106. Algimanto pamokomasis žodis – kodėl Apvaizda padeda mums Gyvajame Kelyje ir kaip elgtis, kada matome pažeidimus aplinkoje – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje Vilniuje, 2017 11 11

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Kodėl Apvaizda padeda mums Gyvajame Kelyje? Todėl, kad be mūsų Evoliucijos sekoje negali nei vykt, nei būt įgyvendintas numatytas Kūrėjo Evoliucinis Planas. Tai nėra taip, kad na, Apvaizda vienu metu nori veikt, kitu metu tarsi turėtų kitokį pasirinkimą. Kada nušvinta iš vidaus kiekvienas dvasinis asmuo, jisai turi tą vidinį pojūtį ir stiprų vedimą iš vidaus – visoje kūrinijoje – kadangi Kūrėjas veda viena kryptimi – į ryškesnės Šviesos pasireiškimą ir Evoliucinio Plano įgyvendinimą per Savųjų vaikų gyvus veiksmus. Tai Apvaizda ir gali pasireikšti tik ten, kur yra tokių vaikų, einančių Gyvuoju Keliu, įgyvendinančių Kūrėjo Planą, o ne atliekančių ritualus. Todėl, jeigu mes einame ryžtingai ir, tiesiogine prasme, veikiame savuoju gyvenimu aplinką, tada mes susilaukiame ir Apvaizdos pagalbos. Jeigu mes slepiamės, tuomet Apvaizda ieško kitų, kurie žengtų ryžtingai šituo Keliu.

Mes neturime įsižeist, jeigu mes nesulaukiame pagalbos. Reiškia, mes turim atsigręžt į save ir paklaust savęs – kodėl mes neveikiame gyvenime ryžtingai, kad mums kažkas atsitinka, kuo mes nesam patenkinti? Juk pirmieji, kurie žengia bet kokioje sferoje, visuomet rizikuoja – rizikuoja tuo, kad jiems nepasiseks, kad jie galės žūt, kad jie gali netekt šito materialaus gyvybės kūno. Bet gi mes esam urantai, atradę Kūrėją savo viduje, ir žinome, kad šitas kūnas – tai nėra mūsų asmenybė, šitas kūnas – tai nėra gyvybė – ji yra gyvybei veikti pradinė priemonė, ir labai trumpalaikė, ir tik šitame pasaulyje. Tai mes neturime sukt galvos, kad pavojus yra mūsų kūnui. Mes turime giliau žvelgt Kūrėjo žvilgsniu, kad mes gyventume Šviesos gyvenimą visų labui – dėl to kartu sulauksime pagalbos iš Apvaizdos pusės.
Negali žmonės matyt, kaip gyvent, jeigu jiems niekas šito nedemonstruoja savuoju gyvenimu.
Kristus mokė tuos, kurie norėjo išgirst jo mokymus, bet savo gyvenimu jis demonstravo – visiems – net ir tiems, kurie jį persekiojo ir žudė, kaip reikia gyvent, vykdant Kūrėjo valią. Ir dėl to jo tam tikri veiksmai, jo laikysena, elgesys labiau mokė negu tie patys intelektualiai perteikiami teoriniai mokymai. Bet mokymus galima iškraipyt – vienas vienaip supranta, kitas kitaip. Tuo tarpu gyvenimu atliekamų pavyzdžių tu negali iškraipyt – jie matomi prieš akis. Ir atsižvelgiant į aplinkybes, į aplinką, ir matant tuos veiksmus, žmonėms ir kyla tada klausimas – kodėl elgiasi jis būtent šitaip?
Kristus save suvaržė, ir labai smarkiai suvaržė, kad būtų vykdoma, jo samprata, Tėvo valia, nekuriant jokios religijos, jokios organizacijos, nors ir apaštalai buvo paskirstyti – kiekvienam pagal tam tikras charakterio ir intelekto savybes atitinkamos sferos globa, bet tai nebuvo įkurta organizacija oficialia prasme, todėl jisai nieko nepaliko, kas būtų užfiksuota, kad reikia šitaip ar kitaip daryt – todėl jisai ir suvaržė save, laikydamasis tų egzistuojančių ritualų religine prasme. Bet dabar praėjo du tūkstančiai metų – laikytis ritualų jau nebėra tas kelias, yra dabar Ištaisomojo Laikotarpio mūsų veiksmų pasireiškimas. Kristus meta visas priemones kaip Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, kad Liuciferio maišto pasekmės būtų pašalintos. O jų negalima pašalint, jeigu mes patys esame viduje nepašalinę šitų pačių priežasčių – mes negalim ryžtingai gyvent Šviesos gyvenimo – turime daug baimės. Visa tai atsiliepia mūsų pačių veiksmuose, kurie nėra tokie ryžtingi ir matomi kitiems, nes viduje neleidžia tie teršalai kaip trombai normaliai tekėt dvasinės asmenybės Gyvajam Energiniam Vandeniui, kurį suteikia Kūrėjas. Kaip ir esant mūsų fizinio kūno sutrikdytai kraujo apytakai greitu laiku iškyla organizmui problemos. Štai kodėl mes Gyvajame Kelyje tiktai būdami ryžtingi, net tam tikra prasme ir suerzindami aplinką, mes atkreipiame dėmesį į savuosius veiksmus. Bet jeigu mes slepiamės už kitų nugaros, jeigu mes praeinam abejingai, kai matom pažeidimus, žvelgiant visumine prasme pažeidimus – jie gali nebūt nukreipti prieš mūsų asmenį tiesiogiai, bet jeigu mes suprantam, kad yra pažeidimas – reaguokim – reaguokim. Kaip reaguot? Pajauskit vedimą iš vidaus. O vedimas Kūrėjo suteikiamas ne šiaip sau – kad jūs jį pajaustumėte, ir gyventumėte juo – ir tada žinosit, kaip reaguot. Vienas reagavimas yra kada jūs iš anksto kažkam ruošiatės ir turite savų išskaičiavimų ir interesų – kaip savo pasiekt naudą, nors ir tai susiję su tam tikru pažeidimu, bet kitas reagavimas yra kai jūs atkreipiate dėmesį – visumos prasme yra pažeidimas. Ir čia jau nėra kalbos apie naudą jums.
O pažeidimų yra gausybė, nes neatradęs Šviesos Šaltinio savyje, kiekvienas daro daugiau klaidų negu tas, kuris atranda. Net ir atradęs daro klaidų, kadangi nėra tobulas. Ir tuo labiau įtikėjimo gelmė nėra kaip roboto nustatyta, kokia nors programa – jinai tai seklėja, tai gilėja. Ir tada atitinkami sprendimai, jeigu yra seklesnis įtikėjimo etapas, būna klaidingesni. Bet vis tiek tie, kurie nėra atradę Kūrėjo savo viduje, pridaro ne tik dėl neišmanymo klaidingų sprendimų, bet ir sąmoningai priima apsunkinančius daugumai sprendimus, kad būtų nauda atitinkamai grupelei.
Štai kodėl mūsų gyvenime – ne tiktai Lietuvoje, bet ir bet kurioje šalyje – žmonės – eiliniai žmonės – mato, kad tie valdžios pareigūnai, jie gi eina prieš visuomenę. Bet kokioj šaly, pasižiūrėkit – visi nepatenkinti – nepatenkinti dėl priimamų valdžios sprendimų. Reiškia, suteikta didesnė galia, valdžia tiems žmonėms priimt tuos sprendimus, tuo pačiu sužadina jų puikybę, o puikybės apimti žmonės jau nebegalvoja apie visuomenę, bet galvoja, kaip pasinaudot ta padėtimi, kad dar naudingiau pakreipt artimųjų arba atitinkamų grupių naudai tuos pačius įstatymus, sprendimus. Ir mes tik esam vieninteliai – kaip gelbėjimosi ratas Evoliuciniame šitame sūkuryje visai žmonijai – planetai. Todėl mūsų gyvenimas turi būt ryžtingas, kad mūsų veiksmus pamatytų. Mes neturime slėptis už kitų. O kokie tie veiksmai, vėl priklauso nuo jūsų atsivėrimo, nuo jūsų žvilgsnio skvarbos, proto aštrumo, kada jūs matote, skaitote, klausotės kokių nors pranešimų ir atitinkamai tada reaguojat. Kada aš jums pasakoju apie savo reagavimą, kai yra žalia duona – neiškepta – ir aš skambinu, skambinu įvairiom kepyklom – jeigu varškė daug vandens turi – aš skambinu pieninėn, ir taip toliau. Tai yra reagavimas. Nesvarbu, kad jis atrodytų neduoda teigiamo rezultato, bet aš toj sankryžoj pasirenku Kūrėjo valios vykdymą.
Jūs taip pat turite priimt sprendimą, kai matot. Visur dabar yra internetas, galima susirast, kaip pasiekt įvairius kanalus, įvairius asmenis, kad jūs išreikštumėte savo nuostatą. Nuostatos išreiškimas, tai rodo jūsų veiksmo pagal Kūrėjo valią atlikimą. Jeigu jūs abejingai į tai žiūrite, reiškia, jūs einate prieš Kūrėjo valią. Kūrėjas nenumatė Savo Evoliuciniame Plane, kad būtų žmonės apgaudinėjami valdžios arba verslininkų. Tuomet jūs turit iššūkį. Stebėkit aplinką, ir veikite taip, kaip veda jus iš vidaus Kūrėjas visų Šviesos labui. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal