Algimanto pamokomasis žodis apie vienovę dvasioje, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 01 16

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Bet kokia grupė, bet kokia šeima susiskaldžiusi neturi jėgos, neturi energijos. Net ir ta energija, kurią dar kažkiek išlaiko, yra švaistoma tuščiai. Tiktai vienovėje energija panaudojama prasmingai. Bet vienovė negali kilti tarp žmonių, jeigu nutiesiami tiktai horizontalūs ryšiai. Vienovė yra dvasioje. Dvasios Šaltinis yra Energijos Šaltinis – Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Todėl mes patiriame dvasinę vienovę tiktai atsiverdami Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – ir tada per Kūrėją visi tarpusavyje patiriame tą vienovę. Mūsų intelektualus lygis yra skirtingas – mes turim skirtingą supratimą, turime skirtingą patyrimą todėl, intelektualia prasme, mes niekada negalime būt vieningi, o per Dvasios Šaltinį mes tampame viena dvasioje, tampame net ir artimesnė šeima negu mes žvelgtume į savo biologinę – žemiškąją – šeimą, kurioje, deja, Šaltinis ir Centras – Kūrėjas – nėra atrastas kiekvieno šeimos nario. Todėl šeimos nariai turi skausmo, kančios ligų pavidalu, taip pat nemažesnį skausmą patiria, kada kovoja tarpusavyje dėl to, kas turėtų būti šeimos galva ir kas turi paklusti tai galvai. Juk atsiranda tokie pasakymai, na – vyras – galva, o moteris – kaklas. Tai irgi yra pasakymas tarsi jumoristinis, bet tai yra tragiškas pasakymas – vis tiek kiekvienas nori pasirodyt svarbesniu – aha, štai tu galva, bet aš tavo kaklas, tu negali be manęs. O jeigu būtų dvasinė vienovė, per atrastą savyje Kūrėją, tada nekiltų tokių juokelių, bet būtų tarpusavio Brolystė ir Seserystė – būtų dvasinė jungtis, kuri perteikiama būtų gimusiems vaikams, kurie taip pat yra, kaip ir mūsų Tėvo ir Motinos – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – tokie pat vaikai. Jie yra Visuminės kūrinijos Šeimos pilnateisiai nariai, bet jeigu mes jų nemokysime atrasti savo Tėvo ir Motinos dvasioje nuo pat jaunumės, tada jie apsitrauks voratinkliais, vidus – pelėsiais – apkerpės asmuo, ir jis pradės žvelgt į aplinką apsiblaususiu žvilgsniu, užsidėjęs patogumo kaukes. Jis nežinos – kas yra jis, kas yra tas vaikas, žmogus, koks jo yra turinys, kuo jis yra pripildytas, gėriu ar blogiu – jis neatskirs to blogio, kurio aplinka jam pripildo. 
Dabar žmonija yra kaip pelkė – joje nėra gėrio, nesvarbu, ar bus jauni žmonės, ar seni – jie yra blogi. Kaip jie gali būt geri? Mes norėtume, kad jie būtų geri, bet Kūrėjas yra Gėrio Šaltinis ir Centras. Tu negali būt geru, kad ir kaip norėdamas, jeigu tu negeri Gėrio iš Gėrio Šaltinio. Kaip tu gali būt pagirdytas, stovėdamas šalia Šaltinio ir negerdamas iš Jo vandens? – tai tu užtrokši nuo dūmų, nuo kaitros – o tau yra Šaltinis, Kurį tu gali gert. Bet tu turi išsižiot – atvert save turi – tik tada Šaltinis įtekės į tave, kad pagirdytų tavąją asmenybę – Gėriu pagirdytų, Meile, Gailestingumu, Šviesa, Tiesa, Teisingumu. Be šito nė vienas teisėjas nėra teisingas – ir negali būt. Reiškia, teisingumo nėra, ir jo nebus, kol teisėjai neatras Teisingumo Šaltinio – Kūrėjo – savo viduje, todėl visi teismai yra supuvę. Teisingumas toks, koks dabar yra, nereikalingas niekam – jis yra pagal išskaičiavimą. Advokatai – kas jie yra? – melagiai, kurie lanksto įstatymą taip, kaip jiems moka pinigus. Juk nusikaltėlis, tai yra ne tas, kuriam nuosprendį paskelbė tas teisėjas. Sako – iki teismo nieko negalima pavadint nusikaltėliu – tai garbės ir orumo įžeidimas! Jeigu padarei nusikaltimą, tu esi nusikaltėlis. Teismas gali išteisint, ne teismas – teisėjas gali išteisint, bet ar nuo to nusikaltėlis taps nebe nusikaltėliu? Dėl to, kad vienas įgaliotas, kokiu nors parašu prezidento ar panašaus rango politiko, jam suteikia teisę priimt nuosprendį išteisinantį arba kaltinantį – ir, vienu atveju, jis tampa nebe nusikaltėliu, nors nusikaltimą padarė. Todėl nusikaltimą padaręs, jis negali būti ne nusikaltėlis, net jeigu kažkas ir jį išsuko. Lygiai taip pat negali tapti nusikaltėliu, jeigu kažkas nekaltai jį apšmeižė, apkaltino, ir net nuteisė tas pats teisėjas, bet jis nuo to netapo nusikaltėliu. Nusikaltimas yra arba padarytas arba nepadarytas. Padarei nusikaltimą – esi nusikaltėlis – be jokio teismo tu esi nusikaltėlis – nes tu padarei nusikaltimą – veiksmas įvykdytas. O jau kaip žaidžia ta visa blogio imperija – žmonija, neatradusi Gėrio, Šviesos, Tiesos, Teisingumo Šaltinio savo viduje, tai jau yra tų žaidžiančiųjų dvasinės pakopos lygio išraiška. Tikrovė yra iš tikrųjų Kūrėjo sumanyta, o jeigu žmonija, kupina blogio, kariauja karus tarp valstybių, kariauja karus tarp grupuočių, tarp mafijos įvairių klanų, kariauja tarp turto, garbės tariamo suteršimo įvairių pasireiškimo formų, kurias mėgina paneigti savo turtais, savo nelegaliais veiksmais – tai čia yra tų mirtingųjų gyvenimas iliuzijoj ir jų žaidimo arena, kuri eina prieš Kūrėjo valią. 
Štai kodėl atėjo akimirka – stabdyt tokį beprotybės pasireiškimą. Ir jūs esat parinkti, parinkti Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – dalyvaut Kūrėjo sumanytame Evoliucijos Plane – parinkti todėl, kad jūs buvote jau savo gyvenime bandomi, kiek jūs susitapatinot su ta blogio žmonija, ir kiek jūs toje blogio terpėje ieškojote Gėrio, Šviesos, Tiesos, Teisingumo savo sampratomis, savo pastangomis, savo siekiu išlikti šviesiu, geru, teisingu ir siekiančiu didesnio Tikrovės pažinimo. Štai tas patikrinimas, kuris jums buvo suteiktas iki šios akimirkos, liudija, kad jūs esate iš tikrųjų tie atradę Gėrio Šaltinį savo viduje ir trokštantys tą Gėrį ir Šviesą skleist kitiems, kad ta esanti dabar blogio žmonija pavirstų į Rojaus Trejybės Šviesos, Gėrio, Meilės, Tiesos, Teisingumo sūnų ir dukrų tarpusavio Brolystės apraišką šitoje planetoje, kuri patinka kam ar nepatinka, bus žydintis Sodas. Ir Tas Sodininkas – Kūrėjas – pasirinko mus, kaip Savo sūnus ir dukras, atstovauti šitame Sode Sodininkui – atstovauti, kad galėtume prižiūrėti tą Sodą, galėtume laiku tuos vaismedžius nugenėt, kad tos šakos, kurios yra nešančios vaisius, vedančios vaisius, būtų iš tikrųjų puoselėjamos – nudžiuvusios apkarpomos, kad nebūtų kamienui per daug sunku, kad pamaitintų kiekvieną šaką, nešančią vaisius, tuo tikruoju Gėrio, Meilės, Teisingumo, Tiesos Gyvuoju Vandeniu – Gyvuoju Maistu. 
Aš vakar per Maskvos vieną kanalą žiūrėjau – Polie Čiudies – ir man patinka ta laida, nes ten yra tiek daug daug žmonių noro pasirodyt – jie savo talentus atskleidžia – ir dainuoja, ir deklamuoja, šoka – visi yra mėgėjai, ateina su vaikais. Ir ateina viena mergaitė, sako – oi – na, tas Jakubovičius vedėjas sako – kokie tavo bantai!? – tai, kas – sako – tau užrišo? – Mama. – O kur mama yra? – Sako – nėra jos. – Ach, kaip nėra? Sako – ji ten sėdi, salėj. – Tai sako – tau tokius bantus užrišo, tai, ką tu nori mums – reiškia – papasakot, ką nori pasakyt? Jau tikisi, kad na, padainuos, eilėraštį pasakys. – Apie matematiką pasakyt. (Algimanto balso intonacija skamba taip, kad visi urantai juokiasi) – Apie matematiką? – na, tai gal tu tikriausiai teoremos mums nepateiksi? o gal tu nori ką nors kitą? – Noriu. – O, ką? Irgi jau tikisi gal eilėraštį pasakys, gal padainuos. – Pagrot. – O kuo tu nori grot? – Pianinu. – Na – sako – grok! Tai ji priėjo ir pradėjo baksėt, ir pagrojo. Paskui klausia – kiek tau metų? – Tlys – tly. 

Tai štai, įsivaizduokit, ką tam mažyliui galima pripildyti? – Šviesos ir Gėrio – kad jis jau dabar būdamas trejų metų sako žodį – matematika.(kai kurie urantai net kvatoja iš juoko) Tai tu tuo pripildai, kad net tėvas žiūrėjo – ten prie rato stovi – na – sako – nustebino mane – sako – vien dėl šito verta buvo čia atvažiuot, kad patirtum. Ir paskui priėjo jo žmona, dar du vaikai – ji padainavo dainą puikią. 

Tai štai, toje šeimoje matosi, kad tas spinduliuoja – Gėrio sėklos apraiška, bet kaip jiems stinga atrasto Kūrėjo viduje, kiek jie galėtų energijos suteikt tiems vaikams ir savajam šeimyniniam Gėrio ir Šviesos gyvenimui, kurį iš Kūrėjo galėtų skleist savo aplinkoje – darbe, gatvėje, jau nekalbu apie vaikus – o tie vaikai savaime tada skleistųsi darželyje nuėję, mokykloje, nes skirtingo amžiaus tie vaikai. Tai jau tas vyresnysis, jam dabar kokie penkiolika metų – kiek jis galėtų duot to Gėrio iš Kūrėjo savo broliukui ir sesutei. Tėvai duoda, o dar tas vyresnysis brolis papildomai duoda ta pačia kryptimi – Gėrio Šaltinio – gyvos komunijos ryšio stiprinimo, plėtimo, tam mažyliui. Štai dėl ko mes esame Gyvajame Kelyje! Amen.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal