117. Žvelkite į savo fizinį apvalkalą Kūrėjo Žvilgsniu, 2018 05 25

Mielieji, Kūrėjo Meilė visada yra Judėjime – ji yra Gyva, jos negalima įkalinti savo viduje ir laikyti, nes toks gyvas Meilės Spaudimas tiek padidės viduje, kad pasirinkimas yra tik vienas – dalinti ją Gėrio ir Meilės darbais aplinkai, kiek tai aplinkai yra priimtinas, koks nors Gėrio ir Meilės veiksmas. Jeigu aplinka perdaug nepalanki Meilės ir Gėrio sklaidai taip, kaip veda iš vidaus Rojaus Trejybė-AŠ ESU, tuomet geriausia, ką galima padaryti, tai nuoširdžiai pasimelsti už tokią aplinką, kad ji būtų palankesnė Kūrėjo Šviesai. Ir dar yra vienas esminis dalykas – savo viduje Meilę nukreipti į fizinio organizmo mankštą, kad žmogaus kūnas taip pat patirtų judėjimą – sustiprintą apkrovą negu šiaip jis įpratintas judėti einant ne intensyviu, o jam įprastu ritmu. 
Taigi, Kūrėjo Meilės proveržis turi būti nukreiptas ir į savo fizinį apvalkalą, kuriame mes – kiekvienas – ir esame – būdami šioje pradinėje planetoje, mums pradėjus realiai, o ne rituališkai ir dogmatiškai, kaip tą nevykusiai mėgina daryti vien tik žodžiais - be atvertos asmenybės Kūrėjui - negyvoje bažnyčioje – žengti į Amžinybę, ir pas savo Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Rojuje. 
Kadangi Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – skleidžia vien tik Meilę Savo Energijos virpesiais, tai ir mūsų materialus kūnas būtent Kūrėjo buvo sumanytas, kad būtų taip pat sukuriamas iš Meilės, pačios intymiausios tarp vyro ir moters sueities akimirką – drauge su Tėvais – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Kūrėjas suteikė būtent tokią būseną, jog net ir be Kūrėjo tokiame intymiame gyvybės sukūrimo sueities momente prasiveržia meilės žodžiai, švelnumas, o ne pyktis ir įžeidinėjimai. Kada Kūrėjo Meilė savo energiniais virpesiais sužadina vyro ir moters smegenis, tuomet pagilėja abipusis Meilės ryšys, ir intymumas įgauna visiškai naują kokybę – jis tampa Kūrėjo suteikta būsena, kuri ir apjungia vyrą ir moterį gilumine nematoma, bet jaučiama energine jungtimi Meilės pasireiškimo, kūrimo, ir judėjimo akimirką. Ir būtent tokią akimirką padidėja vyro meilės pasireiškimas moteriai, o moters – vyrui, jeigu tik yra pats Meilės Šaltinis ir Centras – Kūrėjas – Motina ir Tėvas – pakviestas dalyvauti tokiame intymiame Meilės vaikų pasireiškime. 
Taigi, Kūrėjo Meilė yra visur ir visada – ji juda be sustojimo iš Kūrėjo – Meilės Šaltinio ir Centro – todėl ir mirtingasis save paskleisdamas su Meile ir Šviesa tokiu pačiu savo meilės žvilgsniu turi pasižiūrėti ir į savo materialų apvalkalą. Nėra jokios pateisinamos priežasties, kad ir kiek žmogus mėgintų rangytis pateisindamas savo tingumą ir neveiklumą, kad susirūpintų savo fiziniu kūnu – jo judėjimu. Koks trumparegiškumas, kada manoma – ir šitokiomis nuostatomis egzistuojama – fizinė kultūra reikalinga tik tol, kol esi jaunas, o jau brandžiame amžiuje, kur ten kokia mankšta, kur ten jau man koks judėjimas, nebe tas amžius, o ir kaip tai atrodys kitiems, ką jie pamanys, kad išprotėjau, ne, ne , ne man , jau vėlu. 
Taip prasideda nuodėmė – didžiulis blogis – savo paties ir ypač Kūrėjo atžvilgiu. Juk Kūrėjas blogio pasireiškimo neturi nė menkiausio šešėlio, tad mūsų pačių sąmoningas fizinio kūno poreikių – fizinio mankštinimo, fizinio judėjimo – ignoravimas, kad jis būtų sveikas ir stiprus, skirtas gėrio veiksmų atlikimui drauge su Kūrėju, yra jau nuodėmingas pasirinkimas, ir to pasirinkimo įgyvendinimas yra prieš Kūrėjo valią. Atrodo, kas čia blogo, gyvenu ir niekam netrukdau, o mano reikalas, mankštinuosi ar nesimankštinu. Gilumine prasme – tai blogio veiksmas – būti pasyviam, fizine prasme – tad ateis tokia akimirka ateityje, kada neišvengiamai dėl tokio klaidingo sprendimo, ir jo nuolatinio įgyvendinimo per visą gyvenimą, neišvengiamai susirgs šis kūnas, ko Kūrėjas nenumatė, kad būtų šis kūnas ligotas, kad sirgtų ir jus kankintų. Jeigu jau taip atsitiko, reiškia, kad jau ilgą laiką jūs pažeidinėjote Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Įstatymą, nors fizinis organizmas daug laiko siuntė energinių virpesių impulsus – ne taip gyveni, man nuolat kenki – sustok, atsipeikėk, ir pamilk save manyje. 
Tiesiog visos ligos liudija, kad buvo ilgą laiką pažeidinėjama Kūrėjo Valia, nebuvo viduje Kūrėjo Meilės būsenos ir savo fiziniam kūnui, todėl jis buvo visiškai apleistas, ignoruojamas, tarsi jo nebūtų iš viso, tarsi jis būtų nesvarbus – dvasiniam augimui dar rodomas šioks toks dėmesys, o fiziniam kūnui jo tarsi ir nebereikia, tarsi jis turi tiesiog savaime egzistuoti sveikas. Dar daugiau – kūnas buvo nuodijamas alkoholiu, tabaku, mėsa, pavydu, pykčiu, neapykanta, kerštu, kitų engimu, menkinimu, melu, apgaule, kyšiais, blogų minčių teršalais, siekimu pirmauti, valdyti kitus, net ir šeimoje, pajungti kito valią, primetant savąją, ir panašiai. Tai toks - be Kūrėjo Meilės - tiesiausias ir neišvengiamas kelias į ateities ligas ir kančias šitam fiziniam kūnui. 
O fizinio kūno poreikių ignoravimas liudija akivaizdų silpną gyvą ryšį su Kūrėju, ir dėl to seklią įžvalgą ir segmentišką, o ne suvienytą ir gyvą požiūrį į save kaip į gyvą sistemą, susietą su Kūrėju. Dėl to tokia klaidinga nuostata savo paties apvalkalo atžvilgiu apsunkina ir patį gyvą ryšį su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Juk jeigu jūs žvelgiate į save Rojaus Trejybės-AŠ ESU Žvilgsniu, tuomet jums tiesiog natūralu pasirūpinti ir fizinio kūno mankšta ir judėjimu, nes be Kūrėjo Meilės negali būti paliktas nemankštinamas ir nejudantis kūnas, kaip ir asmenybė, nekurianti Gėrio darbų drauge su Kūrėju, pradeda ristis žemyn – degraduoti. O šito Kūrėjo Evoliucinis Planas nenumato. Kūrėjas suteikia laisvą valią, ir sūnus ar dukra gali savo valia pasirinkti ne dalyvavimą Evoliucijoje, bet degradavimą. Ir savaime suprantama, jog degraduojant, kūnas patirs ligų ir kančių. Tai – neišvengiamas priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas. O tada jau krizės sąlygomis sureguliuoti fizinio organizmo išsiderinusią energinę pusiausvyrą yra nepaprastai sunku. Tačiau mylintis sūnus ar mylinti dukra be išimties myli ir savo fizinį apvalkalą – kūną – ir juo pasirūpina. Ir tai taip pat yra Gėrio ir Meilės pasireiškimas vykdant Kūrėjo Valią. Ir dar daugiau, ir darant fizinę mankštą būtina pasikviesti ir Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tai - irgi Meilės pasireiškimas, o dar ir naujas patyrimas – su Kūrėju bus daugiau energijos, kuri, pakylėjimo būsenos dėka, bus išeikvojama daug mažiau mankštos metu, nors mankštos intensyvumas bus net didesnis. Tą aš patyriau važinėdamas dviračiu, o aš stengiuosi treniruotis kasdien – jeigu nelyja ir nešalta – stengiuosi nuvažiuoti po 30 kilometrų atstumą – tad tokia intensyvi treniruotė pareikalauja nemažai energijos, o dar labai dažnai būna stiprus vėjas, tad važiuojant prieš vėją reikia daug daugiau energijos, ir kada tik prašau Kūrėjo mane sustiprinti savo energija, tuoj pat pajuntu, kaip pagreitėja pedalų minimo dažnis, o energijos tam papildomai nenaudoju, intensyvumas lieka toks pat, nes įsijungia Kūrėjo energinis papildymas. Ir toks patyrimas iš pradžių mane ir džiugino, ir pakylėjo, vėliau jis tapo mano įprastu ir nuolatiniu bendradarbiavimu su Kūrėju. Dėl to ir jums tokį bendradarbiavimą siūlau užmegzti nuo pat pirmųjų kūno mankštinimo akimirkų. Dar daugiau, aš jums siūlau, kad kūno mankštą už jus darytų pats Kūrėjas, o jums tereikėtų kūną tik lankstyti. Ir čia pajausite, kaip vėl pasikeičia jūsų mankštos ritmas ir atliekamų pratimų amplitudė. 
Vakar man važiuojant dviračiu, kilo netikėta mintis iš įprastos man trasos pasirinkti man pačiam netikėtą maršrutą – Turniškes. Tai prezidento ir premjero rezidencijų ir kitų valdžios vyrų ir moterų gyvenamoji teritorija – rezervatas. Rezervatas, nes mane nustebino pastatyta tvora, kuri užtvėrė net visą gatvę, kuria anksčiau galėjai ramiai pravažiuoti pro namus, kuriuose gyveno prezidentai Brazauskas, Adamkus. Aš važiuodamas po Turniškes vis sustodavau pafotografuoti, kaip grobuoniškai ir įžūliai okupuojama tokia nuostabi gamtos vieta, paverčiant ją tiesiog siaubingų, toje vietoje netinkančių, namų, trinkelių, ir beskonybės belaisve. Privažiavęs prie rezervato tvoros ir skaitydamas užrašus, kad objektas saugomas, ir stebimas vaizdo kamerų pagalba, sulaukiau iš posto-namuko ateinančio sargybinio, kurio diržas buvo panaudotas ir pistoleto kabūro pritvirtinimui, ir jis buvo ne tuščias – su pistoletu. Buvo nemalonus jausmas – stoviu prie grotuotų vartų, užtvėrusių gatvę, o už vartų – dar už 20 metrų – skersai gatvės – geltonais-juodais dryžiai nudažyta kažkokia dar kita tvorelė, kad apsunkintų pravažiavimą. Jaučiausi tarsi Afrikos šalyje, kur vyksta protestuojančių prieš valdžią demonstrantų išvaikymas ir tvorų, barjerų pastatymas apsiginti nuo protestuojančiųjų. Policija juodomis uniformomis, ir šis sargybinis – visas juodas, visa uniforma juoda, ir kepurė taip pat juoda. – Laba diena, kaip čia atsitiko, kad dingo visa gatvė, ir nebegaliu važiuoti ja tolyn, pamatyti prezidento namą, kai anksčiau buvo ja galima važiuoti visiems. - Taip, anksčiau buvo galima ja važiuoti, o dabar tai jau saugoma teritorija. – Tai ir anksčiau buvo ji saugoma, tik ne visa gatvė buvo užtverta, o tik patys namai iš abiejų gatvės pusių, o gatve tarp namų buvo laisvas judėjimas. – Taip, tada buvo toks objektas, o dabar jis griežčiau saugomas. – O nuo ko jis taip saugomas? – Tai – valstybės nuosavybė, ir ji nusprendžia, kaip turi būti saugomas objektas. – O kas jį puls? – Daug kas. Taip yra ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje taip daroma. – Na, visas pasaulis mums ne pavyzdys. – O kas pavyzdys? – Čia rodomuoju pirštu parodžiau į dangų – Aukščiausiasis mums pavyzdys. – A, taip, sutinku, bet Aukščiausiasis – aukštai, ir toli. – Priešingai, Aukščiausiasis yra visai arti, net viduje – kiekvieno Širdyje, ir Jį reikia atrasti savo viduje. Mes turime Kūrėjo dvasią, kuri vadinasi Minties Derintojas, ir ji mūsų mintis derina miego metu, kada sąmonė yra atjungta, todėl viskas, ką pagalvojame gražaus ir gero, kada mylime ir jaučiame grožį, visa tai yra jausmai iš tos Kūrėjo Dvasios, kurią mes gauname dar nuo vaikystės – maždaug nuo šešerių metų. Tik ritualus mokanti atlikti bažnyčia viską sugadina ir nieko nemoko apie Kūrėjo atradimą savo viduje. – Labai įdomu. Sutinku su tuo, tik šito mokyti reikia dar mažus vaikus. – Labai teisingai. Mano vardas Algimantas, o koks tavo? – Laurynas. – Laurynai, dėl to, kad dvasiniai mokytojai yra patys svarbiausi, kad ir tėvus mokytų atrasti Kūrėją savo viduje, kad jau šie ir mokintų savo vaikus to paties, tai aš ir ruošiu dvasinius mokytojus. Nueik į svetainę neįprastu pavadinimu – www.urantija.lt - ir pasiskaityk, ten Forume matysi mano labai daug mokymų, jau daugiau kaip tūkstantis temų, pamatysi labai daug informacijos, ir pats galėsi patirti, ką aš sakau. – Koks svetainės pavadinimas? – Tikrai neįprastas – urantija.lt – Jeigu tik bus laiko, tikrai pasižiūrėsiu. – Laurynai, nelauk, kol bus laiko, o iš karto atsidaryk, nes atradus Kūrėją savo viduje sutaupysi daug energijos, ir darbas geriau seksis, ir bus nuostabi viduje būsena. Ir tada patvirtinsi mano žodžius. Linkiu tau, Laurynai, ramybės ir geros kloties. Sudie. – Ačiū. Viso gero. – Aš sėdau ant dviračio ir pasukau nuo tvoros atgal, viduje buvo maloni būsena, nes Laurynas buvo nuoširdus, ir net kantrus, ir, manau, kad tikrai jis atsidarys mūsų svetainę, ir skaitys.
Štai kaip Kūrėjas suderino mano treniruotę su Šviesos ir Meilės judėjimu, kad ji pasiektų Širdį to, kuris nuoširdžiai ieškoti pradės ne rytoj, bet kuris jau ieško ir sau kelia nemažai nuoširdžių klausimų, tik atsakymų dar negirdi. Štai ir atvedė Rojaus Trejybė-AŠ ESU mane prie Lauryno. Aš jau prieš savaitę buvau čia irgi atvažiavęs, tačiau tuo metu joks sargybinis neišėjo iš sargybinio namuko. Reiškia, ten nebuvo to, kuris ieškotų Kūrėjo Tiesos ir Meilės. O būtent šįkart išėjo Laurynas – ir sulaukė nuorodos į jam kylantį klausimą – kur gi surasti atsakymus, kas yra jis pats ir kokia gyvenimo prasmė šitame pasaulyje? 
Tad ir jums pasirinkus bėgiojimą ar intensyvų vaikščiojimą, taip pat Rojaus Trejybė-AŠ ESU atves nuoširdų Tiesos Ieškotoją, kad ir jūs su juo pasidalintumėte savo Šviesa ir Tiesa – net ir apie fizinio kūno mankštinimo būtinumą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas