105. Algimanto pamokomasis žodis apie Rojaus Trejybės mokymų knygą – GYVOJI TYLA, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2017 10 29

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Džiugu, kad yra dar viena Rojaus Trejybės mokymų knyga – Gyvoji Tyla. Turim galimybę patys atsiverst tą materialią knygą, plėst savo įžvalgą, kada šiuos mokymus mes paverčiam savuoju gyvenimu. Visi suteikiami mokymai turi pavirst iš teorijos į mūsų būseną. Būsenai nėra teorija – ji yra veiklos vėjas burėms, kad mes galėtume pasireikšti, kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros. Šie mokymai, tai yra pastiprinimas. mūsų įžvalgos išplėtimas, pagilinimas, kad mes galėtume gyventi tvirčiau Kūrėjo Tikrovėje – Šviesoje – kupini Meilės, kurią mes geriame virpesiais iš Kūrėjo, kuris yra Meilės Šaltinis ir Centras, ir kuris iš Meilės perteikia tuos Apreiškimus, kad stiprintų mus, kad mes, eidami Gyvuoju Keliu, būsena paliudytume Jo gyvą buvimą.
Kaip reikia gyvo paliudijimo, ypač tokių tamsos švenčių, kokias sudaro tiek Visų šventės, tiek Kalėdos, tiek Velykos, tiek Marijos ėmimo į dangų šventimas. Visa tai yra netikri, ritualiniai, bažnyčios sugalvoti, žmonių engimo instrumentai – priemonės. Jūs turite būti laisvi dvasia – laisvi, kad galėtumėte bendraut su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – su Keturiais Asmenimis. Aišku, galit bendraut ir su Kristumi, bet būdami tikri, kad jūs esate Šviesoje. Be būsenos jūs negalite paliudyti tos Tikrovės. Ritualo atlikimas nėra Tikrovė. Tai yra iškreipta iliuzinė tamsa. Jeigu jūs važiuojate į kapines uždegt žvakutę, reiškia, jūs gyvenate iliuziniame pasaulyje net praėjus dviem tūkstančiam metų nuo Kristaus buvimo, kaip vieno iš mūsų ir tarp mūsų. Jums bažnyčia tada tampa vertingesnė negu jūsų pačių asmeninis atsivėrimas – gyvas asmenybės atsivėrimas Kūrėjui, kuris yra jūsų Tėvas ir Motina, ir kuris neprašo iš jūsų jokio ritualo, jokios žvakutės neprašo, tik atsivėrimo – atsivėrimo tyloje, kad ji taptų Gyvoji Tyla. Tik Gyvojoje Tyloje jūs galite patirti tą būseną ir paliudyti, kad esate Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus arba dukra – paliudyti būsena, ne liežuviu ištarti – paliudyti savimi, savo gyvenimu. Ir tada jūs esate šitame pasaulyje, bet esate nebe iš šito pasaulio. Ir jūsų charakterio savybės vis ryškiau pasireikš Kūrėjo charakterio savybėmis, ir tada jūs turėsite ir kosminę įžvalgą gilesnę, kurią jums padės išplėst štai šitas Apreiškimų iš Rojaus Trejybės rinkinys – Gyvoji Tyla – ši materiali knyga. Todėl Gyvajame Kelyje mes esam gyvi tiek, kiek esame gyvajame ryšyje su Kūrėju – kūrinijos Šaltiniu ir Centru, ir kiek mes gyvename Juo kasdien, kas akimirka, tiek savo mintimis, tiek savo veiksmais, darbais, tiek Meilės pojūčiu visiems. Ir Hitleriui, ir Stalinui, ir Kūrėjui yra viena Meilė – Kūrėjo Meilė. Nėra dviejų meilių – Kūrėjui – viena, o Hitleriui ir Stalinui – neapykanta. Reiškia jūs, jeigu šitaip net mąstote, jūs nesate Kūrėjo dukra arba sūnus. O jūs turite būsena paliudyti Meilę ir Stalinui ir Hitleriui – būsena. Bet jūsų kosminė įžvalga leis jums patirt, kad jie klydo savuoju gyvenimu, nes buvo nusigręžę nuo Kūrėjo, nors jų liežuvis taria Kūrėjo, nors ir iškreiptą vardą, bet jų elgesys buvo prieš Kūrėjo valią. Tai jūs jų veiksmų neiškelkite, kaip tų teisingų, atitinkančių Kūrėjo valią, bet jų asmenis vis tiek mylėkite Kūrėjo Meile, kaip ir vieni kitus. Štai kame yra Gyvojo Kelio priedermė – būti savimi – savuoju asmeniu, kokį sumanęs Kūrėjas. O Kūrėjas Meilę siunčia visiems. Bet jeigu kažkas Jo Meilės nejaučia ir daro nusikaltimus, tai čia ne Kūrėjo valia, o jau tų, neatradusių Kūrėjo savo viduje, ėjimas prieš Kūrėjo valią. Jeigu Liuciferis ir jo pavaduotojas Šėtonas, kurie valdė Satanijos sistemą, nejautė Kūrėjo Meilės ir sukurstė maištą prieš Kūrėją – tai ne Kūrėjo valia, kad toks maištas įvyktų – tai yra nusigręžusių nuo Jo vaikų, pasiklydimas tamsoje. O kadangi jie vadovauja Vietinei sistemai, kurioje yra daugybė planetų su žmonėmis, jie klaidina tų planetų vadovus. Ir kada mūsų, nušalintas jau dabar, bet tada buvęs stiprus vadovas Kaligastija – to paties rango, kaip Liuciferis ir Šėtonas – Lanonandekų rango asmenybės – kada jis prisijungė prie maišto, štai, mes dabar ir turime tokią žmoniją, kuri kariauja vieni su kitais realius žudymo karus. Meilę jiems gi visiems skleidžia Kūrėjas – neatrenka, kad šito Aš nemylėsiu, o šitą mylėsiu. Jis pripažįsta tiktai vieną vienpusį Kelią – Meilės ir Šviesos Kelią – kito kelio Jis neturi. O mes, jeigu patiriame atsivėrimą ir būsena paliudijame, kad esame Jo sūnus ar dukra, tada mes ir savybėmis pasireiškiame kaip Pats Kūrėjas – tai ir mes negalime sakyt, kad vieną mylime, kito nemylime. Jeigu mes šitaip jaučiame – vienam meilę, kitam ne – stinga atsivėrimo, stinga to Gyvo Šaltinio virpesių savyje. Reiškia, Šaltinis jūsų yra senkantis jūsų viduje. Tada reikia pačiam susirūpint savo vidumi, kad pritekėtų daugiau To Šaltinio virpesių – To Gyvojo Vandens, kad jūsų būsena jus skandintų, kaip pilnas vandens šulinys, iš kurio gali pasisemt, kad galėtum pagirdyt tą ištroškusį materialų kūną. Viskas tarpusavyje susieta. Ir jūsų Kūrėjo Meilės virpesių perteikimo, nuspalvinus jūsų patyrimu, labai stinga tiek Lietuvai – visiems – tiek pasauliui, tiek ir kūrinijai. Todėl negailėkite savęs, kad giliau atsivertumėte, nes gausite šimteriopą atlygį ir virpesiais ir savo gyvenimu, kuris jums kels pasimėgavimą, jums kiekvienam, kad esate šitame Gyvajame Kelyje. Dar daugiau – jūs pajausite pasitenkinimą, kada jūs patirsite, kad nuo jūsų atsivėrimo priklauso žmonijos nušvitimas – ir tų emigrantų Vokietijoje nušvitimas priklauso nuo mūsų gilesnio atsivėrimo ir įtikėjimo, nes jie yra taip pat mūsų broliai ir sesės. Bet tik neišmintingai tvarko jų aplinkoje esantys vadovai jų tą šalį, kad jie neturi ko valgyt ir turi bėgt. Kur tai matyta, iš geresnio klimato bėgt į blogesnį klimatą, iš šilumos bėgt į šaltį, nes ten nėra duonos, nėra darbo. Tai kame problema? Vadovai neatsivėrę Šaltiniui, kuris pripildytų gyvasties ir galėtų jie išmintingai, drauge su Kūrėju, sukurt ten gerbūvį. Todėl žmogus turi gyvent ten, kur gimė. Jis neturi niekur bėgt. Bet paprastai jis bėga, tikisi, kad ten geriau bus, nes čia jam per sunku. Ir taip kiekvienas. Ir dėl to būna, kad vienoje vietoje – tai perteklius žmonių, kitoje – kaip Sibire – skrisk tūkstančius kilometrų, žmogaus nesutiksi. Štai problema yra mūsų kiekvieno viduje, kiek mes palaikom tą gyvybingą ryšį atsivėrimu, kiek būsena paliudijame, kad esame Kūrėjo sūnus ar dukra, tiek mes pasireikšime savo gyvenime. Viskas priklauso nuo mūsų atsivėrimo. Mūsų sveikata šitam fiziniam pavidalui, mūsų gyvenimo pulsas, ritmas turi atitikt Kūrėjo ritmą, pulsą, sumanytą kiekvienam asmeniškai iš mūsų. Tai jeigu mes juntam tą vedimą iš vidaus – Kūrėjo vedimą – mums kiekvienam asmeninį, tada mes turime pilnateisį Kūrėjo sūnaus – kūrinijos šeimos tikrojo nario gyvenimą, kurį mato aplinka. Štai tada jūs esate iš tikrųjų Kūrinijos Piliečiai. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal