Algimanto pamokomasis žodis – Nevalia pažeidinėti kito laisvos valios – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2018 01 21

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji, Kūrėjui yra aukščiausia Laisva Valia. Tenedrįsta jos pažeisti niekas.

Tas, kuris turi savimonę – nesvarbu ar vaikas ar subrendęs – turi laisvą valią ir niekas negali jo laisvos valios pažeisti, kada yra dvasinis pabudęs asmuo.

Gyvulinis protas reikalauja sau, kuo didesnės erdvės veikt, siekt įtakos, valdžios, lipt kitam ant galvos, net kai kitas prašo nelipt. Gyvulinė proto išraiška yra labai galinga. Ir kuo mes daugiau pabundam kaip dvasinė asmenybė, tuo mes suprantam, kad pati aukščiausia vertybė yra laisva valia ir jos nevalia pažeisti net ir tėvams bendraujant su vaikais. Bet reikia turėt tą dvasinę vertybę – atrastą viduje Kūrėją, ir atsiduot Kūrėjo valiai taip, kaip Jis veda, kad tėvas ir motina bendrautų su savo vaiku nuo pat mažumės taip, kaip sumanęs Kūrėjas bendrauti toje aplinkoje tuo amžiumi. Ir jeigu vaikas neklauso, problema yra ne vaiko – tėvų – problema, kad jie viską atlieka per jėgą, pažeisdami to vaiko dar minkštą laisvą valią. Jeigu būtų tėvai savo vaikystėj atradę Kūrėją, jie būtų kantrūs, išmintingi, žinotų, kaip bendraut su vaikais. Vaikai nejaustų priešpriešos, jie suprastų ir virpesiais, kokia turi būti gyvensena – ir jų toje aplinkoje konfliktinių situacijų nebūtų – Laisva Valia išliktų nepažeista – augtų ir stiprėtų įžvalga, išmintis iš Kūrėjo, ir atsirastų stipresnis bendradarbiavimas jau tam vaikui gaunant iš tėvų sudėtingesnius mokymus, ne vien tiktai pavyzdį, kurį mato, kaip elgiasi abu tėvai ir vaiko atžvilgiu, ir vienas kito atžvilgiu, bet ir abstrakčius mokymus gautų iš tėvų – kas yra Gėris, Grožis, kas yra Meilė, kas yra Amžinosios Vertybės, kas yra šitas gyvenimas, kokia jo Prasmė, kas yra tas mirtingasis, kas yra Kūrėjas? Be šito neįmanoma gyvent, be šito yra tik egzistencija, nėra gyvasties, nėra jokios prasmės laužyt vienas kito valią, net ir kai prašo – neįsiterpk į mano lauką, kuriame aš noriu jaustis tos valios šeimininku – čia ir urantams tas galioja.
Žmonija, darydama klaidingus žingsnius, siekdama vien tiktai pelno, savanaudiškai pati naikina žemę, gyvūniją. Važiuodamas aš klausiausi per BBC radiją laidos – ką daryt su plastikiniais maišeliais, buteliais. Per metus Jungtinėse Valstijose išmetama tų butelių trisdešimt penki milijardai. Dar po keliasdešimt metų vandenyne bus daugiau plastmasės negu žuvų. Žuvys praktiškai nyksta. Yra nufilmuota tragiškų tokių video kadrų, kada styro tiesiog plastmasiniai vamzdeliai, kur geria įvairius gėrimus, styro iš jūros vėplio nosies – jis negali jų išsitraukt. Bet įsivaizduokit, tai yra problema ne didesnė negu tariamoji klimato atšilimo problema. Plastikinių maišelių ir butelių problema, kuri vis auga, ir niekas tuo rimtai nesirūpina, o šita problema iškils dar daugiau.
Tačiau niekas nesirūpina dar didesne problema – žmonijos degradacija – intelektualia, dvasine, biologine, nes gyvulinis protas negali suvokt, kad jis degraduoja. Tik kada tu lipi ant aukštesnio laiptelio, tu matai, kaip žmonija ritasi žemyn – tiesiog ne dienomis, o valandomis – agresyvėja gyvulinio proto pasireiškimas ir, natūralu, veiksmai, kurie sukels milžiniškų katastrofiškų pasekmių. Nesirūpina niekas, kad būtų geresnis genas, paliekamas savo palikuonims – o šito pasiekt neįmanoma be atrasto savyje Kūrėjo. Mokslininkai apie tai nekalba, nes jie neturi jokio supratimo, kas yra tas geresnis biologiškai gimstantis palikuonis. Jiems atrodo, kad čia yra tarsi savaime evoliucijos jau sumanyta, kad visą laiką būtų geresni palikuonys. Be Kūrėjo yra menkėjimas, degradavimas, ir tiesiogine prasme skaudžios pasekmės visai žmonijai. Todėl po metų-kitų pamatysit dar skaudesnius tarpusavio santykius visur – šeimoj, tame darbe, kur dirbat, gatvėj. Degradacija yra nesustabdoma, kaip ir pati evoliucija – nesustabdoma. Degradavimo sustabdymas yra vienas – tiktai su Kūrėju – visi kiti keliai yra tuščios pastangos, tuščios energijos eikvojimo milžiniškos išraiškos. Bet apie tai be urantų kol kas niekas nemąsto sisteminiu požiūriu, kad viskas tarpusavyje susieta – susieta, pradedant individu, kuris turi kelt sau klausimą – kas jis yra?
Kada aš pradėjau po Sausio tragiškų įvykių mąstyt – kodėl žmogus turi žudyt kitą žmogų? – ir neradau jokios pateisinamos priežasties, ir kada į mano rankas pateko knyga apie Sai Babą, mane sudomino tos knygos, vis daugiau aš skaičiau apie Sai Babą, o vėliau panorau daugiau sužinot, ką pats Sai Baba sako, ko jis moko. Ir pirmas klausimas jo žmonėms – žmogus turi atsakyt į klausimą – Kas esu aš pats? – Kiekvienas sako – taigi savaime suprantama – aš gi čia, žmogus. – Ne, mano mielasis, tu esi Kūrėjo sūnus arba dukra. Jeigu tu šito negali suprast, tai tu išvis nežinai, kas yra žmogus.
Todėl Sai Babos mokymai iš tikrųjų prasmingi, bet jie jau yra vakar diena. Atėjo laikas mums stotis ant aukštesnio laiptelio – ant mano mokymų laiptelio. Ir jeigu jūs nesistosit ant mano mokymų laiptelio, jūs taip pat patirsite savo asmeniniame gyvenime nusivylimą, kančias, ir galų gale vis tiek turėsite pereit per mano mokymus. Nepateksite pas Jėzų mėgindami išvengt mano mokymų – neįmanoma – jeigu ne šitam pasaulyje, tai po prisikėlimo – vis tiek mokysitės, arba jums reikės atsisakyt Evoliucijoj įnešt savąjį asmeninį įnašą, indėlį.

Todėl mano mylimieji, būkite atidesni klausydami mano mokymų – neišleiskite per vieną ausį įleidę, kad išeitų per kitą.

Prioritetus turit gaut iš Kūrėjo. Bendraukit su Kūrėju, kad kasdien jaustumėt tam tikrą impulsą, kokie yra jums teikiami atsakymai, nebūtinai, kad jūs turite išgirst mokymus, bet impulsus jūs pajausite.

Aš vakar Vilniuj sakiau – užvakar važiavau į Juodkrantę ir grįžau iš ten atgal. Tai jau už Vievio – nebe daug liko iki Vilniaus – keturis kartus užmigau už vairo – ir Apvaizda keturis kartus pažadino. Tai būtų tragiškos pasekmės, fatališkos, bet Apvaizda saugo. Saugo, ir žadino, žadino, kad neužmigčiau. Bet sudėtingos buvo ir sąlygos – ir pustė, ir nesimatė kelio, greitis didelis – šimtas dešimt kilometrų per valandą – ir lenkiant net, įsivaizduojat – lenkiant – užmigau. Bet tai truko gal pusė sekundės, ir kažkas papurtė. O tada kita dar pusė ar daugiau sekundės – kol aš susivokiau – tai kas čia vyksta – ir taip keturis kartus. Žodžiu, Apvaizda yra reali, tikra, ji saugo. (Algimantas kreipiasi į Holą, savo šunį, kuri eina iš patalpos pro praviras duris) –Kur dabar eini, matytum bent jau, bet nematai ir eini. – (Atsako į uranto klausimą) –Ji akla, nemato. – Tai užuodžia? – Neužuodžia – irgi suprastėjo uoslė. Maniau irgi, kad su uosle gali apseit, ne, suprastėjo irgi. Reiškia, sistema susijusi – Prastas matymas, prasta ir uoslė.
Žodžiu, kada mums sako, kad mus saugo, kada esam Gyvajame Kelyje ryžtingi – tai reiškia saugo. Apvaizda veikia, niekas negali patikimiau apsaugot negu Apvaizda. Kada aš jums sakau, kad Lietuvai nereikalinga jokia kariuomenė, joks kareivis nereikalingas Lietuvai, joks centas tankui išleist ar šautuvui pirkt nereikalingas – čia yra nusikaltimas. Apvaizda mus apsaugos stipriau negu bet kokios patrankos ar lėktuvai. Tai šitas yra tikra. Jūs turit tuo patikėt, ne šiaip sau aš gi tuščiai kalbu.
Žodžiu, Kūrėjas yra mums sumanęs nuostabią artimą ir tolimą ateitį, o nuo mūsų asmeninių prioritetų ir priimtų sprendimų priklauso, kiek kiekvienas iš mūsų įnešime savąjį indėlį į Kūrėjo banką, kuriame visi indėliai išliks. Nė vienas nepražus – nė vienas. Kiekvienas Šviesos darbas Meilės motyvu – Meilės motyvu – išliks. Ir jūs tuos darbus galėsite per visą amžinybę matyt, kokius atlikot – jeigu tik norėsite – nes net ir jūsų ištobulinta informacinė atmintis, neišsaugos jūsų gėrio darbų. Jūs dirbsite kupini Kūrėjo Meilės tiek daug Šviesos darbų, kad visko negalėsite išlaikyti savo sąmonės lygiu, ir kartas nuo karto norėsite pasižiūrėt, kaip atitinkamą epizodą.
Pradžia šitam pasaulyje. Kurkite Gėrį su Kūrėju, kaip bendrakūrėjai, ir tai bus asmeninis indėlis, kuris nepranyks. O tai bus įtaka ir visai planetai – jūsų palikti Gėrio virpesiai, pačio aukščiausio dažnio virpesiai, niekur neprapuls, bet savo poveikį išreikš visai žmonijai – ir kūrinijai.
Mąstykite, kiek turi jūsų asmeniniai veiksmai poveikio visumai, bet gi svarbiausia, ir jums kiekvienam asmeniškai. Tada stiprės jūsų pasitikėjimas Kūrėju, ir savimi. Ir patirsite, kad iš tikrųjų gyvenimas jums teikia pasitenkinimo. Ir jūs šitame procese dalyvaujate patys jausdami Prasmę – Prasmę Visų Labui – Prasmę, kurią suteikia Kūrėjas jums, ir jūs ją patiriate tam tikrais impulsais viduje.

Tikėkite tuo, ką aš sakau, ir jūs visuomet laimėsite. Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal