beprotis ir panašiai. Ne – jie turi proto, bet ne viso proto – protas neatskleistas, kaip atskleidžia Kūrėjas – o jeigu jie neigia net tą gyvąjį ryšį, gyvąją komuniją. Ir net kokie bebūtų profesoriai, prezidentai – jie neigia, kad galima iš Kūrėjo gaut patarimus. Štai nusamdytų Kūrėją – ir pinigų mokėt nereikia – pagrindiniu Patarėju, vyriausybės Patarėju, prezidento Patarėju, štai ir būtų tvarka – ir kiek pinigų sutaupytų. Bet jie gi netiki, kad taip įmanoma, nes nebuvo niekada tokio premjero, prezidento, kuris gautų iš Kūrėjo patarimus, na, tai tada reikia samdyt ir išleist milijonus ten visiem tiem patarėjam. Žiūrėkit, kiek tų patarėjų yra – tai patarėjas pagrindinis, patarėjas esminis, patarėjas vyriausias, vyriausių vyriausias ten – lipa vieni ant kitų galvų – ir vis viršesni. O dabar dar sugalvojo sau atlyginimus pasididint – ir pasididino – nubalsavo seimas pasididint atlyginimą. Tai štai – reiškia, dar daugiau kainuos iš biudžeto tiem patarėjam, nes jų gi visų atlyginimai iš to paties biudžeto eina. O čia veltui būtų – įsivaizduojat? O tai ir yra nevispročiai. Ką padarysi, tokia yra minia.
Tai mes ir turim kuo giliau atvert savo asmenybę Asmenybės Šaltiniui – Kūrėjui – kad šitam Kelyje būtume ir aktyvūs, ir ryžtingi, veiksmingi, ir neturėtume ir minties pasitraukt iš šito Kelio, kad būtų sunku, kad mes galėtume sakyt – viskas, pavargau, ne, eisiu kur nors lengviau.
O lengvumas iš tikrųjų tai yra tariamas, nes kuo daugiau dedi pastangų, tuo atlygis yra saldesnis. O atlygis visuomet yra suteikiamas Kūrėjo – Kūrėjo. O Kūrėjas suteikia tiktai medų – laižai – saldu, bet nuo jo nesidaro bloga. Bet jeigu tiktai mėgini deguto šaukštelį įpilt į tą medaus statinę, tai čia jau yra tavo deguto šaukštelis, bet ne Kūrėjo – tu jau medaus statinės skonį mėgini pakeist. Štai kodėl mes turim tada giliau atsivert, kad nebūtų to ir deguto šaukštelio arba bent jis būtų ne toks gilus, ne toks dažnas, ir tada tas medus nebus užterštas.

Mūsų pačių įtikėjimas ir ryšys su Kūrėju gali trūkinėt – natūralu – mes nesam tobulumo įsikūnijimas – dar – nors turim tobulą Locmaną mūsų viduje. Tai kuo gilesnis ryšys bus su tuo Locmanu – su Minties Derintoju – tuo labiau atsispindės ir tobulumas mūsų viduje – o tai ir teiginiai, ir veiksmai, ir gyvenimas – ir viskas nemokamai – iš mūsų tik pastangos. Štai jomis reikia mokėt – pastangomis.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal