117. Algimanto pamokomasis žodis apie Meilę, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2017 12 30

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, negaliu kalbėt apie Meilę, sėdėdamas. Tai dovanos, kurios iš tikrųjų palaimina kiekvieną mirtingąjį, kiekvieną sūnų ir dukrą.
Mes pažįstam meilę, kaip patį reiškinį, kurį žmogus, biologiškai, materialiai gali patirt, o gali ir nepatirt, priklauso nuo aplinkybių, nuo šeimos, nuo paties to mirtingojo apmąstymų, veiksmų. Bet urantai jau žino, kad Meilės Šaltinis yra būtent Kūrėjas – ne žmogus. Jeigu žmogus būtų šaltinis, jis tada galėtų bet kada įsimylėt, kada sugalvoja – pirmadienį myli, antradienį nebe, trečiadienį vėl gali mylėt, o šeštadienį pailsėt ir vėl išsijungt.
Šaltinis yra Kūrėjas, kuris dovanoja Meilę kiekvienam, bet ne kiekvienas nori tos Meilės. Jeigu jis norėtų Meilės, jis tada atsilieptų į Kūrėjo virpesių nuostabų paskleidimą visai kūrinijai. Tada jis būtų su Kūrėju, atsiverdamas pats, savyje, bet turi būt tada tėvai, kurie mokytų šito, turi būt mokytojai, kurie mokytų šito, turi būti mokyklos, kur būtų kalbama – Meilė yra iš Kūrėjo, jūs turite atrast Kūrėją savo viduje. Ir to dar neužtenka – juk aš einu šituo keliu – Gyvuoju Keliu – nuo tragiškų Sausio įvykių 1991 metais, kada dirbau televizijoj, ir kada užgrobė televiziją, tada pajutau tragišką klausimą – ar gali būt tokia priežastis, kad žmogus pateisintų kito žmogaus nužudymą? Fizine išraiška, nužudymą. Ir nesuradau sau jokio pateisinimo – nei meile Tėvynei, nei meile savo kokiam nors artimajam negali būti pateisinama joks kito nužudymas. Reiškia, bet kas, kas paima ginklą į rankas, jis jau tampa potencialiu žudiku. Nesvarbu, kad jam aiškina apie Tėvynės gynimą – gink Tėvynę drauge su Kūrėju ir tada joks priešas neužpuls, pripildyk visą Tėvynę Meilės Lauku, atsivėręs Meilės Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui – ir ta galia virpesių, kuri yra tikra, ji neleis nė vienam piktam įžengt į šitą Meilės Lauką. Ir Apvaizda, ir virpesiai bus nepriimtini tiems, kurie turi piktų kėslų. Bet reikia aiškint tokius dalykus – be šito negali žmogus suprast, kas yra Meilės Galia.
O per šitas savaites man atskleidė Kūrėjas ir tai, kad Meilė turi tokias tris galingas gelmes, galingus klodus, nes yra Trys Šaltiniai ir Centrai – Rojaus Trejybė. Tėvo Meilės virpesiai – tie kurie turi Galią – suteikia tam, kuris pajunta Meilę iš Kūrėjo, Ryžtą, Drąsą. Tai pati ta Galia, kuri iškelia visą Vandenyną.
Amžinosios Motinos – Antrojo Šaltinio ir Centro – Meilė yra Motinos Meilė, kuri tą iškeltą Vandenyną sušvelnina, kad nebūtų aukštų bangų keterų, kad Vandenynas būtų savo Gelme ramus. Šita Meilė taip pat turi Kantrybę, Švelnumą, pripildytą iš Amžinosios Motinos – tas Vandenynas tampa nebebauginantis, bet myluojantis.
Begalinės Motinos Meilė – Trečiojo Šaltinio ir Centro – yra Meilės Veiksmas – Kūryba – vardan Kūrėjo pasireiškimo per savo sūnus ir dukras.
Negalima veikt, jeigu nėra Tėvo Meilės Drąsos ir Ryžto. Negalima veikt, jeigu nėra Amžinosios Motinos Švelnumo, Gailestingumo, Kantrybės. Negalima veikt, jeigu yra Ryžtas, yra Švelnumas, Gailestingumas, bet nėra Veiksmo. Veiksmas – tai yra, kada tu jauti Ryžtą, jauti Drąsą, jauti Švelnumą, bet turi būt išmintingas žingsnis, protingas žingsnis. Tai šitą man pateikė Meilės Klodų atskirą segmentavimą, ir tuo pačiu paaiškino, kad visa tai yra nesegmentuota, o absoliučiai darniai suvienyta Trijuose Meilės Šaltinuose ir Centruose – Rojaus Trejybės Trijose Asmenybėse. Visa tai užplūsta ta pačia Meilės Lauko išraiška. Ir kada įsminga į širdį Amūro strėlė – ji yra reali, ji sužeidžia širdį, bet sužeidžia taip, kad tu pajaustum – štai ištrykšta tas nuostabus Meilės Fontanas, iš tavo asmeninės širdies, tavo Partnerei, kuri yra iš tikrųjų Amžinas Partneris, duotas iš viršaus, Kūrėjo duotas. Tai yra nuostabu, kai tu žinai, kad turi Amžiną Partnerį – niekada tu su juo nesiskirsi – niekada. Ir ta Meilė tada teka visumai, o iš Amūro strėlės sužeistos Širdies – bet tai iš tikrųjų yra ta Širdis pulsuojanti, gyva – Meilė yra nukreipta vien tik tai vienintelei Partnerei. Bet ta meilė nėra be atitinkamų išbandymų, be atitinkamų tam tikrų kliūčių, iššūkių, visa tai yra, ir dėl to tai yra tam tikri momentai, kurie yra grūdinantys ir charakterį, ir tą pačią Meilę tikrinantys. Ir jeigu tai yra Kūrėjo suvesta, kaip mano atveju, tai reiškia šitų patyrimų – tai tik Kūrėjas ir gali juos abu išskirt, žmogus to padaryti nepajėgus. Tada aš tiktai supratau, ką reiškia tas, kas sutuoktas Aukštybėje, žmogus to negali išskirt – nepajėgus.
Ir Meilė – tai yra Tikrovė, kurioje, turėtų būt kiekvienas.
Nėra didesnės Galios, negu Meilė. Dėl to Meilė – tai yra, ką aš jums sakydavau, Tikrovės virpesiai, Gailestingumo virpesiai, Šviesos virpesiai, Gėrio, Grožio, pasirodo jie suteka, suteka į Meilės Virpesius, kurie yra kaip Šaltinis tiems virpesiams pasireikšti, nes jeigu bus mylintis teisėjas, jis bus gailestingas. Negali būt teisėjas gailestingas be Meilės. Jis suklys, jis neatjaus kito, jis nepastatys savęs į to teisiamojo padėtį – be Meilės šito neįmanoma pasiekt. Grožio negali suprast, jeigu tu nejauti Meilės. Gali aiškint vienaip, intelektualiai kitaip, bet tik pajautęs Meilę tu matai giluminį, visapusį grožį. Be Meilės tu negali suprast, kas yra gėris. Todėl ir Kūrėjas pradėjo kosminėj erdvėje Evoliuciją tiktai savo Meilės spaudimo galia.
Tai, ką aš dabar sakau, tai yra tarsi perėjimai ratais. Kaip mes nagrinėjom Urantijos Knygą? Iš pradžių teiginiai, paskiau atskiri segmentavimai nagrinėjant atskiras pastraipas, atskirus teiginius, paskiau vėl susiejimas į bendrą visumą. Tai reiškia ir čia, einant Gyvuoju Keliu, Kūrėjas tave moko, tau duoda, tu tiktai imk ir analizuok, bet tai nėra praeities mokymų paneigimas, bet jų vėl išplėtimas, susiejant į visumą. Bet negali tau iš karto pateikt to aukštesnio laiptelio, tai duoda palaipsniui – palaipsniui.
Ir dabar, pavyzdžiui, tai, ką aš jums pasakojau – aš daug ko jums negaliu atskleist, negaliu, o man sunku, kai aš negaliu jums pasakyt tą, ką aš noriu pasakyt – tada atrodytų tarsi kalbu ir kažką nutyliu. Taip, tai aš jums daug ką jau pasakiau šiandien, ko anksčiau nesakiau – kad žinotumėt – aš turiu tam tikrą – viduje – apribojimą – turėdamas omeny ir kitą asmenį – mano Partnerę. Tuo pačiu turėdamas ir ateitį, ką aš žinau ir ko negaliu jums, kol kas, pasakyti, bet ateityje aš tą pasakysiu, nes reikės man iš jūsų pagalbos, mums dviems reikės pagalbos. Todėl, kaip aš ateityje jums kalbėsiu – tai turėkit minty, kad aš kalbu tikrai iš savęs, ką aš gaunu iš Kūrėjo, ką aš patiriu dabar jau visiškai kitaip. Ir štai štai dabar tą, ką pasakysiu, tai jūs vėl galėsite patys apmąstyt.
Kada yra bendras mūsų na, sakykim, žmonijoj ar kūrinijoj, bendras energinių virpesių laukas, vienų yra aukštesnio dažnio virpesiai, kitų žemesnio – priklausomai, koks yra išsivystymas toje planetoje – bet visuomet yra kokybiniai šuoliai. Štai, pavyzdžiui, mes pasiekiam vieną etapą šitame pasaulyje, pasiekiam iki tam tikro lygio – štai žmogus baigė mokyklą, stojo į aukštesnę ar aukštąją mokyklą, universitetą – nėra pasakyta, kad tai yra, jeigu dvylika metų išsilavinimas, kad čia yra tryliktų metų išsilavinimas – bet čia yra jau universiteto teikiamas išsilavinimas – tai štai tos grandies tarp dvyliktos klasės ir universiteto pirmojo kurso nėra jungiamosios grandies, tik yra kitoks statusas – aukštosios mokyklos – bet taigi yra tas eilinis rugsėjis, kada jis turėtų eiti į tryliktą klasę, dabar jisai jau patenka į universitetą – statusas yra kokybiškai naujas, o jungiamosios grandies nėra. Tarsi pakilo į naują pakopą – tas buvo mokinys, dabar – studentas – naujas statusas. Buožgalvis buvo vandenyje, varlė – sausumoje – iš to paties kokybiškas pasikeitimas. Arba iš vikšro išsirita drugelis – nėra jungiamosios grandies. Žmogus gyvena, ir jį pasiekia Amūro strėlė iš Kūrėjo – buvo vieną akimirką vienas statusas, staiga jisai tampa visiškai kitoks – savo vidumi – kokybinis šuolis – milžiniškas. Jungiamosios grandies nėra, o būsena yra visiškai kitos kokybės.
Tai štai tų nematomų jungčių viduje yra Kūrėjas – savo Meilės virpesiais. Visos tos nematomos jungtys yra, bet mokslininkai, kai ieško fizinės jungties, jos nėra. O iš tikrųjų yra už tų nematomų visų kokybinių šuolių stovintis Kūrėjas savo Energija, savo dažnio virpesiais. Todėl mes galim ir pereit, ne konkrečiai mes, bet veiksmas Evoliucijoje iš vienos rūšies į kitą staiga – Iš lemūro atsiranda žmogiškoji būtybė, o už to stovi Kūrėjas, arba tame intervale, tame šuolyje. Todėl tą, ką sako Urantijos Knyga – vyksta kokybiniai šuoliai, be jungiamųjų grandžių – išplėskit šitą teiginį – yra ta jungiamoji grandis – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, savo virpesiais, savo Gyvąja Meilės Išraiška.
Ir taip mes eisime tolyn, kada keisime vieną po kito pavidalus – juk ir čia ta perėjimo grandis iš šito pasaulio, kada turim materialų apvalkalą, kuris išeikvos šitą gyvybinę energiją iš Kūrėjo, ir įgysime morontinį sielos tapatybės pirmąjį pavidalą – štai yra jau kokybinis perėjimas į visiškai kitą lygį savo apvalkalui. Asmenybė – ta pati, bet ji turės naują statusą, naują būseną, ir ji grožėsis savo tuo pavidalu. Ir dabar reikia grožėtis savo pavidalu, reikia grožėtis, nes jis yra suteiktas Kūrėjo, nors ir laikinai.
Todėl tuo, kuo jūs pripildot iš Kūrėjo save, suliejat save su Kūrėju, tada jūs pradedate matyt už kiekvieno kokybinio šuolio stovintį patį Kūrėją. Ir dar daugiau, Jis yra kiekvieno iš mūsų viduje, kunkuliuodamas kaip kukulis puode Meilės Šiluma ir Šviesa.
Kąskit tą kukulį – kaip skanu – paragaukit – mėgaukitės. Ačiū jums. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal