11. KAS YRA DVASINIS PAGRINDAS? 2010 04 03

Kas yra dvasinis PAGRINDAS?
Jūs, kaip būsimieji dvasiniai mokytojai, turite žinoti tokią tiesą, kad visa kūrinija stovi ant DVASINIO pagrindo, nors pati kūrinija yra MATERIALI – VISOS PLANETOS, VISI PASAULIAI, NET IR PATS ROJUS YRA MATERIALŪS. Tačiau jų visų pagrindas yra DVASINIS – ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ IR JOS ENERGETINĖ GALIA.
Mūsų planeta – Urantija – patyrė 200.000 metų izoliaciją dėl Satanijos Sistemos buvusio vadovo, Liuciferio maišto prieš Tėvą. Ir tik 1985 metais ši izoliacija buvo panaikinta, kada mūsų Supervisatos – Paukščių Tako galaktikos – būstinėje, Uversoje, buvo paskelbtas Dienų Senųjų teismo Gabrielis prieš Liuciferį nuosprendis pagrindiniams maišto prieš Tėvą dalyviams: Satanijos Sistemos puolusiam vadovui, Liuciferiui, jo pavaduotojui, Šėtonui, ir mūsų Planetos Princui, Kaligastijai, kurie visi buvo Lanonandekų kategorijos dvasios. Jie visi buvo TUOJ PAT SUNAIKINTI, NES JIEMS PASIŪLYTĄ GAILESTINGUMĄ SU PANIEKA ATSTŪMĖ IR PASIRINKO SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, TODĖL JŲ LAISVA VALIA IR BUVO IKI GALO PATENKINTA. 
Tad jau pustrečio dešimtmečio kaip ryšio grandinės, kurios dėl šio maišto buvo nutrauktos 200.000 metų, dabar yra palaipsniui vis labiau atstatomos.
Tačiau du šimtai tūkstančių metų izoliacijos davė savo TAMSOS vaisius.
Šiandien žmonija skendi milžiniškoje tamsoje, nors miestai ir pasipuošia įvairiomis materialiomis šviesos lemputėmis ir ekranais. Ir vis tik žmogaus viduje yra tamsa ir baimė. Žmogus neturi GYVO ryšio su ŠVIESOS ŠALTINIU – ROJAUS TREJYBE.
Žmogus šiandien negali suvokti, kas yra dvasinis pagrindas, ir kodėl jis toks turi būti, kai jis gyvena materialų gyvenimą, dirba materialius darbus, ir kuria tarp materialių žmonių taip pat materialias šeimas, GIMDO MATERIALIUS VAIKUS, IR JUOS MOKO MATERIALIŲ MOKSLŲ IR TIESŲ. Jam atrodo, kad atsidavus dvasiniam keliui, reikės tapti atsiskyrėliu, išeiti kur nors į užkampį, atsižadėti savo pomėgių ir tikslų, kurie dabar jam tokie svarbūs, ir dažnai malonūs, o dėl bažnytininkų peršamų klaidingų sampratų apie Dievą, žmogaus toks kelias nevilioja, ir jis atatupstas traukiasi ar bėga kur į šalį. 
Tuo tarpu gyvojo Rojaus Trejybės kelio iki šiol nekas taip ir nepasiūlė, kol evoliucijos arenoje nepasirodėme mes – urantai. Tačiau mūsų yra tik saujelė. Kol kas. 
Būtent dėl to žmogus ir TEBEGYVENA TAMSOJE, ir jis nesiremia į DVASINĖS ŠVIESOS GYVĄ ŠALTINĮ, KURIS YRA JO PATIES VIDUJE, KAIP IR KIEKVIENO VIDUJE. Savo vaikų niekas iki šiol nemokė atrasti Tėvą SAVYJE IR GIMTI IŠ DVASIOS, DĖL TO IR SUAUGO, IR, KOL KAS, TOLIAU AUGA, NAUJOS KARTOS TAMSIOS IR DOGMATIŠKOS, NENORINČIOS DVASINĖS ŠVIESOS IŠ VISO IR NET NEBANDANČIOS APIE JĄ PAGALVOTI. 
TODĖL VISA TOKIA CIVILIZACIJA, KURI BUVO ŠITOKIU BŪDU SUKURTA IKI ŠIOS DIENOS TURĖS PASIKEISTI, NES JI PRIEŠTARAUJA ROJAUS TREJYBĖS GYVOS MEILĖS IR ŠVIESOS EVOLIUCINIAM PLANUI, GYVAM KŪRINIJOS AUGIMUI IR DVASINIMUI, KADA KIEKVIENAS GYVENA TIK SAU IR SAVO BIOLOGINEI ŠEIMAI, O KAIP KITIEMS, JAM NESVARBU. Bet tai įvyks per milžiniškus sukrėtimus, tiek asmeninius, tiek masinius, nes niekas savosios tamsos ĮPRASTOS tvirtovės taip lengvai neužleis. Tamsa priešinasi šviesai visu aršumu, nors ir būdama pasmerkta. Tačiau ji gina save iš baimės ir dėl neišmanymo. Tačiau ji vis tiek išlikti negali, nes tai pažeidžia Rojaus Trejybės evoliucijos procesą visai kūrinijai. Urantijai jokių išimčių nėra – ji turi tapti ŠVIESOS PLANETA, TUO LABIAU JI TURI SUSPINDĖTI PAČIA RYŠKIAUSIA ŠVIESA, NES JOJE BUVO ĮSIKŪNIJĘS SŪNUS KŪRĖJAS – VIENAS IŠ DVIEJŲ – DRAUGE SU VIETINĖS VISATOS MOTINA DVASIA, NEBADONIJA, VIETINĖS VISATOS SUTVĖRĖJŲ IR VALDOVŲ, kaip Jėzus iš Nazareto. 
Todėl mūsų visata, ir ne tik mūsų visata, taip akylai stebi MŪSŲ DVASINĮ AUGIMĄ URANTIJOJE. Taip pat čia labai gausiai lankosi įvairių kategorijų dvasios, kad pačios pamatytų, kaip ši VIENINTELĖ VISOJE VISATOJE PLANETA, KUR JOS SŪNUS KŪRĖJAS BUVO ĮGAVĘS ŽMOGIŠKĄJĮ PAVIDALĄ IR ČIA UŽBAIGĖ ŽMOGAUS PAVIDALU LIUCIFERIO MAIŠTĄ, NORS IR PATYRUSI ILGALAIKĘ IZOLIACIJĄ, VĖL SUGRĮŽO Į ŠVIESOS KELIĄ IR SIEKIA GYVOSIOS ŠVIESOS SKLEIDIMO VISŲ LABUI IR SAVO CIVILIZACIJĄ VIS LABIAU KREIPIA DVASINIO PAGRINDO LINK. IR GALŲ GALE URANTIJOS VISA CIVILIZACIJA BUS ATREMTA VIEN TIK Į DVASINĮ PAGRINDĄ, kad visai kūrinijai galėtų pademonstruoti, kaip sugrįžus iš tamsos galima pasiekti tokią milžiniško ryškumo GYVĄ šviesą, kai visos veiklos sferos remiasi į gyvąjį DVASINĮ PAGRINDĄ, ESANTĮ KIEKVIENO ŽMOGAUS VIDUJE. Tik tada kiekvieno veikla įgaus giluminę pažangos ir tikrosios civilizacijos išraišką, kokiame darbe kas bedirbtų. Tačiau LABAI DAUG DARBŲ DINGS, NES DABAR JIE YRA PARAZITUOJANTYS IR BŪSIMAI CIVILIZACIJAI VISAI NEREIKALINGI. TUO PAČIU ATSIRAS KITOS VEIKLOS RŪŠYS IR KITOKIA PAČIOS VEIKLOS MOTYVACIJA IR JOS KOKYBĖ. 
Štai kodėl dabartinė civilizacija išsilaikyti negali. 
Kas gi gali išsilaikyti ir kurti be gyvo ryšio su ATRASTU SAVYJE TĖVU? NIEKAS Juk niekas nestato namo ant netvirtų pamatų. Pamatai turi būti tokie galingi, kad išlaikytų visą statinį. Dar daugiau, jie turi atlaikyti ne tik statinio svorį, bet ir audras, kurios gali kilti. Tą supranta ir žmogaus materialus ir gyvulinis protas. 
Tačiau DVASINĖJE SFEROJE jūs turite TOKIĄ SAMPRATĄ NE TIK IŠPLĖSTI, BET Į JĄ PAŽVELGTI NAUJOMIS AKIMIS – DVASIOS AKIMIS.
Tai, ką pasakysiu jums dabar, iki šiol niekada nebuvau sakęs viešai. Tą esu aiškinęs Urantijos grupėje, o taip pat tik kai kuriems iš jūsų, tačiau viešai tą pateiksiu pirmą kartą. 
DVASINIS PAGRINDAS – TAI NE TAS PATS, KAS YRA MATERIALAUS STATINIO PAGRINDAS, KAS YRA JO PAMATAI. 
Kadangi tai naujas mokymas, todėl jūs neturėtumėte jo sieti su niekuo, ir nelyginti su tuo, ką žinojote iki šiol. Tai labai panašu į tai, kai ir Jėzus prašė savo apaštalų jo evangelijos – Dievo Tėvystės, žmonių brolystės – nesieti su senaisiais žydų Raštais, kurie pripažino tik žydus savo artimu, o pagonių jau nebe. Todėl žydams buvo neįmanoma pagonius laikyti savo sielos broliais ir net juos pamilti, nes jų jie nelaikė iš viso žmonėmis, ir už pagonio nužudymą užteko pačios menkiausios aukos – karvelio – kurią galėjo sumokėti net neturtingiausias žydas, kad jam būtų atleista. Jėzus pateikė savo apaštalams jiems suprantamą metaforą, kad ir JAUNO VYNO NEDERA PILTI Į SENUS VYNMAIŠIUS, KAD NESUPLĖŠYTŲ VYNMAIŠIŲ IR NEBŪTŲ PRARASTAS IR PATS VYNAS.
Todėl ir jums dabar sakau, kad dvasinio pagrindo sampratos jūs neturite lyginti su MATERIALAUS STATINIO PAMATAIS. Dvasinis pagrindas visada yra ne apačioje, kaip visada turi būti materialaus statinio pamatai, bet priešingai – VIRŠUJE, ir savo viršūne patenkantis į kiekvieno VIDŲ. Gal jums bus lengviau suprasti, jeigu įsivaizduosite apverstą piramidę, arba dar geriau – apvalų KŪGĮ. 
Jokia materiali piramidė, ar kūgis, negali stovėti atsirėmusi į savo viršūnę, nes per mažas atramos paviršius, kad išlaikytų visą statinį. Tuo tarpu būtent TOKIA IR YRA DVASINĖ PIRAMIDĖ, AR KŪGIS, KADA VISAAPIMANTIS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ PASIUNČIA SAVO PASIUNTINĮ- SAVO DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – Į MŪSŲ VIDŲ, IR MUMS ASMENIŠKAI ATRADUS TĖVĄ SAVYJE, MES ATRANDAME TĄ PATĮ TVIRČIAUSIĄ, BET TUO PAČIU PATĮ MINKŠČIAUSIĄ IR NET GYVĄ IR MYLINTĮ DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIS NUO ASMENINIO GYVO RYŠIO AUGA IR TVIRTĖJA, PLAČIASI IR GILĖJA, JIS TAMPA TOJI ATRAMA, KURI JAU DABAR ATSIVĖRUSIAI SIELAI SUTEIKIA SIELOS LYŽTELĖJAMO PATYRIMO SALDŲ SKONĮ, KOKIA YRA NUOSTABI KŪRINIJOS VISA DVASINĖ ŠEIMA, IR KOKS YRA NUOSTABUS TAS GILĖJANTIS GYVAS PAGRINDAS, KURIS IR TRAUKIA DVASIOS GYVĄ STATINĮ – SIELOS CHARAKTERĮ – KILTI AUKŠTYN PAS SAVO DVASINIUS TĖVUS ROJUJE, KURIE VIS PLEČIASI SAVUOJU PASIREIŠKIMU IR VIS LABIAU ATSIVERIANČIOS SIELOS PATYRIMU.
Būtent dėl to, kad mūsų DVASINIAI PAMATAI YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVI ASMENYS – BE KŪNO IR FORMOS – TODĖL IR MES GALIME STATYTI SAVO DVASINĮ VIDINĮ STATINĮ, PER VISĄ AMŽINYBĘ, NES MŪSŲ GYVIEJI PAMATAI YRA VISĄ LAIKĄ BESIPLEČIANTYS IR VISADA MUS TRAUKIANTYS PAS SAVE IŠ VIDAUS. Tačiau mūsų statinys visada yra MŪSŲ VIDUJE. Tai nėra mūsų apvalkalas – materialus statinys – fizinis kūnas. Taip pat tai nėra ir VIEN TIK mūsų protas – mąstymas. Tai – mūsų SĄMONĖ, kurią formuoja atsivėrusi siela PROTO, KAIP RRIEMONĖS, DĖKA IR GYVO RYŠIO – PER MINTIES DERINTOJĄ – SU SAVO DVASINIU PAGRINDU – ROJAUS TREJYBE - DĖKA, KARTU KURDAMA GĖRĮ VISŲ LABUI. Ir kuo yra švaresnė, arba kuo aukštesnio dažnio virpesius spinduliuoja mūsų sąmonė, tuo ji turi gyvybingesnį ryšį su savo DVASINIU PAGRINDU – su Rojaus Trejybe – tuo labiau ji yra NUTOLUSI ne tik nuo MATERIALIŲ NETIKRŲ – ARBA IŠKREIPTŲ –INTERESŲ TRAUKOS, bet ir nuo pseudodvasinių interesų traukos. Štai kodėl GYVA IR ATSIVĖRUSI siela, atsirėmusi į gyvą dvasinį pagrindą – Rojaus Trejybę – tiesiog savaime nustoja švęsti jai jau nebetekusias prasmės ritualines ir butaforines religines šventes – kalėdas, velykas – nebekreipia jokio dėmesio ir į pasaulietines šventes – nepriklausomybės, karalių, valstybės, ar bet kokias kitas datas, nustoja savo gyvenseną sieti VIEN TIK su savo ŽEMIŠKA šeima, kaip su SVARBIAUSIA savo gyvenimo interesų patenkinimo buveine, nes tokiai sielai-dvasiai šeimos samprata tradicine prasme yra JAU per SIAURA, ne ji jau SAVO ŠEIMĄ VIS LABIAU PATIRIA KAIP VISĄ KŪRINIJĄ, VISUS PASAULIUS SU ŽMONĖMIS, SU SIELOMIS, SU DVASIOMIS, IR SU VISUMOS ŠALTINIU IR CENTRU – KŪRINIJOS IR ASMENYBĖS DVASINIU PAGRINDU – ROJAUS TREJYBE.
DVASINIS PAGRINDAS APIMA VISĄ AMŽINYBĘ, IR VISĄ LAIKĄ JIS YRA ASMENYBĖS PLEČIAMAS IŠ VIDAUS SAVYJE, KADANGI JIS SAVO VIRŠŪNĘ YRA PATALPINĘS KAIP GYVĄ DVASIĄ Į INDIVIDUALIĄ ASMENYBĘ, KAD JI KURTŲ DRAUGE SU GYVUOJU DVASINIU PAGRINDU IR ŠALTINIU GĖRĮ VISUMOS LABUI, O NE SAVO LABUI. Tačiau kuriamas gėris VISUMOS LABUI, taip pat yra ir gėris individo labui. Visa kūrinija veikia visumos labui, nes ji turi DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIO EGO YRA PATS DIDŽIAUSIAS.
Rojaus Trejybė yra pati EGOISTIŠKIAUSIA IŠ VISŲ KŪRINIJOS ASMENYBIŲ. Bet jos EGOIZMAS nėra SAVANAUDIŠKAS. Ji SAVO EGO dalina VISIEMS, ir visų labui. JI KURIA GEROVĘ VISAI KŪRINIJAI. Tėvas – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – PADOVANOJA net savo dalelę, savo dvasią – Minties Derintoją – tam, kad mums būtų lengviau PATIRTI JO GYVĄ BUVIMĄ SAVYJE, KAD MES ASMENIŠKAI GALĖTUME ATRASTI JĮ IR ATSISTOTI ANT PATIES TVIRČIAUSIO DVASINIO IR GYVO PAGRINDO, KURIS NIEKADA NESUSKILS, NIEKADA NESUBYRĖS, NIEKADA NESUDŪLĖS PER VISĄ AMŽINYBĘ, NES ROJAUS TREJYBĖS EGO YRA DIEVIŠKOSIOS KOKYBĖS IR SAVE PAŠVENČIA VISŲ MEILĖS IR ŠVIESOS LABUI; IR ŠITO PATIES MOKO IR MUS - SAVO VAIKUS - KAD MES SAVO GYVULINĮ EGO, KURIS VISKĄ DARO TIK SAU, VISKĄ GLEMŽIA TIK SAU IR SAVO ŠEIMAI, PAKEISTUME Į DIEVIŠKĄJĮ EGO, Į SAVOSIOS ASMENYBĖS, TĖVO MUMS PADOVANOTOS JAU SU TIKRUOJU MŪSŲ EGO PER VISĄ AMŽINYBĘ, REALIĄ KOKYBĘ.
Štai kodėl Rojaus Trejybės GYVASIS PAGRINDAS – PATS TVIRČIAUSIAS IR GYVAS, MYLINTIS IR KURIANTIS MUMS – VISAI KŪRINIJAI – GEROVĘ – STOVI KAIP APVERSTA PIRAMIDĖ, AR KŪGIS, KURIO PLATĖJANČIŲ IR BESIPLEČIANČIŲ BEGALYBĖS IR AMŽINYBĖS IŠORINIŲ PAKRAŠČIŲ MUMS NIEKADA IKI GALO NEPRIEITI, NES JIE VIS TIEK KIEKVIENAME VISATOS AMŽIUJE BUS VIS IŠPLEČIAMI IR PADIDINAMI NAUJOMIS MATERIALIOMIS VISATOMIS IR DAUGYBE MIRIADŲ TVARINIŲ, KURIE TAIP PAT ATSIREMS Į ŠĮ DVASINĮ PAGRINDĄ, kuris savo viršūne visada bus patalpintas asmenybės viduje. 
Tuo tarpu VISA MATERIALI KŪRINIJA yra tik kaip PRIEMONĖ, skirta tam, kad vis giliau būtų patiriamas DVASINIS PAGRINDAS. Kaip ir visa mūsų materiali veikla YRA tik PRIEMONĖ vis labiau atskleisti kiekvienam iš mūsų savo DVASIĄ-ASMENYBĘ, gautą iš Tėvo, ir žengti pačiu tvirčiausiu ir VIENINTELIU Rojaus Trejybės dvasinio pagrindo GYVUOJU KELIU, kuriuo, atradę Tėvą savyje ir garbinantys Rojaus Trejybę URANTAI jau žengia ŠIANDIEN, ir savo žengimu rodo kryptį dabartinei kartai, ir ateinančioms kartoms, VISOJE URANTIJOJE.
TOKIA YRA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD PO ILGALAIKĖS IZOLIACIJOS, MATUOJANT ŽMOGIŠKUOJU MATU, URANTIJOS ŽMONIJA SUSPINDĖTŲ GYVĄJA IR PAČIA RYŠKIAUSIA ŠVIESA TARSI IZOLIACIJOS TŪKSTANTMEČIŲ IŠ NEBŪTŲ BUVĘ IŠ VISO. 

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile, 
Algimantas