Algimanto mokymas apie laisvą valią, pasakytas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, 2009 10 10

Spausdinti
Dokumentų sąrašas

Kiekvieną šeštadienį mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje vedu gyvąsias pamaldas, kurias sudaro DVI maldos – ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO ir PRAŠYMŲ. Tarp jų pasakau savo pamokomąjį žodį, kuris nebūna paruošiamas specialiai, jis gimsta paties pamokslo AKIMIRKĄ IR VISAS VYSTOSI IŠ ATSIVĖRUSIOS SIELOS.
Mano pamokomasis žodis apie laisvą valią, pasakytas 2009 10 10.
Violeta kartais juos įrašo. Čia jos parašyta pastaba: “Nėra pačių pradinių žodžių, nes iš anksto nežinau ar filmuosiu, bet kai išgirstu, apie ką bus pamokomasis žodis, tai skubiai įjungiu kamerą, bet vis tiek pavėluoju.”

... ko nesupranta gyvulinis protas, kas yra laisva valia. Jis savavališkai interpretuoja ne taip, kaip Tėvas yra numatęs, kad būtų interpretuojama laisva valia. Mes dabar tie, kurie suliejome savo laisvą valią su Tėvo valia, tuo pačiu suliejome savo laisvą valią ir su Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės laisva valia, nes jie visi TRYS yra tie patys Rojaus Trejybės Lygiaverčiai Asmenys. Jie nesiskiria vienas nuo kito savo statusu; nė vienas neturi pradžios ir pabaigos. Jie dirba tiktai ABSOLIUČIAME dvasiniame vienyje, vienovėje, nėra nė menkiausio išsiskyrimo. 
Tėvas suteikia mums laisvą valią – reiškia Rojaus Trejybės visi TRYS Asmenys suteikia mums laisvą valią; ne tik Tėvas, VISI TRYS ASMENYS. Bet Jis suteikia mums ir savo dvasią, kad mūsų gyvulinį protą pradėtų šviesinti iš vidaus; šviesinti, kad mes nepainiotume tų sąvokų, kaip LAISVA VALIA, tai, ką noriu, tą darau, sėju aplinkui tamsą, bijau šviesos. Čia nėra laisva valia. Tai yra gyvulinio proto viešpatavimas.
Laisva valia yra Tėvo suteikta tam, kad mes neštume šviesą iš Jo GYVŲ MEILĖS virpesių, iš VISOS TREJYBĖS TRIJŲ Asmenų gyvų meilės virpesių, ir prisipildę šitų gyvų meilės virpesių, SAVO ASMENYBE, kurios PRADINĖ pakopa yra SIELOS pakopa. 
Kada mes DAUGIAU SULIEJAME SAVO laisvą valią, gautą iš Tėvo, SU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS laisva valia, štai tada mes pradedame suvokti, KAS YRA LAISVA VALIA. 
Laisva valia - kada tu nebegali daryti blogio; nebegali daryti blogio, nors tau yra teisė daryti blogį, bet tu nebegali daryti blogio, nes Tėvas TIEK pripildo meilės virpesių, kad tu nebegali eiti PRIEŠ Jo valią, ir ne dėl to, kad tu nebeturi teisės daryti to, ne dėl to, kad tu neturi laisvės tą daryti. Tokią laisvę turi TIK GYVULINIS PROTAS.
Tėvas pats, kaip ir Rojaus Trejybė, būdamas laisvos valios Šaltinis, turi teisę daryti blogį, bet Jis NEGALI daryti blogio, Jis NEGALI savo laisvos valios panaudoti blogio nors menkiausiam spindesiui, kad pasiųstų, nes blogis nespindi. O Jisai spindi tiktai šviesą, meilę, gailestingumą, išmintį. Jis spindi kūrinijos GYVASTĮ. Laisva valia spinduliuoja tiktai GYVYBĘ.
Gyvulinio proto valia yra MIRUSI valia. Tai yra sugalvota valia. Kada mes galime pasakyti: "aš galiu daryti nusikaltimą, aš galiu daryti gerą darbą," tai čia – gyvulinio proto samprotavimas. Tam Tėvas mus ir apdovanojo savo dvasia, kad mums padėtų tą gyvulinio proto viešpatavimą pakeisti į šviesą; pakeisti į Jėzaus protą, pakeisti į Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Sesės padovanotą protą, per Vietinės Visatos Motiną Dvasią, mums, šitos vietinės visatos asmenybėms, kiekvienai iš asmenybių, unikalią dovaną, nepakartojamą dovaną. 
Kada mes gavome asmenybės dovaną, mūsų protas buvo gy - vu - li - nis. 
Kodėl? 
Mes gimėme materialiu pavidalu taip, kaip gimsta visa materiali gyvybė. Mes net neturėjome Tėvo dovanos – dvasios – iškart gimę; yra tuščias indas, bet jam suteikia tokias pat priemones, kokias gauna ir žvėrys – Pagalbines Proto Dvasias: intuicijos, drąsos, supratimo, žinių, patarimo. Šitos Pagalbinės Proto Dvasios iš vidaus vedė tą kūdikėlį, vedė į šviesą. Jos iš vidaus ragino nebijoti, kadangi tokiam kūdikėliui, kuris yra dar gyvulinio lygmens, bet turi ASMENYBĖS dovaną padovanotą.
Kūdikio gimimas jau yra ASMENYBĖS gimimas, bet ji dar neatskleista. Asmenybė dar yra potenciale, o aktualas yra tas gyvulinis pavidalas. Daugumai tas pasakymas "gyvulinis" yra įžeidimas, bet tai NĖRA įžeidimas. Tai yra materialus tuščias indas ir valdomas materialaus proto. Tai yra kilmė, gyvulinė kilmė.
O Tėvas davė DVASIOS dovanas – Pagalbines Proto Dvasias tam, kad padėtų tą gyvulinį protą, MATERIALŲ protą, paversti į DVASINĮ protą, kuris laisvą valią galėtų panaudoti vien tiktai meilės skleidimui su Tėvu ir su Rojaus Trejybe, nors turėdamas teisę nusigręžti nuo Tėvo.
Mes pradedame naują žingsnį, net ir laisvą valią pradedame suprasti. Teisė į blogį – tai nereiškia dvasinės laisvos valios panaudojimo blogio įprasminimui, pavertimui aktualu. Tai – tik gyvulinio proto panaudojimo teisė veikti.
Ir kada vaikelis priima pirmą moralinį sprendimą, štai tada ir pirmas blyksnis dieviško DVASINIO proto apraiškos jame sublyksi. Pirmas gėrio sprendimas, nesvarbu kokio lygio gėris, bet to vaikelio lygiu jau yra blyksnis dvasinio proto; ir iškart apsigyvena tame vaikelyje Tėvo dvasia, Minties Derintojas, kad iš vidaus vestų galingiau negu Pagalbinės Proto Dvasios; o dar tuo metu suteikiamos PAPILDOMOS DVI pagalbinės dvasios, kurių neturi gyvūnai – IŠMINTIES ir GARBINIMO Pagalbinės Proto Dvasios.
Iš Tėvo-Rojaus Trejybės galingiausia dvasia, Minties Derintojas, veda iš vidaus visą laiką: “Atsigręžk į šviesą. Nebijok šviesos. Gyvenk meile. Būsi Mano sūnus ar dukra. Būsi. Turėsi teisę daryti, Mano tau padovanota laisva valia, ir gėrį, ir blogį, bet tavo laisva valia NIEKADA nebus pasireiškianti blogio darymu.”
Jūs turite atskirti milžinišką kokybinę sampratą tarp TEISĖS laisvą valią panaudoti darant blogį ir gimusio iš dvasios Tėvo-Rojaus Trejybės sūnaus ar dukros tos pačios laisvos valios panaudojimo TIKTAI GĖRIO KŪRIMUI DRAUGE SU Rojaus Trejybe iš meilės. Ir štai TADA susilieja Kūrėjo valia su tvarinio valia; susilieja ne iš prievartos, ne iš baimės, net ne iš pareigos – IŠ MEILĖS. 
Ir atsiranda tas nuostabus pojūtis toje sieloje; ji vis labiau ir labiau girdi Tėvo raginimą: “Eik šituo keliu ryžtingai, drąsiai. Tu esi Mano sūnus ar dukra. Tu turi, Mano suteiktą, laisvą valią. Naudok ją šviesai, gėriui skleisti, kada jauti iš Manęs gyvą meilę.”
Dėl to jūs turite atskirti – labai daug žmonių kalba meilės žodžių, labai daug. Tai – barškalai! Jie viduje neturi meilės! Aš jums dabar sakau galingus žodžius, bet aš juos sakau su meile ir iš meilės, bet daugybė žmonių šitų žodžių išsigąstų ir juos pavadintų, “tu juos sakai su pykčiu, tu juos sakai su pagieža, tu juos sakai gąsdindamas.” 
Ne, RAGINDAMAS, mielieji: Kelkitės, mielieji iš letargo miego, kuris yra viduje. Jūs galite VEIKLŪS BŪTI APLINKAI, BET VIDUJE MIEGOTI LETARGO MIEGU. Aš jums ne šitą veiklą, išorinę, besiblaškančią, noriu nuraminti, kaip ramina Tėvas iš vidaus, aš noriu nuraminti iš išorės, kadangi jūs Tėvo NEGIRDITE; O KURIE GIRDI, TIE RIMSTA. Rimsta, nes Tėvas banguoja milžiniškomis bangomis, bet jos yra ne keteros, jos yra ŠVELNIAI SŪPUOJANČIOS bangos. Ir kada tu PANYRI Į ŠITĄ MEILĖS VANDENYNĄ, tu ten matai RAMYBĘ, GILUMINĘ RAMYBĘ. O kada veiki IŠKILĘS, veiki KITIEMS. Tu veiki ramiai, tu veiki galingais bangos grybšniais, liūliavimais, supimais. Tu nešokinėji, nesiblaškai. Tu žinai, KAS yra tas GELMĖS vandenynas, kurį PAJAUTI PER GARBINIMĄ, PER MALDĄ, PER ATSIVĖRIMĄ, PER DVASINES STUDIJAS. 
Ir tu tada žinai, KAIP veikti aplinkoje. 


Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas 


Dokumentų sąrašas
Spausdinti
Grįžti atgal