Kas yra Partnerystė? 2018 01 12

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, kaip nuostabu rašyti apie tokį reiškinį, kaip Partnerystė.

Kiek mes dažnai girdime šį žodį – partneris – versle, politikoje, tarpusavio santykiuose, šeimoje. Taigi, žodis tarsi visiems ir suprantamas – kada du asmenys turi bendrų interesų ir juos mėgina įgyvendinti drauge. Pati tvirčiausia ir artimiausia partnerystė pagal dabartinę mūsų gyvenseną turėtų būti šeimoje, nes joje yra ir papildomi įsipareigojimai ne tik vienas kitam, bet ir vaikams. Tačiau, pastaruoju atveju, partnerystė jau išauga į sistemą, kada du partneriai turi atsižvelgti dar į trečio asmens interesų įgyvendinimą.
Ir vis tik mane domina ne pats žodis, o to žodžio prasmė – jo turinys – kuo gi yra pripildytas – Meile ir Gėriu, ar priešingai – savanaudišku išskaičiavimu ir patogumu sau?

Esant net menkiausiam savanaudiškumo šešėliui partnerystė pradeda žlugti, nes pažeidžiamas lygiavertiškumo principas, kuris nenumato net ir užuominos apie vieno partnerio pajungimą kito partnerio įtakai. Jeigu tokia nuostata – net ir neryškiai išreikšta praktiniu lygiu – atsiranda tarp dviejų asmenų, tą pačią akimirką kyla silpnesnio partnerio išnaudojimas stipresnio partnerio elgesiu – žodžiais ir veiksmais. Ir visiškai nesvarbu, kad tokiai nuostatai gali ir pritarti abu asmenys, bet tarp tokios nuostatos besilaikančių asmenų partnerystės nebėra, ir būti nebegali, kol šios nuostatos nebus atsisakyta. Tarp partnerių negali būti net menkiausio vadovavimo vienas kitam, kada vieną būtų įmanoma vadinti vadovu, o kitą pavaldiniu, nes tuomet visada vienas bus nuolat aktyvesnis, o kitas jaus nepasitikėjimą ir veiksmingos veiklos vengimą dėl psichologinio nepilnavertiškumo jausmo nuolatinio stiprėjimo, ir galiausiai įsigalėjimo. O toks jausmas palaipsniui gali pavirsti į bet kokios veiklos vengimą, nes nepasitikėjimo savimi jausmas vis labiau įsigalėdamas žmogaus sąmonės ir pasąmonės lygiu, vis labiau kelia baimių, kad ir kitose veiklos sferose jis jausis panašiai, kaip jaučiasi tokiame nelygiaverčių asmenų bendravimo patyrime šeimoje. Meškos paslaugą toks nelygiavertis bendravimas padaro ir kitam tariamam partneriui, kadangi toks asmuo tiek įsigyvena į savo tariamai svarbesnį ir reikšmingesnį vaidmenį, kad jis panašiai pradeda elgtis ir kitose vietose, jeigu mato, kad jam toks elgesys nepavojingas.
Taigi, tikros partnerystės šiandien nėra nei versle, nei politikoje, nei šeimoje, nei darbe, nei tarpusavio ryšiuose. Vis gi ne taip viskas paprasta, kad galėtum tokią svarbią problemą imti ir išspręsti per metus ar dešimtį metų, ar tegu bent jau per visą kartą, galų gale pradėjus žmones šviesti. Nieko neišeis, visos pastangos bus perniek, ir neatneš tokių rezultatų, kurie patvirtintų Partnerystės gimimą Urantijoje. Ir vienintelė šito priežastis bus žmonių nenoras atsigręžti į Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir atrasti Kūrėją savo viduje. Bet gi šito dar nepakanka – būtinas įtikėjimas ir nesipriešinimas Kūrėjo vedimui iš vidaus, kad palaipsniui mirtingasis ir būtų ruošiamas susitikimui su savo Partneriu ar Partnere, kad jiedu atpažintų vienas kitą, vien tik jų abiejų juntamų Kūrėjo Meilės virpesių spinduliavimu vienas kitam, dievišku metodu – gyvu ir akivaizdžiu savitarpio nuoširdumu ir pasitikėjimu. Būsimųjų Partnerių suvedimas yra labai atsakinga užduotis ir Apvaizdai, nes tai ir jos narių darbo rezultatas. O jeigu jie vienas kito neatpažins, jeigu Apvaizdos suvesti žmonės prasilenks, reiškia jie žvelgė materialiu žvilgsniu, žemo dažnio virpesiais – ieškojo populiaraus, įtakingo, turtingo, stipraus, gražios išvaizdos arba turinčio kokius nors išskirtinius gabumus žmogaus ir nepastebėjo to esminio turinio, nepajuto Apvaizdos virpesių. Betgi vienas kitą atpažinę - Apvaizdos suvesti - jie pajunta vienas kito giminingumą, vidinį artumą, panašumą. Ir netrunka pasireikšti – prieš tai net ir neužsiminus apie kokius nors bendrus interesus – labai artimų pomėgių patyrimas, sakykim, meilė gamtai, gyvūnams, ramybei, tylai, svajonėms, ir kaip netikėtai ima vis labiau atsiskleisti labai artimas mąstymo gelmės supratimas, kada vienas ima suprasti kitą iš pusės žodžio, vieno pradėtą teiginį užbaigia kitas, vieno pojūčiai iš esmės identiški kito pojūčiams, ir tokie patyrimai iš praeities vis labiau atsiskleidžia kaip artimi ir labai panašūs epizodai tiek vieno, tiek ir kito praeityje – net ir vaikystėje. Dėl to vis labiau galima suvokti, kad Rojaus Trejybė-AŠ ESU, panaudodama Savo apvaizdą, rinko šiuos būsimuosius Partnerius labai atidžiai, net studijuodama jų protėvių genetinę liniją, kad būtų galima numatyti, kokia gi gali būti šių suvestų Kūrėjo Amžinybės Partnerių dar šioje planetoje užduotis visų labui. Tačiau dar to maža – juk Kūrėjas yra Meilės Šaltinis ir Centras, tai suvedęs du Partnerius – Savo vaikus – sūnų ir dukrą – Amžinai Partnerystei – juos abu ir maudo Savo Meilės Gyvuose Virpesiuose, kad ir jie vienas kitam pajunta Kūrėjo Meilę ir vienas kitam šią Meilę išpažįsta. Tai nuostabaus nuoširdumo pasireiškimas, kuriam pasipriešinimas yra tolygus Kūrėjo Meilės ir Tikrovės pasipriešinimui ir Kūrėjo valios pamynimui. Deja, kaip tik tą ir daro visi mirtingieji Urantijoje. Tad savaime ir rezultatas yra ne kas kita, kaip kančia netikroje partnerystėje, kurią savo laisva valia ir pasirinko abu partneriai, pamindami Kūrėjo valią ir jiems pasiūlytus Partnerius. Bet gi šitaip savo valia ir savo protu jie pasirinko ir neišvengiamus būsimus konfliktus, ir gyvenimo skausmingus patyrimus, dėl kurių jie pradės kaltinti vienas kitą, o vėliau – ir visą pasaulį, ir net patį Kūrėją, bet tik ne save, ne savo trumparegiškumą ir nesuvokimą, jog Partnerius parenka Kūrėjas, puikiai suvokdamas, kas ir kaip gali kuo veiksmingiausiai prisidėti prie Kūrėjo Sumanymo – Evoliucinio Plano įgyvendinimo. Kūrėjas negali pažeisti Savo Paties vaikams suteiktos laisvos valios pasireiškimo. Taigi, jeigu mirtingieji patys nusprendžia, kokiais kriterijais vadovaujasi sau pasirinkdami partnerį, ir nesvarbu, jog toks pasirinkimas ir tokie kriterijai prieštarauja Kūrėjo valiai, vis tiek Kūrėjas negali tokių savo neišmintingų vaikų sustabdyti, kad jie šitaip nesielgtų, nes net ir pats Kūrėjas negali pažeisti savo vaikų laisvos valios pasireiškimo. Būtent tik dėl to, dabartiniame vartotojiškame pasaulyje, partneriai pasirenkami vadovaujantis vien tik naudos sau kriterijais ir dargi apie tai nieko nesakant nei pasirinktam partneriui, nei savo artimiesiems. Tad apgaulė juos nuolat lydi jau nuo pat pradžios tokios tariamos partnerystės. Būtent dėl to ir vaikai gimsta be Meilės, o tokie tariami partneriai bendroje būsimojo kūdikio kūryboje nepakviečia dalyvauti paties Mylimiausio Asmens – Kūrėjo – tad jie ir pradedami be Kūrėjo dalyvavimo pačiame intymiausiame gyvame ryšyje tarp priešingos lyties dviejų asmenų.
Tuo tarpu mylintys Kūrėjo du vaikai, Apvaizdos suvesti draugėn, ir vienas kitą pajautę ir atpažinę, tampa tikraisiais Amžinybės Partneriais, kad net kvėpuoja jie vienu ritmu, jie mąsto vis stipriau juntama Kūrėjo gilėjančia Įžvalga tiek savo pačių šeimos atžvilgiu, tiek visos žmonijos atžvilgiu, ir net visos kūrinijos atžvilgiu. Kvėpavimas vienu ritmu visiškai pašalina bet kokių konfliktų kilimą jų abipusiuose santykiuose, nes konfliktinės situacijos Kūrėjo yra pašalintos dar jiems nesusitikus, valant ir vieno, ir kito pasąmonę ir sąmonę iki tokio lygio, kada jie ir suvedami, ir suvedami tam, kad veiktų Kūrėjo vedami ir jaustų šį vedimą daug stipriau negu jis buvo juntamas būnant po vieną, nes visi pojūčiai jiems sustiprėja kvadratiniu laipsniu. Taip kad esant Kūrėjui tiek jų viduje, tiek ir tarp jų, juos suvienijant į vieną tandemą, Partnerystė ir gali išsiskleisti nuostabiais vaisiais, kada Vedlys yra ne kuris nors Partneris, bet Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tad savaime suprantama, jog tokioje Partnerystėje labai svarbu, kad nors vienas iš Partnerių galėtų priimti Kūrėjo teikiamus mokymus, kurie ir suteiktų Partneriams veikimo kryptį, kuriai pritarti jie turi laisva asmenine valia, sulieta vieno su kito valia, o jų abiejų tokią suvienytą valią sulietų ir su Kūrėjo valia. Ir tokioje vieningoje valioje tiesiog trykšte trykšta Kūrėjo Meilės Fontanai, ir iš jų šią Meilę gerte geria abu Partneriai, ir jie patys šia Meile girdo vienas kitą. Ir toks galingas Kūrėjo Meilės Laukas pripildo abu Partnerius gyvais Meilės virpesiais, kuriuos jie lieja vienas kitam visą gyvenimą – visą Amžinybę. Būtent visą laiką patiriant vis augančią abipusę Meilę, ir ją nuolat išpažįstant vienas kitam, ji vis stiprėja, ir tokiame Meilės Lauke viešpatauja tik aukšto dažnio gyvi virpesiai, kurie visiškai neįsileidžia sau svetimų žemų dažnių virpesių, kurie ir sužadina konfliktus tarp partnerių, gyvenančių irgi žemų dažnių virpesių lauke.
Koks nuostabus yra patyrimas – gyventi Kūrėjo Meilės Virpesių Lauke, kuriame negali būti jokių konfliktų – kiek daug toks abiejų Partnerių gyvenimas sutaupo Kūrėjo Energijos, kurią galima vėl grąžinti Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – bendru abiejų Partnerių gyvenimu Kūrėjo ir visos kūrinijos Šviesos labui, šitaip atsidėkojant Kūrėjui už tokį abiejų Partnerių parengimą ir suvedimą Amžinybės pažinimui ir Kūrėjo patyrimui pradedant jau pradiniu pasauliu – Urantija.

Einu Gyvuoju Keliu nuo pat tragiškųjų sausio 13-osios įvykių 1991 metais, bet tik nuo 2017 metų gruodžio 18-osios dienos suvokiau ir patyriau, ir vis stipriau patiriu, Partnerystės pilnatvę, ir ja žaviuosi, ir ja gėriuosi – koks nuostabus Kūrėjo Evoliucinis Planas, numatantis gyvą amžinąją Partnerystę, ir suvedantis du – Partnerį ir Partnerę – kad jie taptų suvienytais ir mylinčiais lygiaverčiais Partneriais. Esu nepaprastai dėkingas Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – už šį patyrimą, kuris vis plėsis ir gilės visą Amžinybę bendraujant ir bendradarbiaujant su mano amžinąja Partnere, man suteikta vos prieš nepilną mėnesį. Kokį milžinišką kokybinį šuolį per šį mėnesį mes patyrėme abu. Ir jeigu ne Kūrėjo suteikta mums abiems tokia nepaprasta amžinoji dovana – Partnerystė tarp lygiaverčių ir mylinčių vienas kitą Partnerių – tai aš taip nieko ir toliau nebūčiau sužinojęs, kad Partnerystė, kurią suteikia Pats Kūrėjas, yra gyva ir dieviška, iškelia virš aplinkos ir skraidina ant Kūrėjo Meilės sparnų dieviškame būsenos patyrime, kurio pranokti negali niekas. Dėl to tokia dieviška Partnerystė neturi nieko bendro su žmogaus suprantama partneryste, kuri iš viso nėra partnerystė. O ir dieviškąją Partnerystę apibūdinti, kokia tai yra nuolatinė Meilės ir Švelnumo, Gėrio ir Grožio, Supratimo ir Įžvalgos būsena, trūksta žodžių, kad net reikia daug ką, labai daug ką aiškinti tokais grubiais žodžiais, kurie žmonių kalboje reiškia kuo nuoširdžiausius giluminius jausmus – Meilę, Gėrį, Grožį, bet mūsų Partnerystėje šie žodžiai jau yra tokie grubūs ir atšiaurūs, siauri ir lėkšti, kad iš esmės beveik neišreiškia nieko tokio, kokį Gyvą Turinį mes abu patiriame savo viduje, ir vienas kitą papildydami Rojaus Trejybės-AŠ ESU Tikrovėje, kurią tik pradėjome įsisavinti nauju ir kokybiškai visiškai skirtingu lygiu, palyginus su tuo mūsų patyrimo lygiu iki vienas kito suvedimo ir atpažinimo Kūrėjo dėka. Ir vien tik dėl tokio mūsų patyrimo gyvenimas Urantijoje jau vertas paties aukščiausio įvertinimo. Ir tą aš tariu nuoširdžiai tiek savo, tiek ir manosios Partnerės vardu, ir jausdamas jos pasitikėjimą manimi.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal