Kūrėjo Evoliucinis Planas ir jo įgyvendinimas - kaip suderinti du požiūrius - mokslinį ir teologinį? 2018 01 07

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Mano mylimieji broliai ir sesės, kokia nuostabi Kūrėjo išmintis – savuoju Meilės Veiksmu ir Vyksmu – Kūrėjo Vyksmas – tai nuolatinis visų veiksmų atlikimas, minčių perteikimas, ir Energijos išliejimas visoje kūrinijoje per visus Savo vaikus – sumanyti ir įgyvendinti Evoliucijos Idėją-Tikrovę.

Aš noriu jums išplėsti kontekstą, kad jame geriau pamatytumėte atrodytų du nesuderinamus dalykus – religinį ir mokslinį.

Mokslui visada yra svarbiausia argumentai, pagrįsti faktais, arba bent jau kokiomis laikinomis hipotezėmis, kurias vis tik būtų galima ateityje patvirtinti ir faktais. Tuo tarpu religijai svarbu ne tiek argumentas, kiek kokio nors religinio autoriteto pasakyta mintis, net ir pavirtusi dogma.
Tačiau jau pačiame Evoliucijos Plane Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – apjungė šiuos du atrodytų vienas kitam prieštaraujančius požiūrius į Tikrovę, kurioje ir gyvuoja abi nuostatos ir sujungtos vystymosi kryptys.

Kūrėjas sukuria tiesiogiai sau pačiam pagalbininkus – sūnus ir dukras – tobulus ir amžinus. Tačiau jų tobulumas yra santykinis – tam tikro lygio prasme. Ką tai reiškia? O gi tai, kad tobulumą jie gavo savąja kilme tiesiogiai iš savo Tėvų – Tobulumo Šaltinių – tam tikrose sferose pasireikšti, kad būtent šis Evoliucinis Planas būtų įgyvendinamas pagal Kūrėjo Sumanymą. Tačiau net ir Tobulumo Šaltinis negali savo vaikų pripildyti patyrimu, kurį jie turi kaupti patys, nepriklausomai nuo jų statuso Kūrėjo atžvilgiu. Tad Tobulumo Šaltinio ir Centro – Kūrėjo – tiesioginiai sūnūs ir dukros vertingiausia savo veiklos dalimi laiko patyrimo įgijimą drauge su paties žemiausio statuso broliais ir sesėmis, ir ypač jų vertinama veikla mirtingųjų, dar net nepatyrusių išsilaisvinimo iš materialaus apvalkalo, labui. Tuo tarpu tokie mirtingieji stiebiasi priešinga kryptimi – nuo savojo paties žemiausio laiptelio link tobulumo vis stipresnio laipsnio lyžtelėjimo. Būtent dėl to mes ir galime vystyti savo civilizaciją į aukštesnį lygį, nes mūsų viduje esantis Kūrėjo Fragmentas – Minties Derintojas – mums suteikia daug Šviesos idėjų, kurias ir galime įprasminti savo kasdieniame gyvenime su Kūrėju, atrastu savyje. O tai ir mokslinis, ir religinis Tikrovės suderinimas ir suliejimas.

Tad Darvino suprasta ir pagarsinta Evoliucijos teorija jokiu būdu neprieštarauja Kūrėjo Evoliucinio Plano pasireiškimui ir įgyvendinimui mūsų planetoje – Urantijoje. Bet gi tai tik viena medalio pusė, nes kitoje pusėje yra dieviškoji Tikrovės dalis – visa kūrinija ir gyvastis pradžią gauna iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios Energijos. Todėl pati pradžia vis tik yra iš Kūrėjo, o ne savaiminė, kad būtų be jokios Aukščiausiosios Jėgos pati prasidėjusi. Kada gaunamas pradinis impulsas iš Kūrėjo, tada veiksmo vyksmas persikelia į Evoliucijos plotmę laike ir erdvėje. Dar daugiau, visi šitie impulsai yra nuostabiai protingai valdomi ir kontroliuojami to paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – panaudojant daugybę įvairių Kūrėjo Sūnų ir Dukrų asmenybių kategorijų. Štai ir šiuo metu Kūrėjo Energiją manipuliuoja išoriniame kosmose Kūrėjo Sūnūs – Rojaus Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai, kurie turi tokį jiems Kūrėjo suteiktą įgaliojimą ir kvalifikaciją Kūrėjo Energiją įsukti į sukūrinius ūkus ir iš jų suformuoti saules-žvaigždes. Iš vieno tokio ūko gali būti suformuota net iki vieno šimto milijonų saulių-žvaigždžių. O juk jų viduje yra net 22 milijonai laipsnių karštis pagal Farenheito skalę. Čia net žodis karštis jau nebetinka, reikalingas kažkoks naujadaras, kurį tik kai kurie urantai ir galėtų sukurti. Toks energinių viesulų vaizdas išoriniame kosmose protingai modeliuojamas Kūrėjo Sūnų - asmenybių - o ne šiaip vyksta savaime, kada dabar yra milžinišku laipsniu plečiama kūrinija. Kokią energinę galią turi turėti tokie Rojaus Sūnūs, kad pajėgtų šitaip valdyti Kūrėjo Energiją, kai mes saulėtą dieną negalime atviroje saulės spindulių apšviestoje vietoje ilgai išbūti, kad nenudegtume net iki pavojingos gyvybei ribos. O čia šis vyksmas net dabartiniams tobuliems ir ištobulintiems Kūrėjo Sūnums ir Dukroms užima kvapą – tai prilyginama net pirminiam Kūrėjo Energijos pliūpsnio paskleidimui – vadinamajam pirminiam energijos didžiajam sprogimui – prieš pradedant Evoliuciją laike ir erdvėje. Tik moksliniu pagrindu šito paties vyksmo niekaip negalima būtų teisingai nei paaiškinti, nei patvirtinti, kad vyksta toks evoliucinis realus Kūrėjo Energijos protingas manipuliavimas, kuris tuo pačiu metu yra ir Kūrėjo religinis ir tikras energinis vyksmas išoriniame kosmose, ir jis yra atliekamas Kūrėjo Sūnų veiksmais.
Tuo tarpu iki didžiojo energinio sprogimo akimirkos kosminėje erdvėje visi impulsai yra paties Kūrėjo viduje – Evoliucijos Planas parengtas, tik jis dar nėra pradėtas įgyvendinti. Ir tik pradėjus jį įgyvendinti Kūrėjo Energija Paties Kūrėjo Veiksmu yra panaudojama gyvybės sukūrimui. Sukūrimas yra iš Kūrėjo, bet gi Evoliucija įgyvendinama jau nuosekliai ir palaipsniui su daugybe kokybinių šuolių, tik tie kokybiniai šuoliai tarpusavyje neturi jokių jungiamųjų grandžių, neturi jokios materialios jungties, tačiau net ir tokios akivaizdžios materialios evoliucijos apraiškos atveju tarp tų gausybės kokybiškų šuolių visada stovi Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Būtent dėl to iš buožgalvio gali atsirasti varlė, o iš vikšro – drugelis, iš lemūro – žmogus.
Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad ir Darvinas yra teisus, tvirtindamas, kad žmogus atsirado iš beždžionės, ir teologas yra teisus, tvirtindamas, kad žmogus buvo sukurtas Dievo pagal Jo paties atvaizdą. Tačiau kiekvienas iš jų yra teisus tik savosios dalies požiūriu, tuo tarpu visas kontekstas nebuvo atskleistas nei Darvino, nei teologų, nes jie mate ir teikė tik savosios pusės tvirtinimus, visiškai paneigdami kitos pusės nuostatas, ir iš viso net nesivargindami pateikti nors kokius argumentus, kad nusvertų kitos pusės teiginius savo naudai jų pagalba, o ne tiesiog nuogu kitos pusės neigimu. Toks neigimas labai būdingas žmonijos visoms grupuotėms – paneigti Tiesą nesivarginant pasiūlyti savo stipresnius argumentus, kad būtent argumentai galėtų nusverti anos pusės netiesą.

Taigi, Kūrėjas pasirodo savo Išmintimi apjungė abi puses, deja, tos abi pusės nenori pažvelgti tiek į Kūrėją, tiek ir į Kūrėjo Evoliucijos Sumanymą daug plačiau ir išmintingiau. Tai tik primena niekam tikusį ginčą – kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Be savyje atrasto Kūrėjo toks ginčas yra beprasmis, nes abi pusės laikosi įsikabinusios savo nuostatos, o gi atradus Kūrėją savo viduje, ir dar pridėjus Urantijos Knygos epochinio apreiškimo sampratas apie Kūrėją, apie Evoliucinį Planą, apie Kūrėjo daugybę sukurtų Sūnų ir Dukrų vaidmenį Evoliucijos Plano įgyvendinime, o dar papildomai pastudijavus Jėzaus Kristaus apreiškimų knygos KALBU JUMS VĖL teiginius, ir Rojaus Trejybės mokymų knygas AKIMIRKOS AMŽINYBĖ ir GYVOJI TYLA, labai lengvai atsakai ir į šį klausimą – kokybinio šuolio dėka, akivaizdu, kad iš pradžių atsiranda visiškai naujos rūšies gyvūnas – gyvūnas, o ne gyvūno kiaušinis – kiaušinis jau yra kitas etapas, ir kiaušinis yra iš to gyvūno. Tuo tarpu aukštesnių gyvūnų atveju atsiranda visiškai susiformavusių skirtingų lyčių atstovai – vyriškosios ir moteriškosios lyties, kad būtent evoliuciniu lytiniu keliu pratęstų savo giminę.
Taip, kad pats Kūrėjas Evoliucijoje pasirūpina, kad neliktų nė vienos grandies be jungties – matomos ar nematomos, bet visada esančios ir visada gyvos. Būtent dėl to mes ir turime į Evoliuciją pažvelgti Kūrėjo Žvilgsniu – Šaltinio ir Centro Žvilgsniu – viskas yra tik judėjime, nėra statikos, ir visa Evoliucija Kūrėjo sumanyta visos kūrinijos šviesinimui ir tobulėjimui, ir jokiu būdu ne degradavimui. Todėl bet koks Evoliucijos segmentavimas ir sudogmatinimas yra degradacijos pamatas ir priežastis, kada pradedama teigti, jog Evoliucijoje Kūrėjo nėra, evoliucija pati vyksta savaime dėl kažkokio nematomo proto, atsieto nuo žmogaus proto, veikimo. Bet gi Kūrėjo Išmintis labai subtiliai pasireiškia ir čia – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU savo tiesioginį poveikį Evoliucijai dabar apriboja vien tik Rojaus Dieviškąja ir Amžinąja Sfera, o kituose Savosios Kūrinijos sektoriuose Rojaus Trejybė-AŠ ESU veikia per Savo Sūnus ir Dukras, neklystamai įgyvendindama Evoliucijos Planą.
Deja, neklystamumas baigiasi už Rojaus-Havonos Centrinės Visatos ribų. Tad ir pats Evoliucijos įgyvendinimas jau turi tam tikrų segmentinių nukrypimų einant tolyn nuo Rojaus link išorinių kūrinijos pakraščių. Dėl to pasiekus žmonėmis apgyvendintas planetas klaidos yra tiesiog neatskiriama mirtingojo gyvenimo patirtis. Dar daugiau, tokioje aplinkoje gali būti net ir maištas prieš Kūrėją, kaip tas įvyko mūsų Vietinėje Sistemoje – Satanijoje – ir mūsų planetoje – Urantijoje – prieš du šimtus tūkstančių metų, kada į dvasinės beprotystės tamsą nupuolė Satanijos tuometiniai vadovai – Liuciferis ir jo pavaduotojas Šėtonas – o prie jų prisijungė ir Urantijos Planetos Princas - Kaligastija. Ir būtent dėl maišto pasireiškimo ir Satanijai ir prie maišto prisijungusiems pasauliams paskelbto karantino izoliacijos Evoliucijos Planas patyrė milžinišką kilpą į šalį – per 10.000 metų buvo prarasta tai, kas buvo taip nuosekliai Šviesos sferose kaupiama net 300.000 metų. Štai koks yra spartus Evoliucijos pasiekimų degradavimas, kada paneigiamas Kūrėjas savo viduje, ir kada tokia tamsos beprotybės sėkla platinama išorėje net vien tik žodžiu, jau nekalbu apie maištininko gyvenimo sąmoningus sprendimų įgyvendinimo radikalesnius veiksmus.

Ir tik prieš du tūkstančius metų Jėzus Kristus – Nebadono Vietinės Visatos Sūnus Kūrėjas-Mykolas – užbaigė šį Liuciferio maištą, tačiau Evoliucija per tuos 200.000 maišto metų buvo tiek sutrikdyta, kad jam grįžus iš Urantijos po savęs padovanojimo misijos sėkmingo užbaigimo ir pradėjus savo Vietinę Visatą valdyti jau nebe Tėvo vardu, bet savo paties vardu ir pasidalijus visa aukščiausia valdžia su savo Sutuoktine – Nebadonija – jie abu ir paskelbė Ištaisomojo Laikmečio programą, kad kuo greičiau būtų pašalintos visos maišto pasekmės. Taigi dabar ir mes galime įnešti savo asmeninį Šviesos indėlį į Kūrėjo Evoliucijos Plano įgyvendinimą daug veiksmingiau, daug ryžtingiau, ir su mažesne rizika, nes kiekvienas savyje turime Paties Kūrėjo Fragmentą - Minties Derintoją. Ir tą daryti gali kiekvienas – bet kada, net ir nuolat, ir visą gyvenimą, ir net amžinybėje.
Myliu Rojaus Trejybę-AŠ ESU vis stipriau, ir vis ryžtingiau noriu savo indėlį įdėti Šviesos darbais – jį įnešti į Kūrėjo Banką Evoliucinio Plano įgyvendinimo labui, net ir taip, kaip sumanė Rojaus Trejybė-AŠ ESU – drauge su mano Partnere įsisavinant mums abiems skirtus evoliucinius iššūkius - visos žmonijos labui, ir net visos kūrinijos Šviesos labui.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal