Algimanto pamokomasis žodis – tas Gyvosios Tylos lyriškasis skambesys mumyse, visos kūrinijos Šeimos labui – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2017 11 26

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Gyvoji Tyla. Tai ir buvo – Gyvoji Tyla – atsivėrimas ir bendravimas su Kūrėju. Gyva – dėl to, kad vyksta bendravimas; Tyla – kad jis vyksta, kada mes atsiveriam viduje. Mes galim neišgirst to šnabždesio, šnarėjimo viduje – bet tai yra gyva ir tikra. Kuo mes labiau atsiveriam, tuo gilėja ir pati Gyvoji Tyla. Ir mes stiprėjame tikruoju savimi. Tikruoju.

Kada mes sakom – mano vidinis aš, arba mano vidus – tai mes dar nesam tiek atvėrę save, kad sakytume – taiga, aš ir esu aš – ne mano vidus, ne mano išorė, bet aš esu aš – tikrasis tavo sūnus, kuris turi šitą materialų apvalkalą – labai trumpalaikį – tik šitame pradiniame pasaulyje, bet aš gi išliksiu per amžinybę, susiliedamas su tavimi, kad Gyvoji Tyla užpildytų mane vis stipriau, pilniau, kad aš galėčiau būti ryžtingas Šeimoje – Šeimoje, kuri yra kūrinijos Šeima – bet kokiame pasaulyje, bet kokiom aplinkybėm, kad aš išlikčiau tavo sūnus, veikiantis taip, kaip vedi tu iš vidaus – be nerimo, be abejonių, bet stipriau įtikėdamas, kad galėčiau pasitikėt tavo vedimu, ir jį įgyvendint savuoju veiksmu, kokį tu man ir suteiki kaip iššūkį ir patyrimą, kad šitas patyrimas mane stiprintų.

O pradžia yra šitame pasaulyje, šitoje planetoje, kur aplinkybės nėra palankios tavo Šviesai, bet jos yra palankios mūsų charakterio ugdymui, stiprinimui, kada mums reikia būti ryžtingiems, žengiant net ir paprastą, mažytį žingsnelį į ten, kur dar nebuvo žengta, kur nėra sukaupta patyrimo, nėra mano tikrojo asmens tvirtumo, jeigu aš pats neatsiveriu Gyvojoje Tyloje Kūrėjui – tau. Ir tiktai Gyvoji Tyla, gyvasis atsivėrimas mane ir pripildo turiniu, kuris yra taip pat gyvas. Turiniu iš tavęs, iš Kūrėjo, nes tu esi viso amžinybės turinio Šaltinis ir Centras. Ir tiktai tada aš galiu būt ryžtingas, jeigu aš patiriu tavo virpesius savo būsena. Tada aš esu iškeltas virš aplinkos, nors galiu veikt toje aplinkoje. Ir tada aš gaunu paramą iš tavęs, nes tavoji parama yra tiktai vienpusio judėjimo gatvė – ji suteikiama daryt gėrio darbus visumos Šviesos Labui. O ką tai reiškia? Tai reiškia – Gyvoji Tyla yra visoms, buitine prasme suprantamoms, šeimoms šitame pasaulyje, ir visuose pasauliuose, kur mes bebūsime, pasireikšt viso pasaulio labui. O mes jau dabar kreipiam žvilgsnį ir mintį visos kūrinijos labui.
Įsivaizduokit – mes tiek pranokstam aplinką, ir net po prisikėlimo mūsų būsiančią milžinišką, ilgalaikę pakopą – morontinę pakopą – ir net tą pakopą, kuri bus jau Supervisatos lygiu, kada net ir dabar Urantijos Knygos apreiškime teigiama, kad kiekvienas segmento vadovas rūpinasi to segmento gerove – Visatos vadovas rūpinasi savo Visatos gerove, Supervisatos vadovas rūpinasi Supervisatos gerove – mes jau rūpinamės visos kūrinijos gerove, pranokdami savąjį segmentą, štai šitą pasaulį, kuriame mes esame, arba Lietuvą, kurioje mes pradedame šitą materialų gyvenimą. Tai įsivaizduokite, kada mes turime jau nukreiptą mintį į visos kūrinijos gerovę, tai ten yra ir Lietuvos gerovė, ten yra žmonijos gerovė, ten yra Satanijos gerovė, ir Visatos gerovė, ir Supervisatos gerovė, bet mes rūpinamės ir kitų Supervisatų gerove, ir, galų gale, net ir besiplečiančia kūrinija, kada mes meldžiamės už tuos, kurie manipuliuoja Kūrėjo energiją išoriniame kosmose, kur dar nėra Visatų, nėra gyvybės suformuotos gyvenamosios terpės – planetų. Bet yra jau Kūrėjo Sūnūs, kurie manipuliuoja tą energiją, ir mes meldžiamės už jų gerovę.
Ir dabar, vėl, sugrįžkim į Lietuvą, čia į tą mūsų pradžią – jeigu mes melstume tiktai gerovės Lietuvai, šitam taškeliui, mes nebūtume Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ar dukros – tada mes paliktume kitus tamsoje – žmoniją, Satanijos sistemą, Žvaigždyną, Visatą, Supervisatą, kitas Supervisatas, Rojų, Havoną. Tai ar mes būtume patenkinti, kaip Rojaus Trejybės sūnūs, kur mes jau melsdami visos kūrinijos Kūrėjo Šeimai gerovės, pasiimtume tik vieną mažytę segmento ląstelę, mažą lopinėlį – Lietuvą, ir vien tiktai jos gerovės prašytume savo Gyvojoje Tyloje, bendraudami su Kūrėju. Ar mes būtume patenkinti kaip urantai, kad apsiribotume tiktai ta mažyte žemės dalele, kur mes galim pastatyt savo fizinę koją. Bet gi mes turim asmenybę, padovanotą iš Kūrėjo, kuri nesutelpa šitame materialiame apvalkale, pavadintame žmogiškuoju kūnu, ir jai yra per mažas lopinėlis, pavadintas Lietuva, arba per maža pasaulio išraiška, pavadinta Urantija, arba po prisikėlimo – morontija. Mes esam Rojaus Trejybės-AŠ ESU-Kūrėjo sūnūs ir dukros ir mes turim būt atitinkama ir atitinkančia Kūrėją gyvąja išraiška, kur bebūtume, kad liudytume Kūrėją, jog esam iš tikrųjų Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus ar dukra, mokydami kitus tos Šviesos, kurią mes jau patiriam, kur bebūtume kūrinijoje.
Ir kada mes išsiskirsime – išsiskirsime neilgam – paskui vėl susirinksime ir po prisikėlimo, bet vis tiek su užduotim mes vyksime, kuri atitiks mūsų kiekvieno individualų pasirengimą skirtinguose pasauliuose, kad kuo daugiau prisipildytume tos gyvųjų virpesių Gyvosios Tylos jau šitame pasaulyje, kad jaustumėtės tvirčiau ir taip, kad jūsų aplinka būtų jums sava, kur jūs beatsidurtumėte įgyvendindami Kūrėjo jums suteiktą užduotį, per tuos mokytojus, kuriuos turėsime savojo likimo įgyvendinimo kelyje į Rojų, ir po Rojaus, kada mes toliau žengsime į aukštesnį mūsų asmenybės atskleidimo lygį.

Gyvoji Tyla mus viduje formuos būseną per visą amžinybę, niekada jinai nebus užbaigta, jeigu mes turėsim tos Tylos gilią gelmę, savyje, atvertą mūsų Tėvui ir Motinai visu savo asmenybės nuoširdumu. Tada trokšime dar labiau atsiduoti vedimui iš vidaus ir įgyvendinti savuoju indėliu Rojaus Trejybės-AŠ ESU Evoliucinį Planą visos kūrinijos Šeimos labui – meilės motyvu ir laisva valia, Kūrėjo mums padovanota. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal