108. Algimanto pamokomasis žodis apie veiksmus, atliekamus vardan godumo, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 11 25

Taip, mano mylimieji, nuostabus yra Evoliucinis Kelias, nuostabi mūsų garbinimo malda, komunija, bendravimas, nuostabi aplinka, kuri mus iškelia, kada mes atsiveriam Kūrėjui – toji aplinka, kurią mes sudarom vieni kitiems, būdami Kūrėjo vaikais. Tačiau mes gyvename iliuzinėje aplinkoje, kuri mus supa – supa tuo, kad jinai neieško net ir Kūrėjo.
Ir aš jums esu jau ne vieną kartą sakęs, kad – esu berniokas iš pa Utenas ir domiuos tokia komanda Utenio – futbolą žaidžia Lietuvos aukščiausioj lygoj. Ir šią savaitę skaitau straipsnį 15 min.lt. – Utenio krachas, apgaudinėjo ir save ir visuomenę. Tai buvo straipsnis, vertėtų ir jums paskaityti jį, kokio aš nesu skaitęs nepriklausomybės metais. Kiek čia dabar praėjo metų? – dvidešimt septyneri. Tokio analitinio, gilaus straipsnio nesu skaitęs niekur. Bakanas – jaunas vyras – rašo. Bet tai atspindys visos Lietuvos ekonomikos ir politikos. Bet viskas pateikta, kaip pats Utenis – jis neiškrito iš aukščiausios lygos, bet jisai nusprendė, kad nebereikia jam aukščiausios lygos, ir kodėl – jau nagrinėja tas autorius. Tai visus nustebino, kaip perkūnas iš giedro dangaus, kad šitaip pasielgė. Tai yra apgavystė, iš tikrųjų, tai yra net suteršimas visa ko – ir Utenos vardo, ir savivaldybės, ir pasitikėjusių tėvų, kurie vaikus atidavė nuo mažo amžiaus, kad jie užsiiminėtų futbolu, ir dabar tie vaikai nebeturi, na, to normalaus siekimo, kad galėtų augdami turėt tą svajonę – žaist už Utenį, kuris žaidžia aukščiausioj Lietuvos futbolo lygoj. O kodėl taip yra? – dėl to, kad tie vyrukai, aš juos pavadinčiau taip – blatni – jie paėmė tą klubą ir žiūrėjo, kaip tiktai pinigus paimt sau, pamatė, kad jau čia nebeišeina, nes jie prisikvietė iškart – aš jau jums esu sakęs – po kažkurio iš etapų, sezono metu, atleido visus žaidėjus lietuvius, ir prisikvietė iškart apie dvidešimt ispanų – iš Ispanijos atsivežė, na, trečiarūšių žaidėjų. Tai štai, dabar buvo suduotas smūgis jau tiem, kurie lanko treniruotes – jų vietos užimtos iš Ispanijos atvežtų – jie mokėjo, o gal ir nemokėjo tų pinigų. Žodžiu, tie visi blatni – jauni, su kostiumais vaikštantys vyrukai, suteršė visą tą klubo taip aukštai puoselėtą, iškeltą, skaisčią vaikų ugdymo šitoje srityje vėliavą – suplėšė ją tiesiog.
Bet tai yra tai, ką daro Lietuvos valdžia su Lietuvos vėliava – ją suplėšė – Lietuvos vėliavą – politikos vėliavą suplėšė.

Ir kada aš girdžiu jūsų garbinimo maldų žodžius, kiek tai yra iškelta virš tos aplinkos. Ir jeigu štai taip būtų urantai Utenio klubo vadovai, niekada šito nebūtų atsitikę. Jeigu urantai būtų Lietuvos vadovai, niekada nebūtų emigracijos. Kokia yra kontrastinė aplinka, kada aplinka vieni kitiems meluoja, akivaizdžiai meluoja, ir gyvena tokia melagyste, apgaudinėdami vieni kitus, kurdami visokius neegzistuojančius kažkokius planus, ir nežinia vardan ko tie planai visi, kur veda vien tik į aklavietes – visose sferose aklavietės.

O dabar žiūriu Žvėryne, net ir mano gatvelėj, toj mažytėj, jau stato automatus apmokestinti automobilius už statymą – visur gi pinigus reik paimt, kiekvienas lopinėlis turi būt parduodamas – parduodamas.

Viskas yra daroma tiktai vardan godumo patenkinimo, niekas nedaroma vardan visuomenės, nes visuomenės nėra. Yra tiktai izoliuoti individai. O individų negali suformuot į žmogaus statusą, nes niekas neugdo analitinio mąstymo mokykloje, šeimoje, darželyje – neugdo analitiškai analizuot, kad būtų visa gelmė atskleidžiama – tarpusavio sąsajos. Dėl to ir yra tie pavieniai, neturintys jokio supratimo žmonės. Ir jie tada užima atitinkamus postus be jokio supratimo, kas yra analizė.
Tai dėl to ir man buvo liūdna skaityt tą straipsnį, bet aš džiaugiausi, kad štai žmogus vis tiktai vienintelis, kuris pradėjo analizuot. Kada aš skambinau Utenio direktoriui – čia buvo gal prieš gerą pusmetį, kai tiktai ispanus atsivežė – tai sakau – aš pasigendu analizės apie komandos veiksmus – jos nėra. Tai sako – mes analizuojam čia, viduje. Bet sakau – buvo laikas Tarybų Sąjungoj, kada žaidė tarybinės komandos aukščiausioj lygoj, tai visuomet būdavo tokiam laikraštyje, kaip Sportas – nedidelis laikraštis, triskart per savaitę išleidžiamas – buvo analizė, kaip žaidžia, kokia taktika, ką tai duoda – dabar nebėra tokios analizės. Tai štai dėl to ir yra degradavimas mąstymo visose srityse – tada eina veiksmai, vedantys į godumo patenkinimą, ir nesuvokimas, kad, tai yra šaka ant kurios sėdi ir kerta tą šaką tie, kurie ant jos sėdi – nesugebėjimas suskaičiuot iki keturių. Ir iš tokių renkami prezidentai, premjerai – tas, kaip šis, juokdarys yra, tas premjeras dabar – policininkas-mentas – tai štai tokio žmogaus iš vis negalima leist prie valdžios, nes jis nesugeba suregzt, kas yra du kart du, o tauta jam lenkiasi, kad tinkamas net į prezidentus kandidatas. Tai štai – ta tauta, nemokyta mąstyt – vergų tauta – vergų – kuriuos galima bet kaip lankstyt – kirpt tą žolę, kaip tiktai nori, priklauso nuo to, koks yra nustatytas tos žoliapjovės kirpimo aukštis – aukštesnę žolę gali palikt, gali žemesnę nukirpt. Tai viskas yra dėl to, kad nėra analitinio mąstymo niekur – niekur. Tai iš kur atsiras tada mąstantys politikai, mąstantys vadovai, mąstantys apie visuomenę?

Kada aš jums sakydavau neįmanoma, kad Lietuvoj nebūtų, na, tų, kurie lopo asfalto duobes nekvalifikuotų, nagi turi būt kvalifikuoti. Bet visi lopiniai yra tokie, kad nesulyginti su senąja danga, kad pravažiuotų ir nebūtų jokio pakylėjimo – tas pats kaip per akmenis važiuot – asfaltas nebetenka prasmės.
Žiūriu čia, delfi.lt. įdėta ar ten 15 min.lt. – vienas nufilmavo, kaip dabar į Pilaitę tas duobes užlygino firma, sako – negalima perteikt tų nelygumų, kurie turi būt kaip stiklas sulyginti, ir dėl to – sako – aš tiktai nufilmuoju, įrašydamas garsą, kokį sukelia važiuojant per šituos lopus. Tai mašina tiesiog dunda, kai tiktai užvažiuoja ant šitų lopinių. Tai tą aš jums jau sakiau daugelį kartų ir jau seniai, kadangi su dviračiu važinėju. Tai aš net pasakojau, kaip aš su tais, kurie kelią kloja kalbėdavausi, aš prašydavau – sakau – tiktai jūs sulyginkit kraštus, neįmanoma dviračiu važiuot po jūsų remonto.
Tai štai dabar žmogus irgi neapsikentė – jis nufilmavo.
Bet vis tiek toliau bus taip pat nekreipiama dėmesio, švaistomos lėšos, ir vis tiek bus darbas atliekamas taip, kaip jį atlieka atgrubnagiai – ne taip, kaip jis turi būt atliktas – dėl to, kad nėra bažnyčiose urantų gyvųjų pamaldų. Todėl reikia štai taip su apgaule viską daryt – sumest taip – einama Rusijos kopijavimo keliu, kur asfaltą sumeta ant sniego – patrypia su kojom – viskas – asfaltas reiškia sulopytas – visos duobės. Ir tą nufilmuoja, parodo – į sniegą visą šitą beria asfaltą. Ir niekam nieko neskauda. Tai štai čia kopijavimas jau Rusijos atitinkamų įstatymų, atitinkamų darbų kokybė.
Štai ką reiškia mūsų Gyvasis Kelias, kada atsiveriam – mums nebereikia prievaizdų, kad atliktume darbą taip, kaip turi būt atlikta, nes vidus mums pasako. O vidus, kas yra? – Kūrėjas. Todėl nieko negalima atlikt geriau negu su Kūrėju atlieki. Ir štai tada dingsta kokybės visokios kontrolės, nesvarbu kieno – pastatų, statybos, ar kokių nors įrengimų – viskas yra savaime su Kūrėju atliekama.
Tai štai pradžia yra nuo gyvųjų pamaldų.
Kokia yra kokybės skirtybė, kada tu pasiklausai, kai bažnyčioje transliuoja pamaldas, ir kokios yra gyvosios pamaldos čia, kada iš vidaus jūs dainuojate šlovės himnus Kūrėjui kaip Jo tęsiniai, kaip Jo tikrieji sūnūs ir dukros. Štai kas yra tikra – bet aplinkui – vien iliuzija.

Tai mes ir turim vienintelį – vienintelį – sprendimą, kuris yra teisingas – dar aktyviau atsivert, šlovint tiek kolektyviai, tiek asmeniškai Kūrėją, ir melstis už tuos, kurie yra neprabudę ir kuria tiek pikto – intrigas įvairias, sąmokslo teorijas, ir jas mėgina įgyvendint, užgrobdami valstybes, rinkas, ir kimšdami milijardais savo sąskaitas, o kitus paversdami vergais. Amen.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas